Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. gynėjos advokatės I. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo A. L. gynėjos advokatės I. P. prašymą atleisti A. L. nuo atliktos piniginės bausmės, skirtos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. išteisinamąjį nuosprendis, A. L., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 155 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš A. L. priteista V. G. 100 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 1 158 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. L. gynėjos advokatės prašymas panaikinti A. L. teistumą, atsiradusį pagal 2015 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį; atleisti A. L. nuo bausmės, paskirtos minėtu nuosprendžiu, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti A. L. sumokėtus 1 883 eurus.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistojo A. L. gynėjos prašymas tenkintas iš dalies. A. L. teistumas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendį (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187/2015) panaikintas, o prašymas dalyje dėl atleidimo nuo bausmės - atmestas.

Skunde nurodoma, kad A. L., vykdydamas pareigą sumokėti baudą, ją į valstybės biudžetą sumokėjo nuosprendyje nustatytu terminu, t.y. iki 2015-06-08. Prašymas įpareigoti valstybės biudžeto lėšas administruojančią instituciją grąžinti sumokėtą piniginę baudą grindžiamas ir tuo, jog įstatymu panaikinus veikos, nurodytos BK 155 straipsnyje, nusikalstamumą, negali likti galioti minėtos veikos pasekmės, nurodytos 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendyje, kitaip tariant, dekriminalizavus veiką, už kurios padarymą A. L. buvo nuteistas ir jam paskirta bausmė, negali likti galioti paskirta bausmė be veikos. Pažymi ir tai, jog ši bausmė, nors ir yra įvykdyta, tačiau jos įvykdymas, skirtingai nuo kitų bausmių rūšių (pvz. laisvės atėmimo, laisvės apribojimo bausmių) gali būti atgręžtas. Kadangi šių klausimų sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos faktiškai nereglamentuoja, mano, jog sumokėtos baudos grąžinimo A. L. klausimas turėtų būti sprendžiamas panašiai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės, reglamentuojančios sprendimų įvykdymo atgręžimo klausimus (CPK 760-761 straipsniai), t.y. nelikus veikos nusikalstamumo, negali likti galioti jos pasekmė, bloginanti tokio pobūdžio veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Skundas netenkinamas.

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. išteisinamąjį nuosprendį, A. L. nuteistas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 50 MGL (1883,00 eurų) dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti į valstybės biudžetą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Visą baudą A. L. 2015 m. birželio 5 d.

Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą pagal BK 155 straipsnį panaikino 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta taisyklė, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Tačiau ši išimtinė taisyklė tokiam asmeniui galioja iki to momento, kol jis nėra baigęs atlikti bausmės ir tebeturi teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, apžvalga Nr. A2-38. Teismų praktika. 2002, 18).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudą sumokėjo 2015 m. birželio 5 d., t. y. dar iki veiką dekriminalizuojančiuo įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl jam išimtinė taisyklė, įtvirtinta BK 3 straipsnio 2 dalyje nebegali būti taikoma. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas šiuo atveju BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu atleisti nuteistąjį jau nuo atliktos bausmės, baudžiamojo proceso įstatymo teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Pagrindo priešingai išvadai nėra, todėl apeliantės skundas atmetamas.

Taip pat pritariama ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo nėra pagrindo vadovautis civilinio proceso kodekso normomis, nes tokia galimybė nei BK nei BPK nėra numatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. gynėjos advokatės I. P. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.