Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-529/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-09
Bylos Nr.
2-529/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-529/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl turto arešto panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1324-45/2008 pagal pareiškėjos J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymą dėl arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. B. globėja ir turto administratorė E. B. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo 1996 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriuo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 buvo laikinai apribotos J. B. nuosavybės teisės į 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune. Nurodė, kad dokumentai, susiję su areštuotu turtu, buvo perduoti IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Pagal 1992 m. rugsėjo 15 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 8 dalį, jei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo perduoti visi su baudžiamojoje byloje areštuotu turtu susiję dokumentai, klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pareiškėja pažymėjo, jog J. B. nėra pareikšta ieškinių, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra reikalingas. J. B. negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors šiuo metu faktinio ir teisinio pagrindo taikyti nuosavybės teisių apribojimą nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šį prašymą atsisakė priimti, nurodė, jog prašymas neteismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme 2001 m. baigta nagrinėti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla, ši įmonė išregistruota. Teismas taip pat pažymėjo, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia arešto, susijusio su bankrutuojančios įmonės turtu, panaikinimo klausimus, o nagrinėjamu atveju turtas, kuriam uždėtas areštas, priklauso fiziniam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog turto areštas taikytas Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kokia nurodytos baudžiamosios bylos eiga.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir prašymo panaikinti turtinių teisių apribojimus priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog priimant 1996 m. kovo 28 d. nutarimą galioję teisės aktai nenustatė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų priimti dokumentus, susijusius su turto arešto ar apribojimų taikymu ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nors ir susijusiam su bankrutuojančia įmone. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentai, susiję su apribojimų J. B. daiktinėms teisėms taikymu, nors ir be pakankamo pagrindo, liko išnagrinėtoje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, padarė išvadą, jog bankroto bylą nagrinėjęs teismas turi išspręsti klausimus, keliamus dėl šių apribojimų panaikinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymo netenkino. Nurodė, jog 1995 m. rugpjūčio 10 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įtariamasis A. P. 1993 m. rugpjūčio 6 d. įgijo 13 butų Laisvės al. 87, Kaune, kuriuos 1994 m. balandžio 20 d. pardavė ne pelno įmonei ,,Statybos asociacija“ (įmonės vadovas G. M. buvo ir asociacijos ,,EBSW grupės“ valdybos narys), tačiau norėdama išvengti galimo turto konfiskavimo, 1996 m. vasario 22 d. ,,Statybos asociacija“ butus pardavė J. B. . Teismas pažymėjo, jog siekiant užtikrinti turto konfiskavimą 1996 m. kovo 28 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti nuosavybės teises į 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune. Teismas konstatavo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia areštų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turtu, panaikinimo klausimus, ir atkreipė dėmesį, jog ginčo butai niekada nebuvo bankrutavusios IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ nuosavybė. Teismo nuomone, faktas, jog per klaidą į IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą buvo persiųsti su šios įmonės turtu nesusiję dokumentai, nesudaro teisinio pagrindo šiuos butus laikyti bankrutavusios IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ turtu, kurio arešto panaikinimo klausimus įpareigotas spręsti bankroto bylą išnagrinėjęs teismas. Teismas taip pat pažymėjo, jog turto arešto klausimai baudžiamojoje byloje pagal tuo metu galiojusią teisę buvo sprendžiami siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei turto konfiskavimą, tuo tarpu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įstatymas nesuteikė įgaliojimų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimų baudžiamojoje byloje, todėl pateiktą prašymą panaikinti areštą išregistruotos dėl bankroto įmonės bankroto byloje teismas pripažino nepagrįstu.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. B. globėja ir turto administratorė E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį bei išnagrinėti klausimą iš esmės – panaikinti laikiną J. B. nuosavybės teisių į 13 butų apribojimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes nutartyje išdėstytų išvadų nepagrindė teisės normomis. Dėl šios priežasties apeliantė negali įvykdyti CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos pareigos pateikti išsamius teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas.Teismas nepagrįstai nurodė, jog neturi teisės naikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą baudžiamojoje byloje, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. nutartyje yra nurodęs, jog bankroto bylą nagrinėjęs teismas, priėmęs dokumentus, susijusius su fizinio asmens J. B. nuosavybės teisių į daiktus apribojimų taikymu, turi išspręsti klausimus, keliamus dėl šių apribojimų panaikinimo. Be to, pareiškėja neprašė spręsti laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo teisėtumo klausimo, o prašė tik panaikinti taikomą apribojimą, kadangi šiuo metu jo taikyti nėra jokio teisinio pagrindo.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, todėl jokie kiti teismai pagal CPK normas negali nagrinėti nuosavybės teisės ribojimų, taikytų pagal BPK nuostatas, panaikinimo klausimo, išskyrus bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Kadangi visi dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl tik jis gali spręsti klausimą dėl arešto turtui panaikinimo.Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje iš esmės nurodė, jog šios bylos nagrinėjimas nėra teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo atsisakyti tokį prašymą priimti, o, jį priėmęs, palikti jį nenagrinėtą (CPK 137 str. 2 d. 1 ir 2 p., 296 str. 1 d. 11 p.). Tačiau teismas atsisakė tenkinti prašymą, tokiu būdu netinkamai aiškino ir pritaikė nurodytas CPK nuostatas. Teismas atsisakė priimti prašymą, tačiau nenurodė, kaip J. B. apginti savo teises, todėl pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą.Teismas, nespręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pirmąjame straipsnyje nustatytą kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisę disponuoti savo nuosavybe. Pagal nutarimo apriboti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio BPK 194¹ straipsnį bei pagal galiojančio BPK 151 straipsnio 6 dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Šiuo atveju praėjo daugiau kaip 12 metų nuo nutarimo priėmimo dienos, tačiau nutarimas iki šiol nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismui jam grąžinus bylą, procesinį sprendimą priėmė po nepagrįstai ilgo 6 mėnesių laikotarpio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą buvęs IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto administratorius UAB ,,Valeksa“ nurodo, jog su skundžiama nutartimi visiškai sutinka, atskirąjį skundą laiko nepagrįstu. Pažymi, jog areštuotas turtas nebuvo siejamas su kreditorių reikalavimų bankroto byloje tenkinimo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvoje įsigaliojusi 1995 m. birželio 20 d. ir taikytina kaip sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str.), įtvirtina pagrindines asmens teises ir laisves ir draudžia jas pažeisti. Konvencijos 5 straipsnis ,,Teisė į laisvę ir saugumą“ ir 6 straipsnis ,,Teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą“ garantuoja asmens procesines teises. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, teismas įpareigotas, vadovaujantis proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekti greitesnio ir tinkamo bylos išnagrinėjimo.

Apeliantė nurodė, jog ji kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo 1996 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriuo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 buvo laikinai apribotos J. B. nuosavybės teisės į 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune, tačiau teismas, nurodęs, kad jis bankroto byloje neturi teisės ir įgaliojimų panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nenurodė, kaip J. B. apginti savo nuosavybės teises.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras 1996 m. kovo 29 d. sankcionavo 1996 m. kovo 28 d. nutarimą apriboti nuosavybės teises asmeniui 1995 m. rugpjūčio 10 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95. Šioje byloje nustatyta, kad įtariamasis A. P. 1993 m. rugpjūčio 6 d. įgijo 13 butų Laisvės al. 87, Kaune, kuriuos 1994 m. balandžio 20 d. pardavė ne pelno įmonei ,,Statybos asociacija“ (įmonės vadovas G. M. buvo ir asociacijos EBSW valdybos narys), tačiau, norėdama išvengti galimo turto konfiskavimo, 1996 m. vasario 22 d. ,,Statybos asociacija“ butus pardavė J. B. . Iš minėto nutarimo turinio matyti, jog laikinai apriboti J. B. nuosavybės teises į 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune, nutariama siekiant užtikrinti turto konfiskavimą minėtoje baudžiamojoje byloje (b. l. 4). Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos dalyje esančio Kauno miesto tardymo valdybos viršininko 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimo taip pat matyti, jog turtas areštuotas taip pat ir ieškiniams, pareikštiems minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95, užtikrinti (IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos t. 367, b. l. 103).

Iš nagrinėjamos bylos bei prie jos prijungtos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ dalies bankroto bylos medžiagos taip pat matyti, jog Kauno miesto tardymo valdybos viršininko pavaduotojo A. Jokubausko 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimu civiliniai ieškiniai bei dokumentai, susiję su areštuotu turtu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95, buvo perduoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 34, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos t. 126, b. l. 25). Šiais dokumentais patvirtinta, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-332-95 perduoti su areštuotu IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bei su šia bendrove per EBSW struktūrą sietino J. B. vardu užregistruotu ne pelno įmonės „Statybos asociacija“ turtu susiję dokumentai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatavo, kad su ginčo turto areštu susiję dokumentai be pakankamo teisinio pagrindo buvo perduoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau jie buvo priimti šio teismo ir teisėjo rezoliucija pridėti (prijungti) prie bankroto bylos, todėl bankroto bylą nagrinėjęs teismas, priėmęs dokumentus, susijusius su fizinio asmens J. B. nuosavybės teisių į daiktus apribojimų taikymu, turi išspręsti klausimus, keliamus dėl šių apribojimų panaikinimo (b. l. 40-41). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiama nutartimi nurodė, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia areštų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turtu, panaikinimo klausimus, ir pažymėjo, jog ginčo butai niekada nebuvo bankrutavusios IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ nuosavybė, todėl bankroto bylą išnagrinėjęs teismas nėra įpareigotas spręsti šio turto arešto panaikinimo klausimus.

Taigi, susidarė tokia procesinė situacija, kai prašymą pateikęs asmuo (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) atsiduria padėtyje, kai nėra įstatymu tiksliai apibrėžtas teisinis problemos (nagrinėjamu atveju - 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune, arešto panaikinimo) sprendimo būdas. Kaip minėta, civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Teismo tikslas - išvengti bylos vilkinimo, pasiekti teisinį rezultatą per įmanomai trumpiausią laiką, o tai, kaip minėta, atitinka ir CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo, ir ekonomiškumo principus. Baigdamas bylą spręsti iš esmės, teismas negali byloje palikti neišnagrinėtų klausimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normos yra sukurtos tam tikrai abstrakčiai situacijai. Tačiau išskirtiniu atveju, kai įstatymų nuostatos tiesiogiai negali pasiūlyti iškilusios problemos sprendimo būdo, teismo pareiga konkrečioje byloje pateikti ne tik formalų, bet ir teisingą teisės taikymo rezultatą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal galiojusio ĮBĮ 6 straipsnio 8 dalį iš baudžiamosios bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduotus spręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisės į turtą apribojimu, turi išspręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisių ribojimas leistinas, jeigu jis pripažintas būtinu demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Ribojimas turi atitikti proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nurodytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus, konstituciškai pagrįstus, tikslus. Taigi nuosavybė yra viena iš prigimtinių asmens teisių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, taip pat Konvencijos protokolo Nr. 1 (iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11) 1 straipsnyje užfiksuota nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, būtina operatyviai spręsti laikino J. B. nuosavybės teisių į 13 butų apribojimo teisėtumo klausimą.

Sistemiškai aiškinant CPK ir BPK nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas skirtinguose procesuose nustato galimybes ir pagrindus taikyti tam tikrus suvaržymus asmenims, dėl kurių galimai neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų yra pradėta byla ar ikiteisminis tyrimas. Tiek CPK, tiek BPK nustato skirtingas sąlygas ir tvarką taikant laikinąsias apsaugos priemones ar laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar juos panaikinant. Nagrinėjamu atveju ginčo turto arešto panaikinimo klausimas nagrinėtinas vadovaujantis 1961 m. redakcijos BPK nuostatomis, nes, kaip matyti iš 1996 m. kovo 28 d. Kauno miesto tardymo valdybos nutarimo, taikyti laikiną J. B. nuosavybės teisių apribojimą į ginčo butus baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 buvo nutarta tuo metu galiojusio 1961 m. redakcijos BPK 194² straipsnio pagrindu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu laikinas nuosavybės teisių apribojimas pasidaro nebereikalingas, neiškeliama baudžiamoji byla arba visais atvejais šis apribojimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, jis panaikinamas kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimu. Remiantis galiojančio BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str. 8 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, jog A. P. 1994 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1898 ginčo butus už 200 000 Lt pardavė ne pelno įmonei „Statybos asociacija“, kuri 1996 m. vasario 22 d. sutartimi Nr. 1-767 šį turtą pardavė J. B. už 205 000 Lt. Iš 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųsto 2008 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Biriukovo rašto matyti, jog nei ne pelno įmonė „Statybos asociacija“, nei J. B. , turimais duomenis, su EBSW veikla susiję nebuvo, jų galimi nusikalstami veiksmai įsigyjant ar parduodant minimą nekilnojamąjį turtą baudžiamosiose bylose, susijusiose su EBSW įmonių veikla, netirti, ryšiai su EBSW ir IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ nenustatyti, o A. P. dėl galimo IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ turto pasisavinimo ar iššvaistymo stambiu mastu yra išteisintas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu. Taigi, nebeliko 1996 m. kovo 28 d. nutarime, kuriuo buvo areštuotas ginčo turtas, nurodyto teisinio pagrindo (1961 m. redakcijos BPK 194² str.). Pažymėtina, kad įstatymai nenumato galimybės palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą BPK tvarka, jei nebeliko pagrindo, dėl kurio šios priemonės ar apribojimai buvo taikomi (BPK 151 str. 6, 8 d.). Iš minėto 2008 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Biriukovo rašto taip pat matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas nėra susijęs su EBSW, IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ ir kitose baudžiamosiose bylose kaltinamais asmenimis, taip pat ir su šiuo metu Kauno bei Vilniaus apygardos teismuose nagrinėjamomis baudžiamosiomis bylomis, kuriose kaltinamas G. P. , todėl išieškojimas nukentėjusiųjų EBSW indėlininkų naudai iš šio turto yra neįmanomas, be to, IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorius UAB ,,Valeksa“ bei vėliau iš jo teises perėmęs UAB ,,Blagė“ visų kreditorių reikalavimų, pareikštų bankroto bei kitose civilinėse bylose, šiuo metu yra atsisakę. Nurodytos aplinkybės eliminuoja sąlygas, kurioms esant nuosavybės teisė gali būti apribojama (Konstitucijos 23 str.). Todėl, vadovaujantis tiek areštuojant ginčo turtą galiojusiomis, tiek šiuo metu galiojančiomis BPK bei CPK ir ĮBĮ nuostatomis, nebeliko teisinio pagrindo palikti galioti Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 paskirtą laikiną J. B. nuosavybės teisių apribojimą į 13 butų, esančių Laisvės al. 87, Kaune. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Panaikinti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 1996 m. kovo 29 d. sankcionuotu Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 paskirtą laikiną J. B. nuosavybės teisių apribojimą į butus, esančius:

Laisvės al. 87-1, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0001;

Laisvės al. 87-3, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0002;

Laisvės al. 87-4, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0003;

Laisvės al. 87-5, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0004;

Laisvės al. 87-6, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0005;

Laisvės al. 87-8, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0006;

Laisvės al. 87-11, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0007;

Laisvės al. 87-14, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0008;

Laisvės al. 87-15, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0009;

Laisvės al. 87-16, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0010;

Laisvės al. 87-18, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0011;

Laisvės al. 87-19, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0012;

Laisvės al. 87-26, Kaune, unikalus Nr. 1993-3011-3018:0013.

Pranešti apie laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17/4, 2001 Vilnius).

TeisėjaiArtūras DriukasNijolė Piškinaitė Donatas Šernas