Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir paskirta:

- pagal BK 182 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrintos bausmių apėmimo būdu ir ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 214 str. 1 d. skirta bausme ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2015-03-31 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteista už tai, kad 2015-04-27, apie 10.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose iš E. Ž. priklausančios rankinėje buvusios piniginės paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – E. Ž. vardu AB ,,Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsiminusi ant lapelio užrašytą PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos tą pačią dieną, 10.11 val., AB ,,Swedbank“ bankomate, adresu Klaipėdos g. 103 Panevėžys, neteisėtai panaudojo finansinei operacijai atlikti - pateikdama save operacinei sistemai ir bankui kaip E. Ž., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, atliko 400 eurų išėmimo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. Ž. priklausantį turtą – 400 eurų.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

I. S. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą - kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos nuteistoji neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio, numatančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas I S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į nusikalstamų veikų stadiją, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad I. S. nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Du iš jos padarytų nusikaltimų finansų sistemai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas nusikaltimas nuosavybei priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Veikos tyčinės, baigtos. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistąją charakterizuojančią medžiagą, t.y. įvertino, kad ji administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, Panevėžio pataisos namų pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai. Vertindamas nuteistosios asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad I. S. praėjus neilgam laiko tarpui po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikalstamas veikas nuosavybei, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vėl padarė tris nusikalstamas veikas. Toks I. S. elgesys pagrįstai įvertintas kaip piktybiškas visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymas, savo elgesio neįvertinimas, o kartu ir teismo jai parodyto pasitikėjimo atidedant paskirtos bausmės vykdymą nepateisinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad I. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė yra ženkliai mažesnė, nei sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrino už idealiąja sutaptimi padarytas veikas (BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.) paskirtas bausmes, ir šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., daliniu sudėjimo būdu subendrino su bausme, skirta pagal BK 214 str. 1 d. Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 3 d., daliniu sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatė galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, bendrindamas bausmes, teismas įstatymo nepažeidė, paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais – sunkiomis bausmės atlikimo sąlygomis, pažadu keisti gyvenimo būdą bei atlyginti žalą – nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.