- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- A-143-75-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Bėkša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2006 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/6-3)-12PR-30 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nigerijos piliečiui E. I. (pasivadinusiam D. E. vardu) bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Nigeriją“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai atliko tyrimą. Atsakovo išvada, kad tikrasis jo vardas – E. I., bylos įrodymais nepagrįsta. Teigė, kad jo asmens tapatybę neabejotinai patvirtina (duomenys neskelbtini) judėjimo nario kortelė, kurios autentiškumas ekspertize nepaneigtas. Pareiškėjo manymu, atsakovas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86, 87 straipsnių, 130 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog nurodymas išsiųsti prieglobsčio prašytoją į Nigeriją kelia grėsmę jo sveikatai, laisvei, gyvybei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9 – 10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad nustatant E. I. (pasivadinusio D. E.) asmens tapatybę ir atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą išaiškinta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Kaire (Egiptas) dėl vizos išdavimo, pateikdamas Nigerijos piliečio pasą, o vėliau su šiuo dokumentu atvyko į Lietuvos Respubliką. Remiantis Migracijos departamento informacine pažyma Nr. NGA-15/6-12-3-92 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) organizacija neišduoda savo nariams jokių narystę patvirtinančių pažymėjimų, todėl atlikti pareiškėjo pateikto „pažymėjimo“, kuris neturi jokių realiai egzistuojančių „ištakų“, ekspertizę tiesiog nėra galimybių. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras atlieka ekspertizes ir teikia išvadas tik realiai išduodamiems ir egzistuojantiems dokumentams, esant galimybei atlikti jų lyginamąją analizę, tuo tarpu nenustatytos kilmės pažymėjimų, kortelių ar kitokio pobūdžio pažymų, pasigamintų ar įsigytų neaiškiomis aplinkybėmis, ekspertizių neatlieka. Atsakovas nesutiko su teiginiu, kad grąžinus pareiškėją į Nigeriją jo sveikatai ar gyvybei kiltų grėsmė. Tos pačios pažymos Nr. NGA-15/6-12-3-92 duomenimis, prieglobsčio prašytojų iš Nigerijos, kurių prašymai atmesti, savanoriškas grįžimas arba priverstinis grąžinimas į kilmės šalį nesukelia jokių sunkumų, nes Nigerijos tarnybos išduoda kelionės grįžimo dokumentus, o oficialių pranešimų, kad tokių asmenų teisės būtų pažeistos juos grąžinus, neužfiksuota. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių aplinkybių, nes visi turimi faktai ir įrodymai buvo nuodugniai ištirti ir įvertinti priimant sprendimą, tuo pačiu nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjo pasakojimas nuo pradžios iki galo paremtas melu. Pagal Įstatymo 83 straipsnyje apibrėžtą įrodinėjimo priemonių leistinumą, duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 26 – 29) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės vienu argumentu – sprendimo priėmimu neišsamiai ištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, nes jis priimtas kito žmogaus atžvilgiu, t. y. neigia jam priskirtą Nigerijos piliečio E. I. tapatybę. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) (9, 9.6 p.). Teismas nustatė, kad D. E. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atvyko į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ pareigūno. Jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, jo tapatybė nustatyta iš žodžių. Kilus abejonių dėl asmens tikrosios tapatybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą dėl asmens, pasivadinusio D. E., fotonuotraukų, atliktų sulaikius ir pateiktų Lietuvos Respublikos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje (duomenys neskelbtini) vizai gauti, sulyginimo ekspertizės. Atlikto tyrimo rezultatas įformintas 2006 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. 7690, kuria konstatuota, kad tiriamasis vyras, prisistatęs D. E. vardu, yra tas pats asmuo, kuris pavaizduotas pateiktame Nigerijos piliečio E. I. prašyme gauti Lietuvos Respublikos vizą, t. y. D. E. ir E. I. yra vienas ir tas pats asmuo. E. I. atvykimą į Lietuvos Respubliką įrodo byloje esanti medžiaga, jog dėl vienkartinės trumpalaikės vizos (duomenys neskelbtini) išdavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte kreipėsi 19 Nigerijos piliečių, tarp kurių minimas ir E. I., į Lietuvą atvykęs (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į D. E. vardu jokių oficialių dokumentų nebuvimą, teismas padarė išvadą, kad D. E. vardu prisistatęs pareiškėjas ir E. I. yra tas pats asmuo, o skunde pateikti argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo 80, 86, 88 straipsniais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė suteikti jam prieglobstį dėl grėsmės gyvybei Nigerijoje, nes jis priklauso (duomenys neskelbtini) judėjimui. Tačiau Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. vasario 14 d. išvadoje Nr. (15/6-3)-13PR-30RN konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) judėjimas savo narių neregistruoja, ir jie neturi narystės pažymėjimų, todėl tariamas prieglobsčio prašytojo priklausymas šiam judėjimui yra išgalvotas, o, be to, neneigiama vidinio persikėlimo galimybė, o oficialių pranešimų, jog būtų pažeistos savanoriškai grįžusių arba priverstinai grąžintų asmenų teisės, neužfiksuota. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, todėl pabėgėlio statusas jam nesuteiktas pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, galinčių būti pagrįstos baimės įrodymais dėl pareiškėjui kilmės valstybėje gresiančių veiksmų, o tariamų valstybės valdžios veiksmų su juo susidoroti nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Įstatymo 87 straipsnį. Be to, atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) ir prašymo dėl prieglobsčio padavimo aplinkybės (tik po sulaikymo) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš Nigerijos išvyko ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai informacijos atitinkamam sprendimui priimti, įvykdytos visos Aprašo 66 punkte numatytos asmens, nagrinėjančio prieglobsčio prašymą, pareigos atliekant tyrimą, todėl panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą skundo motyvais pagrindų nėra.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 33 – 34) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nustatė, kad jis yra E. I., remdamasis 2006 m. sausio 16 d. kriminalistine ekspertize, kuri yra nepatikima. (Duomenys neskelbtini) judėjimo nario kortelė patvirtina, jog jis yra D. E. ir jog jam gresia persekiojimas.
2. Rekomendacijų dėl Nigerijos (anglų k.) 3.6.3 punkte yra tik pateikiama nuomonė, o ne savaime suprantamas faktas, kad (duomenys neskelbtini) neregistruoja narių ir neturi narystės pažymėjimų. Migracijos departamento byloje nėra angliško teksto, o lietuviškas vertimas negali būti laikomas tinkamu.
3. Teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir pažeidė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 39 – 40) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Surinkti įrodymai patvirtina, kad užsienietis, pasivadinęs D. E. vardu, yra E. I.
2. Pareiškėjas sąmoningai klaidino tyrimą, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie faktus, turinčius esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, t. y. savo asmens tapatybę bei išvykimo iš Nigerijos aplinkybes (Įstatymo 83 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekimo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Kolegija pažymi, jog nurodytose Įstatymo nuostatose naudojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių (tačiau su prašytoju tiesiogiai susijusių) aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) taikymo požiūriu šios aplinkybės (turima informacija apie objektyviai gresiantį pavojų būti persekiojamam) yra įrodymai administracinėje byloje, kurie vertintini pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Įstatymo 83 straipsnyje nustatytos specialios įrodymų įvertinimo tokio pobūdžio bylose taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Pagal straipsnio 2 dalį, straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
Pareiškėjas grindžia savo prašymą baime būti persekiojamam Nigerijoje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui (organizacijai), kurio nariai Nigerijoje yra persekiojami. Todėl, jo teigimu, jo grįžimas į Nigeriją kelia grėsmę jo sveikatai, laisvei ir gyvybei. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytos baimės (Įstatymo taikymo prasme aukščiau nurodytos „visiškai pagrįstos baimės“) pagrįstumą, todėl jo atžvilgiu taikytinos minėtos Įstatymo 83 straipsnyje nustatytos taisyklės. Taigi šiai bylai yra aktualu ir reikšminga išaiškinti, ar pareiškėjo elgesyje nėra Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų reiškinių, dėl kurių prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys (kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais) yra atmetami.
Iš bylos (pareiškėjo asmens bylos) matyti, kad pareiškėjo sulaikymo Lietuvoje duomenys ir jo fotonuotrauka buvo pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje, iš kur buvo gautas raštas, kad D. E. prisistatęs asmuo (pareiškėjas) gali būti yra (duomenys neskelbtini) šioje ambasadoje gavęs vienkartinę įvažiavimo į Lietuvos Respubliką vizą (galiojusi nuo (duomenys neskelbtini)) asmuo, kuris buvo pateikęs ambasadai Nigerijos piliečio E. I. pasą. Kartu su šiuo atsakymu buvo gautos minėto E. I. paso kopijos (b. l. 12). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro portretų tyrimo kvalifikaciją ir objekto tyrimo profesinį darbo stažą turinčių specialistų 2006 m. sausio 16 d. išvados Nr. 7690 matyti, kad pareiškėjo ir minėtą Nigerijos piliečio pasą pateikusio asmens fotonuotraukose pavaizduotas tas pats asmuo (b. l. 100-106). Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis minėtas Nigerijos piliečio pasą pateikęs E. I. yra realus asmuo, atvykęs į Lietuvą per Vilniaus oro uostą (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Taigi šie įrodymai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos oficialioms institucijoms buvo nurodęs skirtingus duomenis apie save. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad yra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo nurodytus duomenis apie grėsmę jo sveikatai, laisvei ir gyvybei Nigerijoje. Atsižvelgiant į minėto pakankamumo aspektą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti ir apeliacinės instancijos teismo gauti nauji įrodymai nėra reikšmingi šiai bylai (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.