Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jūratės Petraškienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. B., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL, t. y., 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 50 cnt.) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas - esant teigiamam sprendimui dėl civilinio ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-826-1021/2023 pagal ieškovės UAB G.“ ieškinį atsakovei I. Ž., nustatant 2 metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti pašalinta žala sklype, kurio kadastro Nr. 3955/0008:83 (sklypas priklausantis I. Ž.), užterštas aikštelės tūris 2 244,91 tonų, plotas 1 697,43 m2 (aikštelė ieškinyje įvardijama Nr. 4).

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti atlyginimo tenkintas ir priteista iš G. B. 875 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt penki eurai).

Civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pripažinta teisė į patikslinto civilinio ieškinio dalyje dėl aplinkai padarytos žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui:

1. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3736 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

2. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. 4400-0906-4017, adresas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė: 434 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

3. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1305 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

4. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 10050 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

5. Žemės sklypui, 1/2 daikto 19/23 dalies Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1239,5 Eur, kuris priklauso G. B.,. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

6. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 648,5 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

7. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3970 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

8. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2780 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

9. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 405 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

10. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 319 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

11. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 927 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

12. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 657,5 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

13. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3692,5 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

14. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 376,5 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

15. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 398 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

16. Pastatui - Sodo nameliui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 5807 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

17. Pastatui - Pirčiai, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 224,5 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

18. Kitiems inžineriniams statiniams - Šuliniui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 34 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

19. Kitiems inžineriniams statiniams - Tvorai, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 294 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

20. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 482 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

21. Pastatui - Gyvenamajam namui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1462,50 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

22. Žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 730 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

23. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 3890 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

24. Pastatui - Parduotuvei, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 146 000 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

25. Kitiems inžineriniams statiniams - Kiemo statiniams, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 185 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti.

26. Butui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 44700 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

27. Pastatui - Požeminei stovėjimo aikštelei, 1/2 daikto 4/599 dalies Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2821 Eur, kuris priklauso G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

28. Piniginėms lėšoms, esančioms Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius esančiomis lėšomis iš viso ne daugiau kaip 500 eurų.

29. Piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti banke AB „Swedbank“ esančiomis lėšomis iš viso ne daigiau kaip 200 eurų.

30. Piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti UAB „Paysera LT“ esančiomis lėšomis iš viso ne daigiau kaip 100 eurų.

31. Vertybiniams popieriams – UAB ,,G.“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 100 procentų vardinių paprastųjų akcijų (akcijų skaičius vienetais - 538966, vieneto nominali vertė 1,45 Eur), kurių vertė 781 500,70 Eur, priklausančių G. B.. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant jomis disponuoti.

Turto saugotoju paliktas G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 straipsnio 2 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad duodamas nurodymus jam pavaldiems UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) darbuotojams pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to padarė didelę žalą aplinkai (žemei), atsirado sunkių padarinių aplinkai, o būtent:

būdamas UAB „G.“ direktoriumi, siekdamas kuo greičiau ir pigiau įrengti keturias aikšteles, reikalingas vėjo jėgainių statybai, būdamas atsakingas už tinkamą statybinių atliekų tvarkymą, tačiau organizuodamas neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų panaudojimą (išpylimą) tam neskirtose vietose ir tam vadovaudamas, pažeidė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) 9 straipsnį, kuriame numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų; 23 straipsnį, kuriame numatyta, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų; 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 32 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę; 34 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ir redakcija galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.) 4 straipsnio 8 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4-1 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4-1 straipsnyje numatyta, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai, 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų, 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms;

Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (redakcija galiojusi nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. birželio 25 d.) 6 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai;

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (redakcija galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) 16 punkto nuostatą, kurioje toks atliekų šalinimo būdas (užkasant po žeme) nenumatytas kaip galimas,

nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. G. B., veikdamas pagal:

- žodinį susitarimą su V. V. įrengti dvi 0,06 ha aikšteles su nuovažomis (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame R. Ž.;

- žodinį susitarimą su R. Ž. ir V. V. įrengti vieną 0,06 ha aikštelę su nuovaža (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame I. Ž.;

- 2015 m. vasario 10 d. rangos sutartį Nr. 2015/02/10 su UAB „D.“ ir ko (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kur užsakovas yra UAB „D.“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K., ir rangovas UAB „G.“, kurios direktorius G. B., kuris įsipareigojo darbus atlikti savo priemonėmis ir jėgomis, kokybiškai, laikantis įstatymų, kitų numatytų aktų, esamų normų ir taisyklių standartų, sutarties sąlygų, įrengti vieną 0,06 ha aikštelę su nuovaža (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. Ž.,

nurodė UAB „G.“ darbuotojams: transporto vadybininkui K. K., ekskavatorininkui R. M., vairuotojams E. Ž., A. R., mechanizatoriams J. B., L. K. ir kitiems nenustatytiems asmenims – neapdorotas, nerūšiuotas, mišrias statybines atliekas iš UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos bei kitų nenustatytų vietų, vežti į teritoriją, t. y. sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) ir panaudoti jas rengiamų keturių aikštelių su nuovažomis pagrindo sutvirtinimui įkasant jas po žeme, taip įrengė 4 aikšteles su nuovažomis:

- dvi aikšteles su nuovažomis, iš viso 1925 kvadratinių metrų, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, nuosavybės teise priklausančiame R. Ž., kurių įrengimui buvo panaudota 3984,75 tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, dėl ko aplinkai buvo padaryta 17 309 754 eurų žala;

- vieną aikštelę su nuovaža, 1697 kvadratinių metrų, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, nuosavybės teise priklausančiame I. Ž., kurios įrengimui buvo panaudota 2244,91 tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, dėl ko aplinkai buvo padaryta 9 751 889,04 eurų žala;

- vieną aikštelę su nuovaža, 993 kvadratinių metrų, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, nuosavybės teise priklausančiame I. Ž., kurios įrengimui buvo panaudota 1429,92 tonų neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų, dėl ko aplinkai buvo padaryta 6 211 572,48 eurų žala,

tokiu būdu užteršiant aplinką neapdorotomis, nerūšiuotomis, mišriomis statybinėmis atliekomis, jas tyčia užkasant į žemę, buvo užteršta natūrali gamtinė aplinka, t. y. užterštas dirvožemis, kai užterštų žemės plotų nėra galimybės naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, t. y. žemės ūkio, kai neįmanomos natūralios aplinkos atsikūrimo galimybės, kai užteršti 4 atskiri plotai, užteršimo kiekis yra itin didelis (7659,58 tonos), nukastas natūralus paviršinis dirvožemis, kai aplinkai padarytų nuostolių materialinė išraiška yra 33 273 215,52 eurų, šių aplinkybių visuma rodo, kad buvo padaryta didelė žala žemei ir atsirado aplinkai sunkių padarinių.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. B. kaltė padarius didelę žalą aplinkai (žemei), dėl ko atsirado sunkių padarinių aplinkai yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad šiuo metu nėra galimybės priimti sprendimo, dėl civilinio ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, kadangi dėl aikštelės Nr. 3 yra priimtas civilinėje byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo leista sutvarkyti užterštą teritoriją be savininko sutikimo, o dėl aikštelės Nr. 4 iš esmės vyksta analogiškas procesas kitoje civilinėje byloje. Bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad artimoje ateityje šie žemės klypai bus sutvarkyti. Kaip yra nurodęs ieškovas, sutvarkius sklypus, žala bus pašalinta. Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio dalies patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui pratęstas iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos.

3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 n. kovo 22 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui, laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris buvo paskirtas 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosprendžiu, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, turi būti priimtas sprendimas panaikinti procesines prievartos priemones, jeigu jos buvo paskirtos ir buvo taikomos. Aiškinant šią baudžiamojo proceso teisės normą lingvistiškai, vertinant jos turinį visumoje su kitomis teisės normomis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo įvairiose baudžiamojo proceso stadijose, nelieka abejonių, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma po jo įsiteisėjimo, o ypač neribotą laikotarpį. BPK nėra numatyta jokios alternatyvos taikyti procesinę prievartos priemonę po nuosprendžio įsiteisėjimo, yra numatyta tik galimybė tokią priemonę panaikinti, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu negalėjo būti pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o turėjo būti panaikintas tolimesnis jo taikymas.

4. Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad BPK 116 straipsnyje numatyta, jog teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Kadangi civilinio ieškinio atlyginimo klausimas galutinai nėra išspręstas, teismas pasinaudojo jam suteikta teise ir ėmėsi priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, t. y. G. B. pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą.

4.2. Be to, BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte kaip tik nurodyta, kad gali būti taikomos tiek kitos įstatymuose numatytos, tiek paties teismo nustatytos laikinos apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi civilinio ieškinio klausimas galutinai nėra išspręstas, o jį civilinio proceso tvarka spręs tas pats nuosprendį priėmęs teismas, pirmosios instancijos teismas, vykdamas jam nustatytas pareigas, ėmėsi priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.

4.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad BPK 307 straipsnio 3 dalyje yra pasakyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas. Tačiau iš normos konstrukcijos matyti, kad šie duomenys ir sprendimai turi būti nurodyti tik tuo atveju, jeigu jie buvo taikomi. Šiuo atveju teismas laikinojo nuosavybės teisių apribojimo į turtą panaikinimo netaikė, netgi priešingai, jį pritaikė (pratęsė).

5. Prokuroras atsiliepime į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, civilinių ieškinių išsprendimas, nesutinkama tik su teismo sprendimu pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. turtui.

7. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši BPK nuostata negali būti aiškinama pernelyg siaurai, atsietai nuo BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, taip pat nuo BPK 151 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, juolab, kad vadovaujantis BPK 305 ir 307 straipsniu teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat turi priimti sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o žalos atlyginimo klausimai yra glaudžiai susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu.

8. Visų pirma, pažymėtina, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas ir taikant civilinio proceso normas, kai baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, jeigu šios normos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

9. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste, pabrėžtina, kad BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Remiantis šiais kriterijais, kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012). Iš to seka, kad priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BPK 115 straipsnio 2 dalį, galimas ir teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

11. Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

13. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų pagal civilinius ieškinius sumų dydžiui. Kadangi nuosprendžiu, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, vadovaujantis teismų praktika, formuluojama užpildant teisiniame reguliavime esančią spragą, taip pat gali būti tenkinamas civilinis ieškinys, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas privalo imtis priemonių ir civilinio ieškinio užtikrinimui (BPK 116 straipsnis), t. y., taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, o ši procesinė prievartos priemonė panaikinama tik tada, kai tampa nebereikalinga.

14. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos buvo pareiškęs 33 273 215,52 Eur civilinį ieškinį už aplinkai padarytą žalą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į tai, kad dalis užterštos teritorijos buvo sutvarkyta, civilinis ieškinys sumažintas iki 15 963 461,52 Eur. Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgus į tai, kad yra priimtas teismo sprendimas leisti sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo, pažymėtą sklypo plane „A“ ženklu be žemės sklypo savininkės sutikimo, o dar viena civilinė byla dėl leidimo sutvarkyti I. Ž. priklausančią dalį žemės sklypo be jos sutikimo yra nagrinėjama apylinkės teisme, o šių bylų baigtis įtakoja galutinės padarytos žalos dydį, padaryta išvada, kad šiuo metu nėra galimybės priimti sprendimo dėl civilinio ieškovo pateikto patikslinto civilinio ieškinio. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nustatymo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant nepažeisti civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės į visišką civilinio ieškinio patenkinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. priklausantį turtą, vis dar yra būtinas. Priešingu atveju gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas. Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens interesų iškelia civilinio ieškovo teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo klausimą, nurodė sąlygą, kada ši procesinė prievartos priemonė bus panaikinta, ją pratęsdamas iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinį skundą atmesti.