Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2798-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2798-2021 (toliau – ir Nutarimas) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 21 val. 15 min. Alytuje, Ulonų gatvėje vairavo automobilį „Toyota Aygo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,97 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas ir tuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu S. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Esant tokioms aplinkybėms ir neprieštaraujant Institucijos įgaliotai atstovei, byla išnagrinėta nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnis).

Liudytojas M. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 18.00-19.00 val. budėtojas jiems pranešė, kad yra gautas telefoninis apie tai, kad pranešėja važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją. Budėtojas jiems nurodė minimo automobilio valstybinio numerio ženklus ir automobilio spalvą. Jie (policijos pareigūnai) važiavo nuo Venciūnų kaimo pusės ir pasuko link Alytaus miesto pusės. Pranešime nurodytą automobilį jie pamatė prieš K. tiltą, tačiau ant tilto dėl eismo saugumo automobilio nestabdė ir važiavo paskui jį dar maždaug 50-100 metrų atstumu. Pravažiavus K. tiltą, įjungė šviesos bei garso signalus, stabdydami įtartiną automobilį, šio automobilio vairuotojas ne iš karto sustojo, todėl jie paskui pavažiavo 100-150 metrų. Automobilis sustojo šalikelėje. Tuomet jis (liudytojas) išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vairuotojos, kurią matė pirmą kartą, jos nepažino. Prie sustabdyto automobilio jis nuėjo per kelias sekundes. Sustabdyto automobilio vairuotoja atidarė durelių langą ir liko sėdėti automobilyje. Priėjęs jis prisistatė ir informavo vairuotoją, kad yra gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, todėl jai teks pasitikrinti blaivumą. Jokio ginčo dėl to nebuvo. Vizualiai vairuotoja atrodė neblaivi, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jautėsi alkoholio kvapas. Po to, kai vairuotojai buvo paaiškinta, kad reikės pasitikrinti blaivumą, moteris paėmė šalia turėtą gertuvę ir atsigėrė iš jos. Šią gertuvę pareigūnas iš karto paėmė ir ją įspėjo, kad negalima vartoti jokių gėrimų prieš blaivumo patikrinimą. Gertuvė buvo permatoma, joje buvo skaidrus skystis, kurio buvo 100-200 g. Gertuvė su skysčiu buvo paimta kaip daiktinis įrodymas ir pridėta prie bylos medžiagos. Vairuotoja paaiškino, kad gertuvėje yra alkoholis, tačiau iš gertuvės nebuvo juntamas joks specifinis alkoholio kvapas. Vairuotojos blaivumas buvo patikrintas du kartus ir abu kartus jai buvo nustatytas apie 1 promilės neblaivumas. Visą laiką vairuotoja buvo labai nerami, muistėsi, kažko lyg ieškojo. Kai buvo atliktas pirmas vairuotojos blaivumo patikrinimas, vairuotoją įspėjo, kad bus laukiama 15 minučių siekiant patikrinti blaivumą antrą kartą, vairuotoja išsiėmė iš savo rankinės kitą buteliuką ir bandė iš jo atsigerti, bet spėjo jį tik priglausti prie lūpų, nes jai to daryti neleido ir dar kartą paaiškino atsakomybę už tokius veiksmus. Sustabdyto automobilio vairuotoja turėjo matyti, kai jie važiavo jai iš paskos su įjungtais šviesos bei garso signalais. Dabar jam žinoma sustabdyto automobilio vairuotojos asmenybė – S. S., kuri yra dirbusi ir (duomenys neskelbtini), tačiau, kai jis pradėjo čia dirbti, S. S. jau nebedirbo.

Liudytojas S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 3 d. jis dirbo kartu su kolega M. R. Dirbant iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad raudonos spalvos automobilį „Toyota“ vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Nurodytą automobilį pastebėjo važiuojant nuo Daugų pusės, prieš K. tiltą. Jie prisivijo nurodytą automobilį ir pravažiavus K. tiltą, įjungė specialius šviesų bei garso signalus ir tokiu būdu stabdė jį. Automobilio vairuotojas stabdė lėtai, dar kažkiek važiavo ir kelkraščiu. Kolega M. R. pirmas nuėjo prie sustabdyto automobilio. Kai jis priėjo prie sustabdyto automobilio, pamatė, kad jį vairavo moteris – S. S., kurią jis iš karto atpažino, nes ji buvusi jo kolegė. Iš S. S. automobilio jautėsi alkoholio kvapas, moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, viską darė lėtai, todėl nusprendė patikrinti ją alkoholio kiekio matuokliu. Prieš ruošiantis pirmą kartą patikrinti blaivumą, vairuotoja staiga iš su savimi turėtos gertuvės atsigėrė joje buvusio bespalvio skysčio ir pasakė, kad tai buvo alkoholis. Paėmus gertuvę, skystis neturėjo jokio specifinio kvapo, pamanė, kad tai buvo vanduo. Kadangi vairuotoja skystį išgėrė prieš blaivumo tikrinimą, šią gertuvę su skysčiu paėmė ir kaip daiktinį įrodymą pridėjo prie bylos medžiagos. Pirmo tikrinimo metu vairuotojai buvo nustatytas 1,5 promilių neviršijantis neblaivumas. Po pirmo blaivumo patikrinimo jis nuėjo pildyti dokumentų, o jo kolega M. R. liko laukti prie vairuotojos iki antro blaivumo patikrinimo. Kolega jam vėliau papasakojo, jog prieš antrą blaivumo patikrinimą vairuotoja vis „kuitėsi“ rankinėje, ieškojo kažkokių daiktų, o vienu momentu, išsiėmusi kažkokį kaip kvepalų mažą stiklinį buteliuką, bandė iš jo atsigerti, bet nespėjo, nes kolega spėjo ją sustabdyti. Kadangi vairuotoja nespėjo iš buteliuko atsigerti, jo nepaėmė. Antro blaivumo patikrinimo metu vairuotojai buvo nustatytas irgi iki 1,5 promilių neblaivumas ir dėl to jos atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Tarp jo ir S. S. anksčiau nebuvę jokių konfliktų ar pykčių, neturi suinteresuotumo jai pakenkti.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK XXXIII skyrius. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

Įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4, 5 dalys).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Taip pat už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje S. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 21 val. 15 min. Alytuje, Ulonų gatvėje vairavo automobilį „Toyota Aygo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,97 promilių neblaivumas ir tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. S. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu aiškindama, jog nagrinėjamo įvykio dieną ji vairavo pirmiau minėtą automobilį ir bevažiuodama Alytuje, Ulonų gatve pajuto, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų jai prasideda panikos priepuolis, todėl sustojo kelkraštyje. Ji nutarė išsikviesti ką nors iš draugų arba taksi vairuotoją, kad parvairuotų jos automobilį. Sustojusi, rankinėje nerado nerimą mažinančių vaistų ir, supainiojusi gertuves, iš vienos gertuvės išgėrė kažkiek degtinės, o tą gertuvę iš karto numetė už keleivio sėdynės ir pasiėmė kitą gertuvę, kurioje buvo vanduo. Iš karto po to ji pamatė iš galo atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais ir netrukus prie jos automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti dokumentus ir pasitikrinti blaivumą. Ji iš karto pasakė pareigūnui, kad ką tik vartojo alkoholį ir prie jo atsigėrė iš gertuvės vandens. Policijos pareigūnas iš karto paėmė iš jos tą gertuvę su vandeniu. Alkoholio kiekio matuokliu jai buvo nustatytas neblaivumas. Ji bandė surasti automobilyje tą gertuvę su alkoholiu ir parodyti pareigūnams, tačiau tuo metu jos nerado, nes ši buvo įstrigusi po sėdyne. Belaukdama antro blaivumo tikrinimo, rankinėje rado nerimą mažinančius vaistus, įsidėjo tabletę po liežuviu ir pasiėmusi mažą buteliuką su degtine iš jo atsigėrė. Visa tai matė policijos pareigūnai, tačiau niekaip į tai nereagavo.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teisme išklausius liudytojų parodymus, matyti, jog pirmiau aptartą S. S. įvykių versiją iš esmės paneigia byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma.

Liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai M. R. ir S. S. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausti administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek liudytojais apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė iš esmės tapačias, analogiškas bei tarpusavyje neprieštaraujančias aplinkybes, kurias patvirtina ir šių policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais užfiksuota filmuota vaizdo bei garso medžiaga. Policijos pareigūnai parodė, jog įvykio dieną jie kartu dirbo policijos ekipaže. Apie 18.00-19.00 val. gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja raudonos spalvos automobilį „Toyota“, taip pat nurodė valstybinio numerio ženklus, šį automobilį pastebėjo važiuojantį dar prieš K. tiltą, paskui jį važiavo maždaug 50-100 metrų atstumu, tik po to, pravažiavus K. tiltą, įjungė specialius šviesos bei garso signalus ir bandė stabdyti automobilį, kurio vairuotojas ne iš karto sustojo, todėl jie dar paskui jį pavažiavo apie 100-150 metrų. Automobiliui sustojus šalikelėje, liudytojas M. R. pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vairuotojos, kuri atidarė durelių langą. Vizualiai vairuotoja atrodė neblaivi, jos akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jautėsi alkoholio kvapas, todėl vairuotojai buvo paaiškinta, kad turės pasitikrinti blaivumą. Tai sužinojusi, vairuotoja staiga paėmė skaidrią vandens gertuvę, kurioje buvo apie 100-200 g. skysčio ir jo išgėrė. Iš karto po to policijos pareigūnas paėmė iš vairuotojos gertuvę ir įspėjo, kad draudžiama gerti bet kokius gėrimus prieš blaivumo patikrinimą. Vairuotoja aiškino, kad iš gertuvės ji išgėrė alkoholio, nors iš gertuvės jie nejautė jokio specifinio alkoholio kvapo. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jai buvo nustatytas neblaivumas. Visą laiką sustabdyto automobilio vairuotoja buvo labai nerami, vis muistėsi, kažko lyg ieškojo. Kai atliko pirmą vairuotojos blaivumo patikrinimą ir įspėjo, kad yra pareiga išlaukti 15 minučių iki bus galima atlikti antrąjį patikrinimą, vairuotoja išsiėmė iš savo rankinės dar vieną buteliuką ir bandė iš jo atsigerti, bet dėl staigios policijos pareigūno M. R. reakcijos, to padaryti nespėjo. Vairuotojos blaivumas buvo patikrintas du kartus ir abu kartus jai buvo nustatytas apie 1 promilės neblaivumas.

Vertinant minėtų liudytojų parodymų sąsają su kitais bylos duomenimis, iš administracinio nusižengimo byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20 val. 41 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad važiuojant paskui raudonos spalvos automobilį „Toyota“, kurį vairuoja galimai neblaivi moteris, nes automobilis „plaukioja po kelią“. Peržiūrėjus byloje esančią filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, kuri užfiksuota policijos pareigūno nešiojamu vaizdo registratoriumi, matyti, jog ši medžiaga pradedama fiksuoti nuo to momento, kai policijos pareigūnai eina link kelkraštyje stovinčio S. S. automobilio. Policijos pareigūnui bendraujant su S. S. ir paklausus dėl alkoholio vartojimo, ši nurodė, kad va ką tik išgėrė alkoholio ir parodo talpą su skysčiu. Policijos pareigūnas iš karto paprašo pateikti tą talpą, iš kurios S. S. atsigėrė. S. S. geranoriškai pateikia talpą, matyti, kad tai yra melsvo plastiko gertuvė, kurios turinį pauostęs policijos pareigūnas komentuoja, jog toje gertuvėje esantis skystis neturi alkoholiui būdingo kvapo. Policijos pareigūnui paklausus S. S., kada ji vartojo alkoholį, ši dar kartą nurodo, kad ką tik išgėrė alkoholio iš minėtos melsvos gertuvės. Policijos pareigūnai, pasakę, jog toje gertuvėje galimai yra tik vanduo, atlieka pirmą S. S. blaivumo patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, kuris nustato jai 0,98 promilių neblaivumą. Po šio neblaivumo nustatymo S. S. dar kartą akcentuoja, jog ji ką tik gėrė alkoholį iš minėtos melsvos gertuvės. Policijos pareigūnas informuoja S. S., kad ta gertuvė yra paimama ir bus atliktas jos turinio tyrimas. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto, iš S. S. paimtame melsvo plastiko butelyje (gertuvėje) esantis skystis yra vanduo, ir jame etilo alkoholio nėra. Vertinant filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, svarbu pažymėti, jog iki pirmo blaivumo patikrinimo S. S. nevartojo jokių kitų gėrimų, išskyrus minėtą gertuvę, kurią pateikė pareigūnams ir kurioje, atlikus specialų tyrimą, nustatyta, jog skystis yra vanduo. Svarbu ir tai, jog nuo pirmo S. S. blaivumo patikrinimo iki pakartotinio tikrinimo prie jos visą laiką buvo bei ją stebėjo liudytojas policijos pareigūnas M. R., kuris patvirtino, kad vairuotoja laukiant antro patikrinimo, bandė kažko išgerti iš kito buteliuko, tačiau jai pareigūnas to daryti neleido. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, akivaizdu, kad užfiksuoti duomenys įvykio vietoje visiškai patvirtina liudytojų policijos pareigūnų S. S. ir M. R. parodymus, kitus byloje esančius duomenis, kurių neatsiejama visuma patvirtina faktinę aplinkybę, jog S. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kartu paneigia S. S. gynybinę poziciją.

Skunde S. S. taip pat teigia, jog policijos pareigūnai nesilaikė ir vairuotojų blaivumo patikrinimo tvarkos reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte numatyta, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. <...>. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto, pirmas S. S. neblaivumo patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 3 d. 21 val. 16 min. ir jai nustatytas 0,96 promilių neblaivumas, o pakartotinis tikrinimas – 2021 m. rugpjūčio 3 d. 21 val. 34 min. ir nustatytas 1,05 promilių neblaivumas. Nuo pirmojo iki pakartotinio S. S. neblaivumo patikrinimo išlaikytas 18 minučių terminas. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Taisyklių 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog S. S. blaivumo tikrinimo metu jai buvo nustatytas 0,96 promilių neblaivumas. Svarbu tai, jog net ir įvertinus alkoholio kiekio matuoklio matavimo paklaidą, nustatytas galutinis neblaivumo rezultatas iš esmės nekeičia S. S. teisinės padėties bei jos veikos kvalifikavimo, kadangi tikrinimo metu jai buvo nustatytas ženkliai didesnis girtumas nei minimali riba, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo šiuos S. S. skundo teiginius vertinti kaip pagrįstus, todėl jie atmetami.

Skunde S. S. akcentuoja ir tai, jog tiek skundžiamą Nutarimą priėmusi policijos pareigūnė N. Z., tiek liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai M. R. ir S. S. yra šališki jos atžvilgiu, kadangi ji praeityje dirbo visų šių policijos pareigūnų veiksmus kontroliuojančioje tarnyboje – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai M. R. ir N. Z. nurodė, jog niekada neturėjo jokių asmeninių ar tarnybos konfliktų su S. S. Teismui aiškinantis nurodytą aplinkybę dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba informavo teismą, jog S. S. dirbant (duomenys neskelbtini), ši neatliko ir nepriėmė sprendimų dėl paminėtų policijos pareigūnų. Taigi vien tai, jog S. S. praeityje buvo susijusi darbo santykiais su minėtais policijos pareigūnais, atliko jų veiksmus kontroliuojančio pobūdžio darbo funkcijas, savaime nereiškia, kad šie pareigūnai yra tendencingi bei siekia jai pakenkti. Apklausiant policijos pareigūną S. S., pastarasis nurodė, kad gal prieš aštuonetą metų jo drausminės atsakomybės klausimą yra sprendusi S. S., tačiau nuo to įvykio praėjo labai daug laiko, jam buvo pareikšta pastaba, su ja sutiko, nes jautėsi, kad buvo nubaustas pagrįstai, todėl niekada nejautė priešpriešos šiam asmeniui. Niekada nežinojo kokį automobilį vairuoja pažeidėja ir niekada nesiekė jai pakenkti. Įvertinus visas šias aptartas aplinkybes, skundo teiginiai dėl galimo policijos pareigūno šališkumo S. S. atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs, siekiant sumenkinti policijos pareigūnų parodymų svarbą ir patikimumą šioje byloje.

S. S. skunde nurodo ir tai, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Pažymėtina, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu (ANK 573 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš S. S. administracinio nusižengimo bylos medžiagos, tiek Institucija, tiek ir pati S. S. visus procesinius dokumentus bei informaciją siuntė elektroniniu paštu. Eilę kartų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl S. S. teikiamų prašymų. Kas kartą atidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, S. S. tuo pačiu būdu – elektroniniu paštu buvo informuota apie kitą paskirtą bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Taigi, vertinant paminėtas aplinkybes, sprendžiama, jog Institucija, teikdama procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., laikėsi ANK 573 straipsnyje numatytos šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarkos.

Skunde S. S. akcentuoja ir tai, jog Institucija, priimdama Nutarimą, visiškai nevertino jos pateiktų medicininių dokumentų, patvirtinančių jai nustatytus sveikatos sutrikimus, lėmusius įvykio metu ją ištikusį panikos priepuolį. Teismas nesutinka su šiuo skundo teiginiu, kadangi kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, Institucija, atlikusi byloje surinktų įrodymų analizę, vertino S. S. pateiktus paaiškinimus bei įvykio aplinkybes, analizavo jos pateiktus medicininius dokumentus ir priėmė motyvuotą išvadą, kurioje nurodyta, kad S. S. pateikti medicininiai dokumentai neturi esminės reikšmės, vertinant bei kvalifikuojant jos neteisėtus veiksmus. Teismas sutinka su Institucijos nurodytais motyvais ir neturi pagrindo abejoti nutarime pateikta surinktų ir ištirtų įrodymų analize.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu S. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Įvertinus byloje S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei Nutarime aptartus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendžiama, jog paminėtas tiek baudos dydis, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas paskirta teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių (ANK 34 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinus S. S. administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžiama, jog Institucija, išnagrinėjusi jos administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pagristai S. S. pripažino kalta padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jai administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama S. S. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jos įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nepadarė esminių procesinių pažeidimų. Todėl naikinti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir būtent dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o S. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 573 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2798-2021, kuriuo S. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, palikti nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, S. S. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 21141157046 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.