Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014 m. liepos 31 d. apie 21.50 val. Plungės mieste, V. M. gatvėje ties pastatu Nr.45, vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iš kairiojo šono ir taip atlikdamas manevrą, tai yra sukdamas kairiau, kliudė stovintį automobilį, pastatęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9 p., 231 1 pp., 234 p. reikalavimus, atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

L. J. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino iš dalies, paaiškino, kad atvažiavęs į Plungę pas draugę, norėjo pastatyti mašiną, viena vieta buvo laisva, tarpas tarp mašinų buvo nedidelis, negirdėjo, kad būtų kliudęs kitą mašiną, ją pastatęs išlipo ir nuėjo. Buvo gana pritemus, mašinoje grojo muzika. Draugės neradęs, nuėjo pas jos mamą, gyvenančią tame name, prie kurio buvo pastatęs mašiną. Būnant pas ją jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra ne vietoj pastatęs automobilį, jis atsakė, kad jo mašina stovi kieme, paskambino dar po poros minučių ir pranešė, jog jis yra kliudęs šalia stovintį automobilį. Priėjęs prie lango kieme pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Jis dirba su ginklais, yra įmonės, prekiaujančios ginklais, savininkas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, todėl kvietėsi sūnų. Kai sūnus atvažiavo, šis nuėjo tartis su mašinos savininku, bet policininkai pasakė, kad iškviestas tralas ir tarimosi negali būti. Supranta, kad pasielgė neprotingai, prašydamas sūnų prisiimti kaltę, tačiau jis tikrai statydamas mašiną nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį, išlipęs iš automobilio nepamatė ant automobilio šono buvusių baltų dažų žymės, tai pamatė atsiėmęs automobilį, juos nuvalė valikliu. Padarytą žalą pripažįsta, prašo veiką perkvalifikuoti į ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl savo svirduliuojančios eisenos paaiškino, kad jam yra operuota koja, išlipęs iš automobilio, turi ją palaikyti ištiestą, ir kol jis prasivaikšto, eisena yra svyruojanti.

Liudytojas M. A. parodė, kad buvo atvykęs pas savo draugę, išgirdęs įsijungusią mašinos signalizaciją, priėjo prie lango. Automobilis „Audi 8“ buvo įsirėmęs į automobilį „Opel Vectra“, tai šio automobilio signalizacija suveikė, šviesos nežybsėjo, tik buvo pasigirdęs vienas garsinis signalas „pyp-pyp“, šiam automobiliui žalos nepadaryta. Stebėjo, kaip vyksta parkavimasis. Įsiparkavusio automobilio vairuotojas kelias minutes pasėdėjo automobilyje, išlipęs nuėjo į namą. Iš jo eisenos suprato, kad jis nėra blaivus. Ant to automobilio durelių buvo balti dažai, jo paties automobiliui buvo prabrėžtas bamperis, automobilyje yra įrengta signalizacija, ji nebuvo suveikusi, nėra jautri. Tuomet skambino į policiją ir kvietė pareigūnus. Su automobilio vairuotoju nebendravo, jam išėjus į kiemą, vyro nebematė. Draudimas žalą įvertino 329 litais. Į klausimą, kodėl byloje esančiame rašytiniame jo paaiškinime nurodyta, kad jis išgirdo savo automobilio signalizacijos kaukimą, atsakė, jog negali paaiškinti, kodėl taip užrašyta, jo automobilio signalizacija visiškai nebuvo suveikusi.

Liudytoja R. J. parodė, kad buvo kitame kambaryje, signalizacijos negirdėjo, apie tai pasakė M. A., priėjusi prie lango ji matė, kad iš mašinos išlipo vyriškis ir nusvirduliavo į kitą namą, jį yra mačiusi keletą kartų. Mindaugo mašina buvo įbrėžta, ant to kito automobilio matėsi balti dažai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Teismas, išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta ar intuicija. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Šio reikalavimo laikymasis turi užtikrinti, kad sprendimą administracinėje byloje nulemtų tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007).

L. J. teigia nesupratęs, kad parkuodamasis kliudė automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip matyti iš L. J. paaiškinimo, pastatęs automobilį jis skambino telefonu, tik po to iš jo išlipo ir nuėjo. Liudytojas M. A. patvirtino, kad vairuotojas ne iš karto išlipo iš automobilio. Kad po to L. J. būtų apžiūrėjęs vieną ar kitą automobilį, tokių duomenų nėra. Ir toks elgesys atitinka įprastą vairuotojo, išlipusio iš automobilio, elgesį. Labiau neįtikėtina atrodytų tai, kad, matydamas ant savo automobilio šoną baltų dažų žymę, būtų lyg niekur nieko nuėjęs ar nebūtų bandęs jos nuvalyti. M. A. nurodė, kad buvo pasigirdęs vienkartinis trumpas priekyje stovinčio automobilio garsinis signalas. Įvertinant tai, kad, kaip teigia L. J., automobilyje grojo muzika, jis jo galėjo ir negirdėti. Be to, priekyje stovėjusiam automobiliui žalos ir nepadaryta. Duomenų, įrodančių L. J. veiksmuose buvus tyčią, byloje nėra. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl konstatuotina, kad L. J. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėties.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tai, kad L. J. veiksmuose yra minėto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, patvirtina jo paties paaiškinimas, liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, fotolentelės, todėl jis pripažintinas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamas są­skaitas (įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.