Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1814-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e1-1814-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22296-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
  • 1.1.25.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-1814-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22296-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.25.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2016 m. sausio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 38 parų areštas ir 30 MGL (1129,30 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2020 m. birželio 8 d., apie 20.35 val., Ateities gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 8 d., apie 19.00 val. - 20.00 val., su drauge jos vairuojamu automobiliu Audi atvažiavo prie Žaliųjų ežerų. Draugė prie ežero išgėrė sidro, todėl jis pasisiūlė vairuoti automobilį. Namuose jis gėrė alaus, tačiau girtas nesijautė, jam yra atimtos teisės, bet teisių atėmimo laikotarpis pasibaigęs. Ateities gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad transporto priemonę jis vairuoja neblaivus. Dėl šio įvykio labai gailisi. Savo veiksmus vertina neigiamai (50 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad 2020 m. birželio 8 d. dirbo kartu su vyr. patruliu A. K., apie 20.25 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad link Santariškių nuo Žaliųjų ežerų pusės, važiuoja automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Automobilį sustabdė ties Ateities g. 28 pastatu. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą A. J., ir paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. Kilus įtarimui, kad asmuo yra neblaivus, patikrintas jo alkoholio kiekis iškvėptame ore. Pirmu pūtimu 20.34 val., A. J. nustatytas 1.96 prom. girtumas, antru pūtimu 20.54 val., vairuotojui A. J. nustatytas 2.10 prom. girtumas (11-12 b. l.). Analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas E. A. nurodė ir byloje pateiktame 2020 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime (34 b. l.).

2020 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti A. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (56 b. l.).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0107 rodmenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 8 d., 20.34 val., A. J. nustatytas 1,69 promilės girtumas; 20.54 val., nustatytas 2,10 promilės girtumas (42-44 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino, jog 2020 m. birželio 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus – alų, tačiau neblaivus nesijautė, dėl ko sėdo už automobilio vairo ir vairavo transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, ši teisė yra jam atimta.

A. J. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno E. A. parodymai bei alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0107 rodmenys, patvirtinantys, kad 2020 m. birželio 8 d., 20.34 val., A. J. nustatytas 1,69 promilės girtumas; 20.54 val., nustatytas 2,10 promilės girtumas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilės girtumas, konstatuotina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. J. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (64 b. l.).

Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdams neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis –1,69 promilės - girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. J. teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda - ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir pakankamas pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. J., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog A. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones – ši teisės jam atimta, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo A. J. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 MGL (3450 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. J. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 44 MGL, kas atitinka 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų).

Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. J. konfiskuotinos transporto priemonės – Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4621 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. J., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė