- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-5371-1010/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., J. G., R. G., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., J. G., R. G., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės N. G., mirties, (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su N. G. Klaipėdos miesto 5-ąjame notarų biure sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį pareiškėjas nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys pareiškėjui mirties dieną, ir turtą bei daiktus, daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras pareiškėjo mirties, palieka savo sutuoktinei N. G., o N. G. nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie būtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys jai mirties dieną, ir turtą bei daiktus, daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po mirties, palieka savo sutuoktiniui pareiškėjui. Po sutuoktinės N. G. mirties palikimą faktiškai valdydamas priėmė pareiškėjas. Nurodė, kad pareiškėjo trys dukros apie bendrą sutuoktinių testamentą žinojo ir po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pažymėjo, kad nors teisiškai ir neįformino palikimo priėmimo fakto, nepadavė pareiškimo notarui, tačiau atlikdamas aktyvius veiksmus – gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėdamas už jį mokesčius, rūpindamasis žemės sklypu, mokėdamas mokesčius priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys R. G., V. R. ir J. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Pažymėjo, kad jos yra V. G. dukros ir (duomenys neskelbtini) mirus mamai N. G., sutiko, kad tėtis priimtų palikimą. Nurodė, kad nors tėtis į notarą nesikreipė, tačiau faktiškai liko gyventi jo kartu su mama įgytame bute, tvarkė, prižiūrėjo kitą nekilnojamąjį turtą, mokėjo už juos mokesčius. Kadangi dėl amžiaus naudoti elektronine bankininkyste tėčiui sunku, jis duodavo pinigus mokėjimui R. G., kuri iš perduotų piniginių lėšų mokesčius tėčio vardu ir sumokėdavo.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui, jei jį patvirtins byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog V. G. ir N. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje, įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius: Pastatas - Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
9. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas/įregistruotas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pateikto VĮ „Registras centras“ išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. G., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 1995 m. kovo 25 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Pareiškėjui taip pat nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374, Nr. 5-11179. Taigi, matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas įsigytas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), todėl yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
10. Pareiškėjas yra N. G., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal testamentą.
11. 2024 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas Nr. SR10-7005(24) patvirtina, kad duomenų apie palikėjos N. G. palikimo priėmimo ir atsisakymo faktus, nėra.
12. V. G. per įstatyme įtvirtintą terminą po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po žmonos mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai, jog V. G. pradėjo faktiškai valdyti turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (pažymos apie sumokėtus mokesčius ir kt.) (CPK 178 straipsnis).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog V. G. priėmė po sutuoktinės N. G. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
14. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po N. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sutuoktinis V. G. atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
15. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jos sutuoktinis V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.