Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (3.8)-AD5-22377 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AAI) 2019 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN54-32 (toliau – ir Privalomas nurodymas).

Pareiškėjas paaiškina, kad Privalomajame nurodyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-62 7.6 papunktį, kadangi valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ant keturių medžių yra įrengęs girliandas. Privalomajame nurodyme pareiškėjui nurodyta iki 2019 m. lapkričio 22 d. pašalinti girliandas. Pareiškėjas Privalomąjį nurodymą apskundė AAD, kuris Sprendimu Privalomąjį nurodymą paliko galioti. Pareiškėjas su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti bei prieštaraujantys teisės aktams.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamuose aktuose nurodyti medžiai yra atskirame, pareiškėjo gyvenamojo namo eksploatacijai teisiškai suformuotame bei registruotame žemės sklype, į kurį nepatenka jokie kiti sklypai ar jų želdiniai ir kuris nėra jokio kito sklypo dalis. Paaiškina, kad 2011 m. buvo parengtas, su visomis valstybės ir savivaldos institucijomis bei su suinteresuotais asmenimis suderintas, pareiškėjo privačiais statiniais užstatyto Žemės sklypo planas, prilyginamas teritorijų detaliojo planavimo dokumentui, kuris 2012 m. sausio 23 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-131. Žemės sklypo plane nebuvo ir nėra nustatyti ir/ar išskirti jokie „priklausomieji želdynai“.

Pareiškėjas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, teigia, kad Privalomajame nurodyme nurodyti medžiai yra pareiškėjo privačioje namų valdoje (toliau – ir Privati valda), kurioje girliandomis papuošti klevai nėra „priklausomieji želdynai“. Pareiškėjas yra teisėtas Žemės sklypo (Privačios valdos) naudotojas įstatyme nustatytu pagrindu, taip pat yra teisėtas Privačioje valdoje esančių želdynų valdytojas. Taigi, pareiškėjas turi teisę savo nuožiūra tvarkyti Privačioje valdoje esančius želdynus.

Pareiškėjas savo poziciją taip grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (toliau – ir LAT), kurioje, pasak pareiškėjo, ne kartą konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga joje esamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti yra įstatyme nustatyta statinių savininkų teisė (LAT 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 232/2014).

Pareiškėjo įsitikinimu, dėl aukščiau nurodytų priežasčių ginčijamuose aktuose nurodytų pažeidimų nepadarė.

Atsakovas AAD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas deklaratyviai neigia akivaizdžius, rašytiniais įrodymais užfiksuotus faktus dėl pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausančiame sklype jo neteisėtai įrengtų girliandų ant medžių. Žemės sklypas yra valstybinis, Pavilnių regioninio parko, Lyglaukių geomorfologinio draustinio (konservacinė funkcinio prioriteto zona) teritorijoje, kuri priskiriama priklausomajam želdynui, kuris yra priskirtas visuomeninės paskirties teritorijų želdynui, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog jis turi teisę savo nuožiūra tvarkyti Žemės sklype esančius želdinius. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 44/1724634 matyti, kad Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra taikomi ir gamtos apsaugos apribojimai: nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos naudojimo sąlygos, geomorfologinių draustinių naudojimo sąlygos, taip pat Pavilnių regioninio parko nuostatai.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą skunde nurodydamas, kad Privalomajame nurodyme nurodyti medžiai yra atskirame, pareiškėjo gyvenamojo namo eksploatacijai teisiškai suformuotame bei registruotame Žemės sklype, į kurį nepatenka jokie kiti sklypai ar jų želdiniai ir kuris nėra jokio kito sklypo dalis. Atsakovas, paneigdamas šį skundo argumentą, nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o ant jo stovintys statiniai nuosavybės teise priklauso G. M. R. ir P. P., o ne pareiškėjui.

Atsakovas paaiškina, kad valstybine žeme besinaudojantis pareiškėjas privalo turėti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Tačiau pareiškėjas tokios sutarties nėra pateikęs. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato Privalomojo nurodymo reikalavimus, tačiau Privalomojo nurodymo nėra įvykdęs iki šiol. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra advokatas, todėl jam taikomi didesni ir griežtesni elgesio standartai, todėl savo elgesiu advokatas turi nesudaryti pagrindo abejoti jo veiksmų etiškumu. Advokatas ne tik kaip advokatų profesinės bendruomenės atstovas, bet ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, privalo laikytis įstatymų, vykdyti valstybinės institucijos duotą privalomąjį nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (3.8)-AD5-22377 ir Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. PN54-32 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus AAI vyriausioji specialistė L. Z., nustačiusi, kad pareiškėjas valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ant keturių medžių yra įrengęs elektros instaliacijas – girliandas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Dl-62 patvirtinto Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento 7.6 papunktį, pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti nuo medžių kamienų elektros instaliacijas. Privalomąjį nurodymą nurodyta iki 2019 m. lapkričio 22 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą AAD.

Vilniaus AAI vyriausioji specialistė L. Z., dalyvaujant vyriausiajam specialistui S. T., 2019 m. gruodžio 4 d. atliko neplaninį patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, kurio metu konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas (Vilniaus AAI 2019 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. PA65-284). AAD 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo netenkino.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (1 straipsnis).

Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas AAVKĮ nuostatas, susijusias su privalomojo nurodymo davimu, yra nurodęs, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-243/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinė byloje Nr. eA-2133-662/2015).

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju Privalomajame nurodyme buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu surašytas privalomasis nurodymas. Aplinkos apsaugos kontrolę atliekanti pareigūnė, vadovaudamasi AAVKĮ 18 straipsnio 2 punktu, Privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjui pašalinti nuo medžių kamienų elektros instaliacijas. Reikalavimą įvykdyti iki 2019 m. lapkričio 22 d. Privalomajame nurodyme nurodyta, jog A. K., valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ant keturių medžių yra įrengęs elektros instaliacijas – girliandas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Dl-62 patvirtino Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento 7.6 p. p. Teismas konstatuoja, kad Privalomasis nurodymas atitiko AAVKĮ 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Ginčijamame Sprendime pareiškėjui buvo nurodyti argumentai, pagrindžiantys, dėl ko pareiškėjas neturi teisės savo nuožiūra tvarkyti valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių želdynų. Sprendime pažymėta, jog pareiškėjo nurodomas sklypas yra valstybinis, Pavilnių regioninio parko, Lyglaukių geomorfologinio draustinio (konservacinė funkcinio prioriteto zona) teritorijoje, kuri pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį yra priskiriama priklausomajam želdynui ir šiam žemės sklypui taikomi teisės aktų nustatyti gamtos apsaugos apribojimai.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Privalomuoju nurodymu jam nustatytą įpareigojimą suprato, pačio įvykio aplinkybių neginčijo, o iš esmės nesutinka su Privalomuoju nurodymu, motyvuojant tuo, kad jis yra neteisėtas, nes Privalomajame nurodyme ir Sprendime nurodyti medžiai yra atskirame pareiškėjo gyvenamojo namo eksploatacijai teisiškai suformuotame bei registruotame žemės sklype, į kurį nepatenka jokie kiti sklypai ar jų želdiniai ir kuris nėra jokio kito sklypo dalis .

Teismas nagrinėjamu atveju, turi įvertinti, ar pagrįstai pareiškėjui Privalomuoju nurodymu pavesta pašalinti nuo Žemės sklype esančių medžių kamienų elektros instaliacijas.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žemės sklype. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad priklausomieji želdynai, atsižvelgiant į žemės sklypo, kurio sudėtyje yra želdynai, paskirtį (žemės naudojimo būdą), skirstomi į: gyvenamųjų teritorijų želdynus (1 punktas); visuomeninės paskirties teritorijų želdynus (2 punktas); pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų želdynus (3 punktas); komercinės paskirties objektų teritorijų želdynus (4 punktas); inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynus (5 punktas); rekreacinių teritorijų želdynus (6 punktas); kitų teritorijų želdynus, neišvardytus šios dalies 1–6 punktuose (7 punktas). Želdynų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad želdynų sistemos dalys, esančios valstybės ir savivaldybės saugomose teritorijose, įskaitant ir apsaugos zonas, tvarkomos ir naudojamos, apsaugos ir naudojimo režimas joms nustatomas vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Dl-62 patvirtino Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamentą, kurio 7 punkte nurodoma, kad priklausomuosiuose želdynuose, be kita ko, draudžiama: kirsti, laužyti ar kitaip žaloti (kalti vinis, tvirtinti reklaminius skydus ir kt.) medžius, krūmus, jų šakas, skinti lapus, žiedus, vaisius, pažeisti šaknis, trypti pomedį (7.4 papunktis); kabinti ant medžių elektros laidus, elektros lempučių girliandas, sūpuokles, virves ir kita (7.5 papunktis).

Byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 24 d. išrašo apie žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), 4.3 papunktyje pažymėta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai; 4.2 papunktyje nustatyta, kad pastatas (ūkinis pastatas) nuosavybės teise priklauso P. P., vandentiekio tinklai – G. M.-R. (4.1 papunktis); 9 punkte pažymėta, kad žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (geomorfologiniai draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1172)).

Žemės sklypui taikomus žemės naudojimo apribojimus, be kita ko, patvirtina pareiškėjo su skundu pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. 30-131, kuriuo Žemės sklypui nustatytas gamtos apsaugos apribojimas – laikytis nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos naudojimų sąlygų (XXXIV sk.), geomorfologinių draustinių naudojimo sąlygų (XXXVII), taip pat Pavilnių regioninio parko nuostatų.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano bei Vyriausybės 2009 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. D1-341 patvirtinto Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano (www.valstybės-zinios.lt) matyti, kad Žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko, Lyglaukių geomorfologinio draustinio teritorijoje.

Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Privalomajame nurodyme nurodyti medžiai yra priklausomasis želdynas, kadangi jis patenka į kito objekto teritoriją (Pavilnių regioninio parką, Lyglaukių geomorfologinio draustinį) (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 7 straipsnio 2 punktas), todėl jam yra taikomi Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento 7 punkte įtvirtinti draudimai, nagrinėjamu atveju – draudimas kabinti ant medžių elektros laidus, elektros lempučių girliandas, sūpuokles, virves ir kita (7.9 papunktis).

Pareiškėjas savo poziciją, be kita ko, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 negali būti laikoma precedentu šioje administracinėje byloje nagrinėjamai situacijai, kadangi minėtoje civilinėje byloje sprendžiami klausimai susiję su viešojo intereso gynimo samprata, su nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo natūra bei reikalavimu nugriauti ginčijamus statinius. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę naudotis Žemės sklypu bei nuosavybės teises į statinius, esančius Žemės sklype, nei atsakovui nei teismui nepateikė. Kita vertus, net ir statinių nuosavybė ar teisė naudotis Žemės sklypu, nepaneigia viešosios teisės normomis nustatyto draudimo elgtis vienu ar kitu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Privalomuoju nurodymu pagrįstai pareiškėjui nurodyta pašalinti nuo medžių kamienų elektros instaliacijas.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą sprendžia, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl AAD Sprendimo panaikinimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. yra teisėtas ir pagrįstas Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.