- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- eA-128-525/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00980-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) skunde prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo suteikė teisę vykdyti pastato statybą pagal Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos projektą (toliau – ir Projektas). Pareiškėjui Pastato statybos metu kilo abejonių, ar statomo Pastato balkonai yra įrengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus. Todėl kreipėsi į Inspekciją su Prašymu, kuris buvo nepagrįstai atmestas.
2.2. Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, netinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) įtvirtintas pareigas, netinkamai įvertino Prašyme išdėstytas aplinkybes. Inspekcija: 1) nevertino, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir, ar pagrįstai pritaikyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodyta išimtis; 2) neteisingai pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies; 3) Sprendime nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo.
2.3. Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonai įrengti peržengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtas skveras, ribas, nors tam nebuvo gautas reikalingos apimties Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ neprieštaravo, kad, vykdant Pastato statybą, nebūtų išlaikomi normatyviniai atstumai iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. skvero, ribos, tačiau niekada nesutiko, kad žemės sklype statomo Pastato balkonai ar kitos konstrukcijos įsikištų į skverą ar neišlaikytų normatyvinių atstumų iki pareiškėjo nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonams, patenkant į skvero ribas ir neišlaikant normatyvinio atstumo iki Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės, yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ suteiktos teisės, o Projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.
2.4. Remiantis istoriniais duomenimis, Žemės sklypo pusėje prie skvero perimetrinis užstatymas iki Statybos leidimo išdavimo nebuvo susiklostęs. Perimetrinis posesijinis užstatymas yra būdingas tik skvero pietvakarinei daliai, o ne skvero daliai prie Žemės sklypo, kuriame pastatytas Pastatas. Inspekcija, priimdama Sprendimą, visiškai neįsigilino į Žemės sklypo, kuriame vykdyti Pastato statybas yra išduotas Statybos leidimas, teisinę būklę ir padėtį. Statybos leidimas buvo išduotas galbūt pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas ir saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vertingąsias savybes. Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Šis objektas yra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos 19 straipsnyje buvo įtvirtinti apribojimai, susiję su veiklos vykdymu tokio pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoje. Šiuo atveju Projektu suprojektuotas Pastatas ne tik aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbia nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, bet ir pažeidžia šio objekto vertingąsias savybes, konkrečiai įtvirtintą aukštingumo apribojimą.
2.5. Sprendimo priėmimo procedūros metu Inspekcija nesilaikė ir grubiai pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus, vertindama Prašymą, nesilaikė Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, susijusių su išduoto statybos leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimu ir jo išsamumu. Be to, ginčijamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, praleido VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Prašymo nagrinėjimo terminą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Inspekcija nevertino, ar Žemės sklypo teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir, ar pagrįstai pritaikyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodyta išimtis. Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad neteisingai pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies bei, kad nepagrįstai nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo. Skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys atsakymo neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas atsakovo prašė patikrinti: 1) ar Projektu suprojektuoto ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumą dėl Pastato balkonų įsikišimo į skverą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) ar buvo laikytasi norminių atstumų iki (duomenys neskelbtini) gatvės.
4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą be kitų dokumentų turi būti pateikiama ir sutartis, sutikimas ar susitarimas su besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statinius numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 55 punkte nustatyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas apibrėžia, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
4.4. STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punkte reglamentuoti atvejai, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Ginčo atveju aktualios būtent STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunkčio nuostatos, kurios apibrėžia, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).
4.5. Tyrimą pagal Administracijos Prašymą atlikęs Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte nurodyta, kad užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose parašyta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“.
4.6. Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo Prašymą, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimams. Inspekcija Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
4.7. Administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 ,,Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini), sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą „daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomu interesų“. Taip pat ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ buvo nuspręsta „neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy Finance“, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neišlaikydamas norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teisė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų“. Šie sutikimai vertintini kaip statytojo gauti privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų sutikimai dėl pastato statybos mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas.
4.8. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu, dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija. STR 1.05.01:2017 14 punktas detalizuoja, jog savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymėjęs kaip priimtą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia kartu su prašymu pateiktą statinio projektą, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte yra detalizuota savivaldybių administracijų kompetencija, kurioms ir tenka pareiga patikrinti statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas suderinęs projektą patikrino jį pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą jo kompetenciją ir Administracijos įgaliotas pareigūnas išdavęs statybą leidžiantį dokumentą pagal Projekto sprendinius, sutiko su visais Projekto sprendiniais.
4.9. Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, Prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal jame nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Victory Funds“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Statytojas), rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:
6.1. Administracija iš esmės prieštarauja savo pačios pozicijai, kuri buvo ne kartą išdėstyta derinant Pastato techninį projektą ir gaunant Statybos leidimą, kurį Administracija ir išdavė. Prieš išduodama Statybos leidimą, Administracija patikrino UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 0389. Šis Projektas buvo parengtas pagal su Administracija suderintus projektinius pasiūlymus. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2k-224. Projektas buvo parengtas tinkamai, buvo atliktos privalomosios ekspertizės: 1) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 446-EA-796/G(P); 2) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. darbo projekto (konstrukcijų) dalinės ekspertizės aktas Nr. 446-EA-819/DP(G). Minėtuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta tiek Pastato statybos vieta, tiek ir jo konstrukcijų išdėstymas gretimų sklypų atžvilgiu. Inspekcija ne kartą tikrino Pastato statybos teisėtumą (atitikimą Projektui): 1) 2018 m. sausio 22 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-180122-00133; 2) 2018 m. lapkričio 30 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-181130-00025.
6.2. Ginčo Pastato balkonų konstrukcijų projekcijos (o ne patys balkonai) į gretimų sklypų ribas įsiterpia 1,76 m atstumu, o jų aukštis – apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus – 3,2 m. Sklypas patenka į Kauno miesto senamiesčio zoną, kurios viena iš vertingųjų savybių yra perimetrinio užstatymo tipas. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, kurių 6 punkte numatė perimetrinį užstatymo tipą. Perimetrinio užstatymo tipo išlaikymo Žemės sklype įpareigojimas buvo nustatytas ir Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224. Taip pat Inspekcija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. (9.12)-2D-9937 patvirtino, kad teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinio užstatymo tipas, neprivaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, balkonų, kurių apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus 3,2 m, įsikiša į skverą 1,7 m. Vadovaujantis aukščiau nurodytų dokumentų reikalavimais, nurodant projektuojamus ginčo balkonus Projekte buvo remiamasi STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 ir 9.3.1 papunkčių nuostatomis.
6.3. Administracija nepagrįstai laiko, kad atstumas nuo ginčo balkonų iki (duomenys neskelbtini) g. turi būti matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje, iki ginčo Pastato išorinės sienos. Administracija klaidingai nurodo, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 m atstumo. Administracija gatvės važiuojamosios dalies sąvoką aiškina plečiamai, sutapatinant ją su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus. Važiuojamosios kelio (gatvės) dalies sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje, kur važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) g. yra priskiriama D kategorijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 37.1 punktu, D kategorijos gatvėse važiuojamosios dalies plotis yra parenkamas pagal šio reglamento 10 lentelės duomenis. Vadovaujantis Administracijos suderinta Projekto 0 laida, Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas išlaikant Žemės sklypo užstatymo zoną, taip pat nepažeidžiant normatyvinių atstumų iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Ginčo balkonai Pastate buvo suprojektuoti ir įrengti Žemės sklypo ribose – įrengiant juos Pastato fasaduose ir šių balkonų projekcijoms neįsikišant į sklypų dalis daugiau nei tai yra leidžiama galiojančių teisės aktų ir teritorijos planavimo dokumentų.
6.4. Nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl galimo kultūros paveldo objekto apsaugos pažeidimo (naikinimo). Vadovaudamasis STR 1.05.01:2017 5 priedo 3 punktu, ne Administracijai, o Kultūros paveldo departamentui pavesta tikrinti statinių projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo statinio teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Aptariamas rūsys buvo nurodytas ir dr. L. G. 2016 detaliųjų archeologinių tyrimų pažymoje. Taip pat dėl rasto archeologinio radinio – rūsio liekanų UAB „ Teisinga orbita“ parengė pažymą, kuri perduota Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui. Ir tik po šios pažymos pateikimo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu, atsižvelgus į tyrimo duomenis nutarta rengti XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsiui, adresu (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentaciją ir svarstyti įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą. Arch. L. J. parengė ir pateikė Kultūros paveldo departamentui „Naujai surasto XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsio liekanos (duomenys neskelbtini) (Perkasa 2)“ Aiškinamajį raštą ir tvarkybos projektą, po kurio Kultūros paveldo departamentas 2017 m. kovo 27 d. aktu Nr. KPD-SK-328 įregistravo rūsį Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 12-02 pažymėta, kad minimo rūsio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų projektas yra vertinamas teigiamai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė, taip pat atmetė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:
8.1. Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos teisėtumą. Administracija Prašyme nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė panaudos teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam Kauno miesto savivaldybės tarybos 1997 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 92 suteiktas skvero statusas, taip pat nuosavybės teise valdo susisiekimo komunikaciją – (duomenys neskelbtini) gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracija Prašyme pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ nusprendė neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy finance“, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), neišlaikydama norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014, kuriuo suteikta teisė vykdyti statybą pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą“. Administracijai kilo abejonių, ar statomo pastato balkonai yra suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.
8.2. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu (toliau – ir Aprašas), patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir IS „Infostatyba“ 2021 m. vasario 11 d. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-210211-00001 (toliau – Statybos leidimo patikrinimo aktas Nr. SLD-100-210211-00001). Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas nustačius kitų pažeidimų. Statytojo atstovas elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ekspertizės rangovo UAB „Būsto sprendimai“ 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. SD-E-3551/21 su tos pačios dienos bendrosios techninio projekto ekspertizės aktu Nr. 446-EA-796/G(P1), kuriuo Statybos leidimo patikrinimo akte Nr. SLD-100-210211-00001 konstatuoti pažeidimai buvo pašalinti. Inspekcija, atlikusi Pastato statybos patikrinimą, IS „Infostatyba“ užregistravo 2021 m. vasario 15 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-100-210215-00001 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. BIPA-100-210215-00001), kuriame nurodė, kad Pastato statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius.
8.3. Inspekcija, išnagrinėjusi Prašymą, 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ informavo Administraciją, kad Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
9. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas, Aprašas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-168 redakcija). Teismas aptarė Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 1, 2, 3, 4, 8 dalių, 25 straipsnio 1 dalies, Aprašo 18, 19 punktų nuostatas.
10. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, vadovavosi STR 1.05.01:2017 55 punkto nuostata, kurioje nustatyti atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. Inspekcija rėmėsi ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu bei STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punktu dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) privalomumo. Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog Administracijos 2016 m. gruodžio 18 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte nurodyta, kad užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose pažymėta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“. Be to, Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į Administracijos Prašyme nurodytą aplinkybę dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimams. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pagal projekto (02 rinkmenos) Bendrosios dalies brėžinius: Fasadas tarp ašių 5-1 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-13), Fasadas tarp ašių 1-5 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-15) fasado elementų – balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai. Pagal Projekto (04 rinkmenos) Konstrukcijų dalies brėžinius: Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-5), Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-6) fasado elementų – balkonų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją išsikiša ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras, todėl dėl balkonų projekcijų į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją neprivaloma gauti šių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų. Inspekcija Sprendime nurodė, kad STR 2.06.04:2014 37 punkte bendru atveju nurodyti gatvės skersinio profilio elementai. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu (450, stovėjimo vietos ilgis – 4,25 m, 600, stovėjimo vietos ilgis – 4,55 m), esant vienpusiam eismui, nes automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog Statytojas nenukrypo nuo Projekto, Statybos leidimą Pastato statybai pagal Projektą išdavė Administracija, Pastatas pastatytas pagal išduotą Statybos leidimą. Administracija, siekdama paneigti Pastato balkonų įrengimo teisėtumą, neigia ne tik savo pačios išduotą Statybos leidimą, bet ir kvestionuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ (toliau – ir Tarybos sprendimas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių Administracijos teisę kvestionuoti pastarąjį sprendimą.
12. Įvertinęs Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1–4 punktų, 24 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Administracija dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą.
13. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Inspekcija praleido Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, yra mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, kuris negali paneigti Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas konstatavo, kad Inspekcija išsamiai išnagrinėjo Prašymą ir Administracijai pateikė motyvuotą atsakymą, kurio nėra pagrindo naikinti remiantis Administracijos skunde nurodytais motyvais. Pripažinęs, kad Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir Administracijos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nurodė, kad, atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jį atmetė. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl išlaidų atlyginimo.
III.
15. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2D-2960 ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai svarstyti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštą dėl 2018 m. sausio 5 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-180105-00014 ir statybos darbų atlikimo teisėtumo. Netenkinus šio reikalavimo, pareiškėjas prašo grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas be skunde išdėstytų argumentų apeliaciniame skunde nurodo, kad:
16.1. Teismas bylą nagrinėjo skubotai, paviršutiniškai ir neišsamiai. Pareiškėjas buvo pateikęs 2021 m. birželio 11 d. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kitos, anksčiau už šią administracinę bylą pradėtos bylos, kurią pradėjo Statytojas, ir kurioje turėjo būti nustatytos šiai administracinei bylai ir Inspekcijos Sprendimo teisėtumui reikšmės turinčios aplinkybės. Tačiau teismas 2021 m. birželio 14 d. posėdžio metu šį prašymą atmetė, o vėliau skundžiamame sprendime pats tinkamai šių aplinkybių nevertino ir nenustatinėjo. Statytojas paskutinę darbo dieną (2021 m. rugsėjo 17 d., penktadienį) prieš žodinį bylos nagrinėjimą (kuris įvyko 2021 m. rugsėjo 20 d., pirmadienį) į bylą pateikė 9 psl. apimties paaiškinimus raštu su 16 priedų. Pareiškėjui teismo posėdžio metu nurodžius, kad nebuvo galimybės susipažinti su pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, ir paprašius atidėti bylos nagrinėjimą, toks prašymas buvo atmestas. Informacinėje pažymoje nurodyta, kad prašymas buvo atmestas „kadangi buvo pakankamai laiko susipažinti su į bylą pateiktais papildomais dokumentais“, nors laiko buvo akivaizdžiai nepakankamai. Kadangi teismas nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti, įvertinti ir atsiliepti į Statytojo paaiškinimus raštu bylos nagrinėjimo metu, kartu su apeliaciniu skundu teismui yra teikiami papildomi įrodymai, kuriuos pareiškėjas prašo pridėti prie bylos, t. y. Kultūros paveldo centro Kauno senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų planą, Informuotiesiems investuotojams skirto uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė UAB „Victory Funds“, 2017 m. liepos 14 d. raštą Nr. 60-1-818, (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus, Kauno senamiesčio posesijų schemą pagal 1843 m. planą, Inspekcijos 2019 m. liepos 29 d. raštą Nr. (9.12)-2D-9937, (duomenys neskelbtini) techninio projekto A laidos (2019 m.) 2, 3, 4 aukštų planus, fotonuotraukas.
16.2. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl to, kad nepagrįstai nenustatė, jog ginčo balkonai į skvero pusę yra pastatyti nesant tinkamo besiribojančio sklypo savininko (valdytojo) sutikimo. Teismas nevertino, ar ginčo pastato balkonai atitinka imperatyvius reikalavimus dėl balkonų padėties (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Teismas apskritai nevertino, ar Statytojas nepažeidė kultūros paveldo vertingųjų savybių.
16.2.1. Jis skunde, be kita ko, įrodinėjo, kad Statytojas Pastato balkonus pietinėje pusėje – į Skvero pusę – įrengė neteisėtai: neturėdamas tinkamo sklypo valdytojo – Kauno miesto savivaldybės – sutikimo neišlaikyti norminių atstumų iki žemės sklypo ribos. Byloje nustatyta, kad faktiškai įrengti balkonai į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsiterpia apie 1,75 m (Inspekcijos 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinimų Priedas Nr. 4). Tokiam balkonų įrengimui buvo būtinas besiribojančio žemės sklypo valdytojo – Kauno miesto savivaldybės – pritarimas. Administracija nei pritardama projektiniams pasiūlymams, nei išduodama specialiuosius architektūros reikalavimus, nei išduodama Statybos leidimą, negalėjo sutikti su norminių atstumų neišlaikymu iki sklypo, kurį valdo Kauno miesto savivaldybė, ribos, todėl šie veiksmai nelaikomi Kauno miesto savivaldybės sutikimu. Vienintelis Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimas buvo leisti statyti Pastatą taip, kad labiausiai išsikišanti projektuojamo pastato konstrukcija sutaps su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), riba.
16.2.2. Skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad Kauno miesto savivaldybė išreiškė pritarimą Pastato balkonų įsiterpimui į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė pritarė projektiniams pasiūlymams, išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus bei išdavė statybą leidžiantį dokumentą, prieštarauja ir pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punktą, nes nė vieno iš šių dokumentų nepriėmė Kauno miesto savivaldybės taryba: (a) projektiniams pasiūlymams buvo pritarta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 70-27-250; (b) specialiuosius architektūros reikalavimus išdavė Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius (Statytojo 2021 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų Priedas Nr. 13); (c) statybą leidžiantį dokumentą išdavė Administracija (Statytojo 2021 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų Priedas Nr. 4). Todėl nė vienas iš teismo įvardintų Kauno miesto savivaldybės dokumentų nebuvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos, o, svarbiausia, nė vieno iš šių dokumentų tikslas net ir nebuvo suteikti Statytojui leidimą ir pritarti balkonų įrengimui, balkonams įsiterpiant į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nes Administracija neatlieka savivaldybės turto disponavimo, valdymo ir naudojimo funkcijų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas byloje kvestionavo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Priešingai, pareiškėjas byloje nekvestionavo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, o įrodinėjo, kad Statytojas peržengė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo ir juo išreikšto sutikimo ribas. To teismas nevertino ir nepagrįstai nenustatė.
16.2.3. Administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams ar Statybos leidimo išdavimas nereiškia, kad Administracijos nenuoseklumo, nes Administracija buvo suklaidinta netinkamo projektavimo. Tik vizualiai pamačius fiziškai įgyvendintus Pastato sprendinius su įrengtais balkonais tapo aišku, kad tokiam balkonų įrengimui buvo reikalingas Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimas.
16.2.4. STR 1.05.01:2017 9.3.2 punktas numato, kad „[a]tstumas nuo tokių balkonų <...> bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontaliojo plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras“. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, pareiškėjas skunde įrodinėjo, kad Inspekcija netinkamai vertino, ar Pastato balkonai ties (duomenys neskelbtini) atitinka paminėtą imperatyvų reikalavimą, nes balkonai yra arčiau (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies nei 1 m. Inspekcija dėl to atsikirto tuo, kad pareiškėjas tariamai netinkamai aiškina „važiuojamosios dalies“ sąvoką. Pasak Inspekcijos, automobilių stovėjimo vietos palei bordiūrą, esantį šalia Pastato šiaurinėje pusėje, nėra laikomos važiuojamąja dalimi. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių sprendime apskritai nepasisakė. Teismas visiškai nevertino, ar Inspekcija teisingai konstatavo, kad STR 1.05.01:2017 9.3.2 papunkčio reikalavimai nebuvo pažeisti, o tiesiog perrašė Inspekcijos Sprendimo išvadas. Skundžiamu sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė ir visiškai nepagrįstai nuspręsta, kad Pastato balkonai šiaurinėje dalyje (ties (duomenys neskelbtini)) įrengti tinkamai ir jų įrengimas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
16.2.5. Jis skunde, be kita ko, įrodinėjo, kad Inspekcijos Sprendimu buvo nepagrįstai nekonstatuotas akivaizdus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimas. Inspekcija nepagrįstai nenustatė, kad Pastatas buvo pastatytas, pažeidžiant į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą įrašyto objekto – rūsio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) – vertingąsias savybes. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Inspekcija apskritai nenustatė (todėl – ir nevertino), kad Žemės sklype buvo įregistruotas nekilnojamojo turto paveldo objektas – rūsys. Tačiau apie tai skundžiamame teismo sprendime nėra net užsiminta. Todėl teismas šiuo aspektu neatliko Inspekcijos Sprendimo teisėtumo kontrolės, savo sprendimo nemotyvavo, neatskleidė bylos esmės ir neatsakė į esminius bylos šalių keltus klausimus.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad:
18.1. Administracija apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teismui. Teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Inspekcijos atsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį naikinti ir priimti kitokį sprendimą.
18.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui. Šiuo atveju teismas sprendime labai aiškiai apibrėžė bylos ribas. Teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje išsamiai aprašė visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius bylos rašytinius įrodymus, išsamiai pasisakė dėl Inspekcijos atsakyme taikytų materialinės teisės normų. Teismas nenustatė, kad Inspekcija, priimdama atsakymą, būtų netinkamai taikiusi teisės aktus. Įvertinus sprendimo turinį, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byla išnagrinėta neišsamiai, paviršutiniškai ar skubotai, kad sprendimas yra nemotyvuotas.
18.3. Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti, kad balkonai pietiniame pastato fasade pastatyti nesant tinkamo besiribojančio sklypo savininko sutikimo, nes tai prieštarautų bylos rašytiniams įrodymams. Teismas kaip tik nustatė priešingai, kad toks sutikimas buvo duotas ir jis yra įformintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“. Administracija neturi įgalinimų kvestionuoti Tarybos sprendimo. Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti aiškiai išreikštu Tarybos sprendimu ir kaip nors interpretuoti, kuriuos projektinių pasiūlymų sprendinius Kauno miesto savivaldybės taryba išreikšdama neprieštaravimą suprato, o kurių nesuprato.
18.4. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad balkonai neišlaiko 1 m atstumo iki (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies. Administracija tokią aplinkybę grindžia STR 2.06.04:2014 37.12 papunkčio nuostata, kuri įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. (t. y. jau po Statybos leidimo išdavimo) ir kuri taikytina A, B, C kategorijų gatvėms. (duomenys neskelbtini) gatvė pagal viešai prieinamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinį Nr. 14 „Susisiekimo komunikacijos“ yra priskirtina D1 kategorijai. Pagal STR 2.06.04:2014 110 punktą, automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosiose dalyse stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kaip stovėjimo juostos arba įlankos. Tačiau remiantis STR 2.06.04:2014 35.5 papunkčiu, stovėjimo vietos gatvės važiuojamojoje dalyje visais atvejais įrengiamos tik D3 kategorijų gatvėse. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad „būtent bordiūras skiria „važiuojamąją dalį“ nuo visų kitų gatvės elementų. Viskas, kas gatvėje yra neatskira bordiūru, yra laikoma važiuojamąja dalimi“ prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms.
18.5. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad skundžiamu sprendimu teismas apskritai nevertino, ar statytojas nepažeidė kultūros paveldo vertingųjų savybių, nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Administracijos rašte nebuvo formuluojamas prašymas Inspekcijai patikrinti, ar Statytojas nepažeidė kultūros paveldo vertingųjų savybių, todėl tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir Inspekcijos atsakyme. Be to, Administracijos skundo dalis dėl Statybos leidimo patikrinimo akto panaikinimo buvo atsisakyta priimti ir byla dėl to teisme nebuvo nagrinėjama.
18.6. Priežasčių, dėl kurių Administracija su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, t. y. teismui nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, nėra. Tai nėra naujai, ar po teismo sprendimo gauti nauji dokumentai. Šių naujų įrodymų pateikimo nelėmė nei tai, kad Administracijos 2021 m. birželio 11 d. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą buvo atmestas, nei trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai su priedais. Naujai pateiktais įrodymais Administracija grindžia aplinkybes, kurios nurodytos skunde teismui. Be to, bylos dalykas yra ne Statybos leidimo teisėtumas, o Inspekcijos atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl su apeliaciniu skundu pateikti nauji nurodymai nepatvirtina ir nepaneigia jokių su ginčo dalyku susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir nevertintini.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė UAB „Victory Funds“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
20.1. Teismas pagrįstai pripažino, jog Inspekcija tinkamai vadovavosi STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 ir 9.3.1 punktų nuostatomis. Teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (kaip aptariamo skvero savininkė) buvo išreiškusi valią, leidžiančią statyti Pastatą ant Sklypo ir skvero ribos.
20.2. Balkonai yra statinio fasado išvaizdos elementai, kurie nekeičia Pastato laikančiųjų konstrukcijų, statinio vietos sklype ar kitų Pastato Projekto esminių sprendinių, todėl šių fasado elementų įrengimui netgi nebūtų būtina Projekto korekcija, ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas, jeigu jie nebūtų pažymėti Projekte. Projekte ginčo balkonai buvo pažymėti, Projektas patvirtintas pačios Administracijos išduodant Statybos leidimą. Lietuvos architektų rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2020/7 išnagrinėjus Administracijos bei Kauno miesto mero skundus dėl architekto veiksmų rengiant Projektą patvirtino, kad Projektas parengtas korektiškai ir Administracija neturi pagrindo teigti, jog suprojektuoti balkonai nebuvo tinkamai pavaizduoti Projekto dokumentacijoje. Ginčo balkonai nėra suprojektuoti gretimuose sklypuose ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų įrengimui buvo reikalingas Administracijos, savivaldybės tarybos ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimas.
20.3. Administracija nepagrįstai laiko, kad atstumas nuo ginčo balkonų iki (duomenys neskelbtini) gatvės turi būti matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje iki ginčo Pastato išorinės sienos. Administracija klaidingai nurodo, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 m. atstumo. Pareiškėjas gatvės važiuojamosios dalies sąvoką aiškina plečiamai, sutapatinant ją su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus. Tiek Kelių įstatyme, tiek ir STR 2.06.04:2014 yra nurodyta, kad gatvės važiuojamoji dalis yra vienas iš kelio (gatvės) elementų, kuri negali būti sutapatinta su kitais kelio (gatvės) elementais. Projekte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ginčo balkonų projekcijos, todėl Administracija neturi pagrindo teigti, kad Projektas buvo suderintas be balkonų pietiniame fasade. Administracija, suderindama Projektą ir išduodama Statybos leidimą, žinojo kurioje vietoje yra projektuojami ginčo balkonai, taip pat žinojo apie jų aukščio ir pločio santykį su (duomenys neskelbtini) gatve. Todėl laikytina, kad Administracijos pastabose nurodomi teiginiai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs, prieštaraujantys ankstesniajai Administracijos pozicijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ ir įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
26. Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių ginčo klausimų yra tai ar ginčo pastatui taikytinos perimetrinio užstatymo taisyklės, nes tai tiesiogiai apsprendžia galimus statinio atstumus nuo gretimybėse esančių žemės sklypų, taip pat apsprendžia ar yra reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai, leidžiantys statyti statinį arčiau žemės sklypo ribos nei numatyti norminiai atstumai. Skunde pareiškėjas nurodo, kad pastatas (duomenys neskelbtini), pagal perimetrinio užstatymo reikalavimus galėjo būti statomas tik palei (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, tačiau perimetrinis užstatymas negalimas į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, nes šioje dalyje nėra gatvės ar kvartalo ribos, pagal kurią galima būtų formuoti perimetrinį užstatymą, todėl ginčo statinio balkonai į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę įrengti netinkamai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčo statinio balkonai į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę įrengti nesilaikant minimalaus atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčo statinys pastatytas pažeidžiant kultūros paveldo vertingąsias savybes. Savo skunde pareiškėjas, grįsdamas savo teiginius, yra pateikęs eilę argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo. Pirmos instancijos teismas aprašė Inspekcijos atliktą procedūrą, nurodė Inspekcijos nustatytas aplinkybes, tačiau teismas neatliko ir sprendime nepateikė savarankiškos byloje surinktų įrodymų ir pareiškėjo skundo argumentų analizės, nepateikė savo motyvų, kuriais remiantis gali būti priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).
27. Konstatuotina, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
28. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje šalys skirtingai interpretuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 ,,Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ turinį, t.y. kokia apimtimi Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko su gyvenamojo namo statyba neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos. Be to šioje byloje keliamas klausimas ir dėl galimai pažeistų kultūros paveldo vertingųjų savybių. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ar nėra tikslinga į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Kauno miesto savivaldybės tarybą bei Kultūros paveldo departamentą.
30. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 5 puntu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.