- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-41-212/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- UADB
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- K., K. S.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko: Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui J. K., tretiesiems asmenims K. S. individualiai įmonei, M. T., V. J., D. K. dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 pripažinti negaliojančia arba pripažinti iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198 įsigaliojo jos sudarymo dieną, t. y. 2004-05-19, o galioti baigė po vienerių metų, t. y. 2005-05-18 ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu, 2004-05-19, jau žinodamas apie Ispanijoje 2004-05-16 įvykusi eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, ir tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs jo sūnaus D. K. vairuojamas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva" Biržų atstovybę, ir, neatskleisdamas jam žinomos informacijos, nurodydamas melagingas aplinkybes dėl draudimo atgaline data, apgavo bei suklaidino draudimo sutartį sudariusį M. T., tokiu būdu atgaline data, jau įvykus įvykiui, sudarydamas draudimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pripažinti Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02/0031198 iš dalies negaliojančia dėl sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos bei nustatė, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02/0031198, kurios pagrindu išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/ACA 3671596, įsigaliojo 2004-05-19 10 val. 50 min. ir galiojo iki 2005-05-18 24 val. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 826 Lt bylinėjimosi išlaidų, K. S. individualiai įmonei 338,42 bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 155 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad ieškovė, kurią atstovavo K. S. IĮ vadybininkas M. T., ir atsakovas 2004-15-15 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.02/0031198. Pagal Sutartį buvo apdraustas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ji įsigaliojo 2004-05-15 00 val. 00 min. ir baigėsi 2005-05-14 24 val. 00 min. Sutarties pagrindu buvo išduotas Draudimo liudijimas Nr. LT/ACA 3671596, už kurį atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui K. S. įmonei 224 Lt. 2004-05-16 A-345 kelio 27,400 kilometre, Albunol savivaldybės (Granada) teritorijoje, Motril rajone, lengvasis BMW modelio, 320 markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į dviratį, dėl to sunkiai sužalojo vieną asmenį, o transporto priemonė patyrė materialinius nuostolius. Atsakovas atvykęs į Albunol civilinės gvardijos skyrių pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros taloną ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimą, išduotą 2003-04-23 Lietuvos ir Rusijos draudimo UAB „Baltik garant“. Visi veiksmai su privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02/0031198 buvo atlikti taip: pasiūlymo įvedimas 2004-05-19, pasiūlymo keitimas 2004-05-19, registravimas 2004-06-01, patvirtinimas 2004-06-03. Pagal ataskaitas ginčo Sutartis buvo įtraukta į po 2004-05-15 sudarytų draudimo sutarčių sąrašą. Sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str. nustatė, kad Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Draudimo įstatymu, priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Draudimo sutartys buvo sudarinėjamos remiantis tuo metu galiojusiomis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, kurios įsakmiai nenustatė, kad draudimo sutartį gali pasirašyti tik draudėjas, o tik nurodė, kad draudimo sutartis turi būti rašytinė ir draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas bei draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Pasiūlymą sudaryti draudimo sutartį pateikė atsakovas, jis buvo atvykęs į ieškovo atstovybę ir teikė informaciją apie automobilį, sumokėjo pinigus, jam buvo išduotas sutartį patvirtinantis draudimo liudijimas, pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dukumentas. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarius Sutartį susiformavo draudimo teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo Sutartį pripažinti niekine ir prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms vien dėl to, kad Sutartį pasirašė galimai ne atsakovas. Taip pat nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad ieškovė buvo atsakovo apgauta ar suklaidinta jo pateiktos melagingos informacijos. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, dėl kokios priežasties atsakovas prašė apdrausti civilinę atsakomybę atgaline data. Taip pat nėra įrodymų, kad prašydamas apdrausti civilinę atsakomybę atgaline data, atsakovas žinojo apie eismo įvykį Ispanijoje, įvykusį 2004-05-16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra specifinė draudimo rūšis ir sutarties šalys negali laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų (įsigaliojimo datos). Teismas, atsižvelgdamas į įstatymo 12 str., darė išvadą, kad draudėjas apie eismo įvykį draudikui turi pranešti nedelsiant, kuo greičiau, todėl draudimo sutarties šalys iš principo negali susitarti sudaryti draudimo sutartį atgaline data, nesvarbu priežastis, dėl kurios būtų pageidaujama tokią sutartį sudaryti. Todėl negalima teigti, kad atsakovas apgavo ar suklaidino draudiką, kadangi ieškovė, sudarydama sutartį atgaline data, neįvertino galimų pasekmių, nes praėjusiame laike jau galėjo būti įvykęs įvykis, apie kurio atsitikimo tikimybę įstatymas įpareigoja draudėją pateikti draudikui visą žinomą informaciją. Teismas, ištyręs šalių ir liudytojų paaiškinimus, išanalizavęs rašytinius bylos įrodymus, darė išvadą, kad sutartis sudaryta atgaline data, t. y. sudaryta vėliau nei nurodyta sutarties įsigaliojimo pradžia. Atsakovo parodymus vertino kritiškai, jo parodymus laikė paneigtais remiantis kitų įrodymų analize. Kad draudimo sutartis buvo sudaryta 2004-05-19 nustatė pagal nuoseklius trečiojo asmens M. T., liudytojų N. M. ir R. P. parodymus, sudarytų sutarčių ataskaitas, iš kurių matyti, kad išduotų polisų numeriai didėja priklausomai nuo sudarymo datos, išskyrus ginčo sutartį bei pagal pinigų priėmimo kvitų numerius, kurie taip pat didėja priklausomai nuo vėlesnės poliso sudarymo datos. Kad ginčo sutartis sudaryta atgaline data patvirtino ieškovės atlikta vartotojų veiksmų, atliktų su TPVCA privalomojo draudimo sutartimi 02-31198 analizė. Pasiūlymas sudaryti ginčo sutartį įvestas 2004-05-19 10 val. 48 min., pasiūlymas keičiamas 2004-05-19 10 val. 50 min. Pasiūlymo keitimas, remiantis M. T. parodymais, reiškė Sutarties įvedimą atgaline data (pamėgino ir pamatė, kad sistema leidžia – M. T. parodymai). Be to, M. T. negalėjo sudaryti 2004-05-15 sutarties su atsakovu, nes tą dieną nedirbo ieškovės Biržų atstovybė ir tuo metu nebuvo galima sudaryti draudimo sutarčių nesinaudojant kompiuterine sistema, t. y. nebuvo galima sudarius draudimo sutartį ją įvesti į kompiuterinę sistemą po kelių dienų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Sutartis buvo sudaryta 2004-05-19, tą dieną buvo sumokėta draudimo įmoka bei išduotas draudimo liudijimas (polisas). Šalys, remdamosi sutarčių laisvės principu ir sudarydamos sandorį, jame negali numatyti sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms. CK 6.988 str. 3 d. nurodo, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Todėl tarp trečiojo asmens M. T. ir atsakovo sudaryta Sutartis turėjo atitikti būtent tuo metu galiojusių Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nuostatas. Kadangi Įstatymo 9 str. ir Taisyklių 38 p. bei CK 6.996 str. 1 d. aiškiai buvo apibrėžta draudimo sutarties įsigaliojimo pradžia, o šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti imperatyvių įstatymo nuostatų, teismas sprendė, kad Sutartis sudaryta 2004-05-19, 10 val. 50 min. Kadangi Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, laikė, kad ji baigė galioti 2005-05-18, 24 valandą. Atmetė atsakovo argumentus, kad nėra nuginčytas ir ginčijamas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad pinigai priimti 2004-05-15, o CK 6.996 str. nurodo, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Ištirtais įrodymais nustatė, kad Sutartis sudaryta atgaline data ir ištirtų įrodymų pagrindu sprendė, kad ir grynieji pinigai priimti mokėjimo kvite užrašius atgalinę datą. Praktikoje sunkiai įsivaizduojama situacija, kad pinigus atsakovas būtų sumokėjęs 2004-05-15, o Sutarties atvykęs sudaryti už 4 dienų – 2004-05-19. Ginčijant sandorį (Sutartį) nebūtina ginčyti, kaip atskirų sandorių, kai kurių Sutarties sudarymo aplinkybių, šiuo atveju grynųjų pinigų įmokėjimo kvito. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, ir ieškovė gina savo teises ginčydamas Sutartį nepraleidusi ieškinio senaties termino. Ieškovė, turėdamas pasirinkimą – patvirtinti ar ginčyti Sutartį - pradėjo ginčyti Sutartį, todėl negalima teigti, kad neteko šios teisės. Atmetė atsakovo teiginius, kad Įstatymo nuostata, jog draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties sudarymo momento, nėra imperatyvi, ir niekur nepaneigta sutarties šalių teisė laisvai susitarti dėl kitų sutarties įsigaliojimo sąlygų, nes tokia sąlyga būtų naudinga vartotojui. Viešasis interesas negali būti ginamas iškreipiant draudimo kaip funkcijos prasmę, ir negali būti paneigta principinė nuostata – draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo. Šiuo atveju negali būti taikoma CK 6. 996 str. 3 d. nuostata – jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimą ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sąlyga galioja, jeigu draudimo sutarties šalys apie draudiminį įvykį, kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo. Tačiau tokia nuostata Sutartyje nebuvo nurodyta, o pati Sutartis sudaryta atgaline data.
Vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, Automobilių kuro normų nustatymo metodika, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, laikė, kad protingos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 5 826 Lt. Taip pat iš atsakovo trečiajam asmeniui K. S. IĮ priteisė 338,42 Lt dydžio išlaidas už ekspertizę bei valstybės biudžetui 155 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, arba nustačius absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus – teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Jeigu teismo sprendimas liks nepakeistas – pakeisti teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas – ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jas mažinant per pusę ir padalinant teismo išlaidas tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį patenkina visiškai ir pasisakė dėl antro alternatyvaus ieškovės reikalavimo, o dėl pirmo reikalavimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė. Kadangi teismas nepasisakė sprendime dėl visų ieškovės reikalavimų ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka, dėl to yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Mano, kad teismo sprendimas dėl išlaidų paskirstymo yra neteisingas. Ieškovė pateikė kelis reikalavimus ir jeigu būtų patenkintas tik vienas reikalavimas ir atmestas kitas reikalavimas, dėl ko teismas nepasisakė, proporcingai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus ieškovės reikalavimą tik 50 procentų, tokia pat dalimi turėjo būti paskirstytos teismo išlaidos ir ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Dėl išspręsto alternatyvaus reikalavimo, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kurios neparemtos byloje esančiais įrodymais. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK nuostatas, įstatymus, kitus norminius aktus reglamentuojančius sutarčių sudarymą ir jų galiojimo pradžią. Ieškovė visiškai pritarė sudarytam sandoriui, jį patvirtino, sumokėjo išmoką, todėl ginčyti patvirtinto ir per atstovą sudaryto sandorio negali. Sutartis šalims turi įstatymo galią, šalys laisvai gali susitarti dėl sutarties sąlygų. Ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis neprieštaravo įstatymo nuostatoms, nes buvo sudaryta 2004-05-15. Pažymi, jog su ieškove nebūtų sudaręs sutarties, kuri įsigaliotų ne sutarties sudarymo dieną, o po 4 dienų. Sutarties sudarymo data yra esminė sutarties sąlyga, todėl nesutinka, kad sutarties sudarymo data būtų pakeista į kitą dieną, nes tai būtų esminis atsakovo ir ieškovės sutarties pakeitimas, turintis lemiamą įtaką apdraustojo D. K. teisėms ir pareigoms. Sutarties datos pakeitimas yra negalimas, nes iš karto po sutarties sudarymo įvyko draudiminis įvykis. Teismas, remdamasis išimtinai ieškovės vidaus tvarka ir jos darbuotojų, bei tarpininko ir jo darbuotojų paaiškinimais, darė išvadą, kad sutartis sudaryta atgaline data. Mano, kad tokie įrodymai turėtų būti vertintini kritiškai, nes objektyvių įrodymų apie sutarties sudarymą atgaline data nėra. Pažymi, kad sudaryta sutartis yra prima face įrodymas, kuriame yra nurodyta sutarties sudarymo data, nėra paneigtas kitais tokią pat galią turinčiais įrodymais. Atsakovui nėra žinoma kada ieškovės atstovai sutartį įregistravo savo registruose, todėl netaikomos taisyklės nurodytos CK 1.94 str. Šio tipo sutartys nėra privalomai registruojamos, jos įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento. Tik ieškovės vidaus reikalas yra nustatyti sutarčių registravimo vidaus naudojimui taisykles, tačiau šių taisyklių ieškovė prieš atsakovą panaudoti negali, nes jos nėra viešai paskelbtos, nėra naudojamos santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismas visiškai be pagrindo sprendime nurodė, kad šiomis ieškovės vidaus sutarčių taisyklėmis ieškovė gali remtis ir įrodinėti sandorio sudarymo datą. Teismas rėmėsi tik ieškovės vienašališkai pateikta informacija apie sutarties įregistravimo aplinkybes ir jos darbuotojų paaiškinimais, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad šalių sudarytoje sutartyje, kuriai reikalinga paprasta rašytinė forma, šalys aiškiai nurodė, kad sutartis sudaryta 2004-05-15 ir nurodė jos įsigaliojimo datą. Teismas suabejojo dėl įmokos datos, tačiau įmokos data ir kasos pajamų kvitas nėra pripažinti negaliojančiais ir joje nurodyti duomenys niekada ieškovės nebuvo ginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Pinigų įnešimas yra užfiksuotas ieškovės apskaitoje ir K. S. individualios įmonės apskaitoje, operacijos data yra nurodyta ta data, kada įrašytas pats kasos pajamų orderis, todėl abejoti pinigų įnešimo data nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad pinigai buvo sumokėti už sutarties pagrindu išduotą draudimo polisą ne gegužės 15 dieną, o 19 dieną. M. T. parodymais vadovautis negalima, nes jis veikė ieškovės interesais ir yra asmeniškai suinteresuotas, kad sutartis būtų pripažinta sudaryta vėlesne data ir taip galimai ieškovė išvengtų nuostolių atlyginimo. Teismas turėjo svarstyti ar sutarties sąlygos pakeitimas dėl sutarties sudarymo datos nėra esminis sutarties pakeitimas. Nustačius, kad tai esminis sutarties pakeitimas, teismas negalėjo pripažinti sutarties iš dalies negaliojančia. Byloje esantys duomenys nepaneigia sutarties sudarymo dienos. Neįrodyta, kad K. S. įmonės darbuotojas sudaręs su atsakovu draudimo sutartį negalėjo dėl objektyvių priežasčių nedirbti 2004-05-15. Teismas pasirėmė tik prielaidomis, kad tą dieną, šeštadienį, darbovietė, kurioje sudaryta sutartis, nedirbo. Konkrečių įrodymų, kad būtent sutarties sudarymo dieną, nedirbo sutartį pasirašęs asmuo byloje nėra. Mano, kad galiojusio draudimo sutarties metu nuostata, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties sudarymo momento nėra imperatyvi įstatymo nuostata, nes šia nuostata nepaneigta sutarties šalių teisė laisvai susitarti dėl kitų sutarties įsigaliojimo sąlygų. Teismas byloje turėjo taikyti CK 6.996 str. 3 d., jeigu jis būtų nustatęs, kad sutartis sudaryta vėliau negu įvyko draudiminis įvykis, nes įmoką atsakovas sumokėjo 2004-05-15. Neaišku kokių tikslų siekia ginčydama sutartį ieškovė, nes įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu draudimo išmoka yra priteista iš kito draudiko. Draudimo sutartis yra pasibaigusi ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad draudimo sutarties datos pakeitimas turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Teismas sutartį pripažino iš dalies negaliojančia remdamasis tik nemotyvuotai nustatytomis aplinkybėmis, kad sutartis sudaryta vėliau negu nurodyta sutartyje. Toks sutarties dalies negaliojimo pripažinimas nurodytu pagrindu nėra galimas, nes šalys gali susitarti dėl sutarties galiojimo pradžios.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė rašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas sprendime pasisakė tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo ieškovės ieškinio reikalavimo ir manydamas, kad nėra pakankamai įrodymų tenkinti pirmąjį reikalavimą, tenkino antrąjį, todėl nepagrįstas atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog teismas sprendimu išsprendė ne visus ieškovės reikalavimus. Be to, teismas nurodė, jog ieškovei pateikus du alternatyvius reikalavimus, tačiau neprašant tenkinti abiejų reikalavimų kartu, teismas pasisakė dėl abiejų reikalavimų ir laikė, kad tenkinant nors vieną ieškovės reikalavimą laikytina, kad ieškinys tenkinamas pilnai. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog teismas nepasisakė dėl vieno iš ieškovės reikalavimų yra visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė ar netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Ieškovė reiškė du alternatyvius reikalavimus, prašydama teismo tenkinti vieną iš jų ir vienas iš alternatyvių reikalavimų teismo sprendimu buvo patenkintas pilnai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies ir atitinkamai mažintinos iš atsakovo ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nurodo, kad ieškovė pritarė sudarytam sandoriui, jį patvirtino, sumokėjo išmoką, todėl ginčyti patvirtinto ir per atstovą sudaryto sandorio negalima. Vadovaujantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o šiomis, apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, atsakovas, nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, nesirėmė. Nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be to, šie atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovė, sužinojusi apie draudimo sutarties sudarymą atgaline data, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl draudimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia dėl draudimo sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų. Tai įrodo, kad ieškovė nepripažino ir nepatvirtino, kad draudimo sutartis galioja ne nuo jos sudarymo 2004-05-19, o atgaline data, t. y., nuo 2004-05-15, kaip teigia atsakovas. Atsižvelgiant į CK 2.133 str. 4 d., nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodomomis CK 1.79 str., 2.133 str., 2.136 str. nuostatomis, nes byloje esantys trečiųjų asmenų M. T. ir K. S. IĮ paaiškinimai vienareikšmiai patvirtina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, apgaunant ir suklaidinant trečiąjį asmenį M. T.. Sutarties šalių laisvę susitarti dėl sutarties sąlygų riboja imperatyvios įstatymų normos, kurių šalys neturi teisės pakeisti. Atsižvelgiant į draudimo sutarties sudarymo metu, t. y., 2004 m. gegužės 19 d. galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d., matyti, kad net ir sumokėjus draudimo įmoką, tačiau nesudarius draudimo sutarties, draudimo sutartis neįsigalioja draudimo įmokos sumokėjimo dieną. Trečiojo asmens M. T. paaiškinimai byloje patvirtina, kad draudimo įmoka buvo mokama ne iki draudimo sutarties sudarymo, o 2009-05-19, sudarant draudimo sutartį. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad draudimo sutartyje yra įrašyta sutarties įsigaliojimo data – 2004-05-15, taip pat, kad pinigų priėmimo kvite yra įrašyta data – 2004-05-15, todėl ir draudimo sutartis laikytina įsigaliojusi 2004-05-15. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad draudimo sutarties sudarymą atgaline data, jau įvykus eismo įvykiui, o tai patvirtina tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovas neteisingai aiškina ir viešojo intereso bei jo gynimo sampratą. Vadovaujantis Lietuvos teisės doktrina, atsakovas šioje byloje gina ne viešąjį interesą, o išimtinai savo interesus, siekdamas įrodyti, kad draudimo sutartis buvo sudaryta anksčiau, negu iš tikrųjų ir jau įvykus įvykiui. Ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl standartinių draudimo sutarties sąlygų, o dėl draudimo sutarties sudarymo datos, todėl šioje byloje netaikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios sutarčių, sudaromų prisijungimo būdu, aiškinimą, kuriomis nepagrįstai remiasi atsakovas. Atsakovo teigimu, Ispanijos teismo sprendimas numato, kad draudimo išmoka priteistina iš draudimo bendrovės Lietuvos ir Rusijos DUAB „Baltik Garant“, todėl ieškovė reikalavimą pripažinti draudimo sutartį negaliojančia reiškia nepagrįstai. Šis argumentas taip pat nepagrįstas, nes, eismo įvykio kaltininko D. K. Ispanijos policijai pateiktas Lietuvos ir Rusijos DUAB „Baltik Garant“ 2003 m. balandžio 23 d. išduotas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, poliso Nr. 0230634, galiojo tik iki 2004 m. balandžio 22 d., t. y., eismo įvykio metu nebegaliojo. Nepriklausomai nuo to, kokius dokumentus Ispanijos teisėsaugos institucijoms buvo pateikęs eismo įvykio kaltininkas, paaiškėjus aplinkybėms, kad draudimo sutartis su ieškove buvo sudaryta atgaline data ir jau įvykus įvykiui, ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą dėl šios sutarties pripažinimo niekine arba iš dalies negaliojančia, nesiejant šios bylos su bylos dėl eismo įvykio, nagrinėtos Ispanijos teismuose, baigtimi, nes draudimo sutarties sudarymas atgaline data, jau įvykus įvykiui pažeidžia tiek CK 6.987 str., 6.996 str. 3 d., 1.66 - 1.68 str., tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir to pasekoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovė, uždaroji akcinė draudimo bendrovė (UADB) „ERGO Lietuva“ ginčija Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau Sutartis), jos pradžios laiką. Sutartyje nurodyta, kad ji sudarytą 2004-05-15 su J. K., apdraudžiant automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto V. J. vardu, valdytojo civilinė atsakomybė. Ieškovė įrodinėja, kad Sutartis buvo sudaryta ne 2004-05-15, o 2004-05-19 ir galiojo vienerius metus.
Kupiškio rajono apylinkės teismas ieškovės reikalavimą patenkino ir pripažino, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo J. K. sudaryta 2004 m. gegužės 19 d., o ne 2004 m. gegužės 15 d. ir galioja 1 metus, t. y. iki 2005 m. gegužės 18 d. 24:00 valandos.
Skųsdamas Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas; ieškovas negali ginčyti per tarpininką sudaryto sandorio, nes jam pritarė; teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesines ir materialines teisės normas; nenuginčytas pinigų priėmimo kvitas ir jame nurodyti duomenys; draudimo sutartis yra pasibaigusi, todėl neaiškus jos ginčijimo tikslas, nes ieškovė nebuvo pripažinta atsakinga už autoįvykio metu padarytą žalą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl šių motyvų.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2004-05-16, apie 9 val. Ispanijoje, Motril (Granada) rajone, Albunol savivaldybės teritorijoje A-345 kelyje autoįvykio metu automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į dviratį, sužalojo dviračiu važiavusį asmenį ir pasišalino iš autoįvykio vietos. Šį automobilį autoįvykio metu, 2004-05-16, vairavo D. K.. Ispanijos teismas 2005-12-02 D. K. pripažino kaltu dėl autoįvykio ir iš draudimo bendrovės UAB „Baltic Garant“ priteisė 249 552,88 Euro žalos atlyginimo. Sutarties ir Ispanijos teismo sprendimo pagrindu ieškovė, UADB „ERGO Lietuva“, Ispanijos draudimų biurui 2006-02-23 išmokėjo 704 593,28 Lt žalai atlyginti, o Panevėžio apygardos teisme iškėlė civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei K. S. IĮ bei tretiesiems asmenims M. T. ir J. K. (t. 1, b. l. 24-47, t. 2, b. l. 167-170, t. 4, b. l. 51-52, 79-85, 139).
Ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus: Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Sutartį Nr. 02/0031198 pripažinti negaliojančia, arba teismui manant, kad Įprastinė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Sutartis Nr. 02/0031198 nėra niekinis sandoris, pripažinti ją iš dalies negaliojančia dėl Sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos datų, nurodant, kas Sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną, 2004-05-19, ir baigė galioti po vienerių metų, 2005-05-18 (t. 3, b. l. 3-6). Iš reikalavimo formuluotės akivaizdu, kad ieškovė prašė tenkinti tik vieną iš pareikštų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai argumentavo, kodėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia visą Sutartį ir kodėl Sutarties galiojimo data nustatoma 2004-05-19. Patenkinus vieną iš alternatyvių reikalavimų laikoma, kad ieškinys patenkinamas visiškai. Todėl apelianto argumentas, kad teismas pasisakė tik dėl vieno reikalavimo ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 1 d. 7 p., visiškai nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas apelianto prašymas pakeisti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovė laikoma šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas ir tokiu atvėju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, atsakovo, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kaip žinai, atsakovas nėra ir nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas pagrįstas priteisė iš jo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).
Ieškovė ginčija Įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Sutartį, siekdama nustatyti tikrą jos sudarymo datą, nes šios Sutarties pagrindu yra sumokėjusi Ispanijos draudimų biurui 704 593,28 Lt žalai atlyginti ir turi teisę išieškoti nuostolius iš kaltų asmenų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovės ieškinys (t. 2, b. l. 167), todėl apelianto argumentas, kad Sutarties ginčijimo tikslas neaiškus ir šis ginčas neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, atmestinas.
Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė pritarė sudarytai per atstovą Sutarčiai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, nustačius Sutartis sudarymo plinkybes, nedelsdama ėmė ją ginčyti ir įrodinėti, kad realiai Sutartis buvo sudaryta ne 2004-05-15, o 2004-05-19. Šis faktas pakankamai ir argumentuotai nustatytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, trečiojo asmens M. T., prisipažinimu, kad buvo apgautas atsakovo. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad pagal CK 2. 133 str. 4 d. nuostatas kai per atstovą sudarytas sandoris ginčijamas dėl apgaulės, tai šių faktų egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.
Apelianto argumentas, jog nenuginčytas 2004-05-15 išrašytas pinigų priėmimo kvitas, nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Sutarties sudarymo datos. Logiška, kad atsakovo prašymu nurodant atgalinę Sutarties sudarymo datą, tą pačią datą nurodoma ir pinigų priėmimo kvite. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 9 straipsnio 1 dalies nuostatas draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004-05-01). Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl negalima sutikti su apelianto motyvais dėl sutarties šalių teisės laisvai tartis dėl visų sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl sutarties galiojimo pradžios. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl Sutarties sudarymo kreipėsi 2004-05-19, tačiau prašė nurodyti, jog Sutartis galioja nuo 2004-05-15. Atsakovas nebuvo nuoseklus duodamas paaiškinimus ir tai leidžia daryti išvadą, jog jis gina tik savo interesus, siekia išvengti atsakomybės ir kreipdamasis į draudimo bendrovę žinojo apie sūnus dalyvavimą autoįvykyje, kad jo civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas pareiškė, kad jis nedalyvavo sudarant Sutartį, jos nepasirašė, kad viską tvarkė jo sūnus (dabar jau žuvęs). Tačiau byloje esami atsakovo procesiniai dokumentai, posėdžių protokolai patvirtina, kad atsakovas pats asmeniškai kalbėjo su M. T., kad atstovybėje nieko išskyrus jo ir M. T., nebuvo. Ir net gi ekspertui pateikus išvadą, kad Sutartį pasirašė ne J. K., jis teigė, kad jis pats pasirašė Sutartį, nes jo parašas kas kart skiriasi (t. 1, b. l. 75, 139-140, t. 3, b. l. 13-14, 89-90).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., t. 4, b. l. 138, 141-142).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UADB „Ergo Lietuva“, įm. k. (duomenys neskelbtini) ir 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.