Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, L. F., nukentėjusiajam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo asmens L. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2008 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulis 2008-10-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATP protokolas) L. F. dėl to, kad jis 2008-10-08, apie 10.27 val., Žaliųjų ežerų g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį “Audi 80“, v. nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiavo paskui priekyje važiuojantį automobilį, kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs sukti į kairę, jo neapvažiavo iš dešinės pusės, nepalaukė kol jis pasuks, lenkė ir su juo susidūrė, ko pasėkoje buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais L. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 142 p. reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 punktu, 2008-10-16 nutarimu Nr. E 852720 L. F. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nutraukė (b. l. 3, 6).

Teismo posėdyje nukentėjusysis asmuo palaikė skundą. Nurodė, kad stovėjo su įjungtu kairio posūkio signalu, o pradėjus manevrą jam į šoną įvažiavo L. F. vairuojamas automobilis.

Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta pradėtoji administracinio teisės pažeidimo byla, pažymėjo, kad matė stovintį automobilį su įjungta avarine signalizacija bei tai, jog kiti priekyje važiuojantys automobiliai važiuojamojoje dalyje stovintį automobilį apvažinėja iš dešinės pusės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo L. F. atžvilgiu buvo surašytas 2008-10-08 (b. l. 7). Šiame protokole nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data yra 2008 m. spalio 10 d. 09.30 val., Giraitės g. 3, 201 kabinetas, Vilniuje. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos byla išnagrinėta ir nutarimas byloje priimtas 2008-10-16. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis asmuo buvo tinkamai informuotas apie naują administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. nukentėjusiojo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodomas administracinio teisės pažeidimo padarymas. Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. reglamentuota, jog nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiame straipsnyje nustatytos nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Jei nukentėjusiajam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, jis gali būti apklaustas kaip liudytojas. Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. reglamentuoti bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti bylą; ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai). To paties kodekso 283 str. nustato administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises. Be to, posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.

Sistemiškai vertindamas šias įstatymo normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. ir 20 str. 3 d. formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, 2001 m. spalio 5 d. konsultacijoje yra konstatavęs, kad nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus nepranešus nukentėjusiajam būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2008-10-16 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes nukentėjusiajam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, todėl nutarimas naikintinas. Šiais nuobaudą skyrusios institucijos veiksmais iš esmės buvo pažeistos anksčiau minėtos procesinės teisės normos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nuobaudą paskyrusiai institucijai, įpareigojant ją pašalinti padarytus proceso pažeidimus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta tik neabejotinai nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamas nepagrįstai, t. y. jo veikoje nėra kaltės. Nagrinėjamoje byloje nutarimas grindžiamas prieštaraujančiais bylos medžiagai įrodymais (eismo įvykio vietos schemos interpretacija). Be to, teismo posėdžio metu asmuo, kuriuo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, teigė, jog likus iki L. P. automobilio 70–80 metrų atstumui, jis matė, kaip priekyje važiuojančios mašinos nukentėjusiojo asmens vairuojamą automobilį apvažinėjo iš dešinės pusės. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. P. vairuojamas automobilis nestovėjo kelkraštyje ar arčiau kelkraščio, jeigu kiti automobiliai jį lenkė būtent iš dešinės pusės. Ekspertizės aktas, kuriame techniniu požiūriu būtų įvertinta susiklosčiusi kelio ir eismo situacija, teismui nėra pateiktas. Taigi analizuojamu atveju neįrodyta/nenustatyta, ar asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tinkamai laikėsi manevravimą reglamentuojančių taisyklių. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba įpareigotina nuodugniai ištirti avarijos mechanizmą ir priimti motyvuotą sprendimą asmens, kurio veiksmai buvo ar nebuvo pagrindinė ir tiesioginė sąlyga eismo įvykio kilimui, atžvilgiu. Iškilus būtinybei, gali būti kreiptasi į atitinkamos srities ekspertą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 128 straipsniu,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-10-16 nutarimą Nr. E 852720, kuriuo L. F. atžvilgiu nutraukta pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir bylą grąžinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo, įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Nutartis per 10 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.