Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-353-172/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1S-353-172/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Pareiškėjas
UAB „Swedbank lizingas“
Byla Nr. 1S-353-172-2011(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto atstovo D. J. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-18 nutarties, kuria atmestas D. J. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-04-18 nutarimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2010-11-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-805-10 dėl veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., pagal prokuroro reikalavimą dėl to, kad 2010-11-05 gautas UAB „Svvedbank lizingas“ pranešimas apie įvykdytą nusikalstamą veiką, kuriuo pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2010-04-27, Gariūnų turgavietės, Vilniuje, esančios automobilių aikštelėje, D. F., atsisakydamas perduoti automobilį BMW 525,v.n. (duomenys neskelbtini) teisėtam savininkui, automobiliu trenkėsi į stovintį tralą, ir tokiu būdu sugadino UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtą 2577,78 Lt vertės. 2010-09-24 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas nutartimi nutarė nepriimti bendrovės pareiškimo dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka D. F. atžvilgiu, kadangi, vadovaujantis BPK 28 str., nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo. Tuo tarpu juridinis asmuo, šiuo atveju UAB, negali pradėti proceso BPK XXX skyriuje nustatyta tvarka privataus kaltinimo byloje, kadangi negali būti pripažintas nukentėjusiuoju ir tokiu būdu negali ginti savo teisėtų interesų.

Atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2011-03-03 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d. požymių.

Minėta nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesniajam prokurorui. 2011-04-18 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, jog ikiteisminis tyrimas 2011-03-03 prokuroro nutarimu nutrauktas pagrįstai.

Šalies argumentai

2011-05-04 skundu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2011-04-18 prokuroro nutarimą. 2011-05-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, jog 2011-04-18 prokuroro nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotas atstovas prašo panaikinti 2011-05-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir perduoti UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą dėl padarytos nusikalstamos veikos iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Pareiškėjo nuomone, teigti, kad konkrečiu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, galima tik tuo atveju, kai yra ištiriami, išsiaiškinami visi byloje surinkti faktai, išsamiai įvertintos visos bylos aplinkybės.

Skunde teigiama, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos aišku, kad šiuo metu lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra sugadintas būtent dėl D. F. veiksmų. Vien tas faktas, kad turtą D. F. savo veiksmais sugadino, o UAB „Swedbank lizingas“ dėl šių, priešingų teisei veiksmų, patyrė žalą, padaro tokius įtariamojo D. F. veiksmus neteisėtais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog UAB „E. E.“ veiksmai padarė lizingo sutarčių vykdymą neįmanomą. UAB „E. E.‘, būdama civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė numatytų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokėjo įmokų, negrąžino turto po lizingo sutarčių nutraukimo, prieš lizingo bendrovei pasiimant turtą D. F. jį sugadino ir pan.). Taigi, lizingo sutarčių vykdymas ir lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies sąmoningų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, UAB „Swedbank lizingas“ dėl savo pažeistų teisių kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Pareiškėjo teigimu, UAB „Swedbank lizingas“ į ikiteisminio tyrimo instituciją pranešimu dėl nusikaltimo kreipėsi ne dėl to, jog lizingo gavėjas nevykdo lizingo sutartyje numatytų sąlygų, o dėl to, kad D. F., net ir žinodamas apie tai, jog turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“ ir lizingo sutartis, kurios pagrindu turtu naudojosi, yra vienašališkai nutraukta, negrąžino UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto ir prieš turtą atsiimant bendrovės atstovams, tyčia jį sugadino.

Skunde teigiama, jog apylinkės teismas konstatavo, kad D. F. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsamiai išanalizavęs, ištyręs visas byloje esančias aplinkybes, kadangi D. F. veikoje galėjo būti ir netiesioginės tyčios požymių, į kuriuos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė.

Pareiškėjo nuomone, administracinė nuobauda neturi ir negali turėti įtakos galimai įvykdytai nusikalstamai veikai, kadangi ji paskirta veikos padarymo metu, dar neišaiškėjus visoms nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turinčioms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto atstovo D. J. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2011-03-03 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-805-10, nustačius, kad D. F. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d.. Prokuroras padarė pagrįstą išvadą, jog D. F. veiksmuose nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, minėtoje byloje buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai – įtariamuoju apklaustas D. F., apklausti liudytojai, išsamiai ištirtas UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktai duomenimis, atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas tuo atveju, kai arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės.

2011-03-03 ir 2011-04-18 prokurorų nutarimai teisėti ir pagrįsti, jame prokurorai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, 2011-05-18 nutartyje pagrįstai nurodė, kad byloje esantys liudytojų parodymai bei filmuota medžiaga nepaneigia D. F. parodymų, kad jis į evakuatorių atsitrenkė netyčia. 2011-04-18 nutarime prokuroras nurodė, kad D. F. skubėjo išvažiuoti iš aikštelės, kadangi policijos pareigūnai jam grąžino automobilio raktelius, todėl jo veikoje nebuvo tyčios. Kaip matyti iš bylos medžiagos šias aplinkybes nurodė pats D. F.. Kad D. F. įsėdo į mašiną tuomet, kai policijos pareigūnai grąžino jam automobilio dokumentus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. I., G. J., V. L.. Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas L. J. neparodė, jog buvo uždraudęs D. F. atsisėsti į automobilį ir išvažiuoti. Taigi šie bylos duomenys paneigia, kad D. F. įsėdo į automobilį žinodamas, kad negalės pravažiuoti ir turėdamas tikslą sugadinti jam nepriklausantį turtą.

Pareiškėjas skunde teigia, jog D. F. veikė netiesioginės tyčios forma. Kaip nurodyta LR BK 15 str. 3 d., nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

D. F. teigė, jog bandydamas išvažiuoti atbuline eiga automobiliu BMW nematė, jog iš galo privažiuoja evakuatorius. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad D. F. važiuodamas atbuline eiga matė evakuatorių, numatė, kad jam toliau judant gali būti sugadintas UAB “Swebank lizingas” priklausantis turtas ir nors tokių pasėkmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Tai, jog UAB “Swedbank lizingas” atstovas informavo D. F. apie lizingo sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti automobilį, dar nereiškia, kad D. F. įvykio metu norėjo tyčia automobilį sugadinti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti D. F. veiksmuose buvus tyčią – būtiną nusikalstamos veikos, numatyto LR BK 187 str., sudėties požymį. Todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. UAB „Swedbank lizingas“ dėl padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ įgalioto atstovo D. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-18 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Pavelas Frolovas