Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-7577-451/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
2-7577-451/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04391-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7577-451/2012Proceso Nr. 2-05-3-04391-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 117.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama pareiškėjo A. B. prašymą atsakovei G. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Prašymas atmestinas.

CPK 144 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje – teismo sprendimo realų įvykdymą. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, tačiau atsakovo interesai taip pat neturėtų būti ignoruojami (CPK 17 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pareiškė, nepateikęs teismui ieškinio. LR CPK 147 str. 3 d. nustatyta, kad paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateiki įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams ir sumokėti pusės LR CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Nors pareiškėjas nurodė, kad ieškinio nepateikia, kadangi „šiuo metu yra vykdomi formalūs įstatymo reikalavimai, kad teismui teikiamo ieškinio priedai atitiktų LR CPK“, tačiau ši pareiškėjo nurodyta priežastis nurodyta tik formaliai, neatskleidžianti kokios konkrečios priežastys lėmė tai, kad kartu su prašymu pareiškėjas negali pateikti ir ieškinio. Teiginys „vykdomi formalūs įstatymo reikalavimai“ nepateisina ieškinio nepadavimo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jis nedetalizuojamas, ir teismui nėra aišku, kokie formalūs įstatymo reikalavimai sutrukdė pareiškėjui pareikšti ieškinį.

Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jo interesams. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam taikoma kardomoji priemonė – uždrausta įeiti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Partizanų g. 226-47, Kaune, bei ieškoti ryšių su atsakove, tačiau kardomųjų priemonių taikymą pareiškėjo atžvilgiu patvirtinančių įrodymų teismui jis nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį 200,00 Lt. sumokėjimą. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ruošiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei. Tačiau, kadangi atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokie reikalavimai bus reiškiami ieškinyje dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, teismas negali įvertinti, ar pareiškėjas sumokėjo pakankamą dydį žyminio mokesčio užstato.

Vertindamas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje bylos stadijoje negalima daryti išvados, kad pareiškėjo prašoma bendravimo tvarka nepakenks vaikų interesams. Iš pareiškėjo pateikto 2012-03-24 pranešimo apie įtarimą matyti, kad pareiškėjui yra pateikti įtarimai dėl G. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pagal LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 d., smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo - tai asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Teismas, turėdamas duomenų apie tai, kad pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl smurto šeimoje, ir neturėdamas duomenų apie įvykio aplinkybes, nežinodamas atsakovės pozicijos šiais klausimais, negali spręsti, ar pareiškėjo vaikai nėra smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Todėl teismas kol kas negali spręsti, ar pareiškėjo siūloma bendravimo su vaikais tvarka nepakenks vaikų interesams.

LR CK 3.175 str. nurodyta prioritetinė aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, - tai vaiko interesai. Pagrindinis tėvų bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tikslas - išau­ginti ir parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, t. y. siekiama išauginti ir išauklėti jį taip, kad, laikydamasis visuotinai pripažintų el­gesio taisyklių ir normų, jis galėtų joje įsitvirtinti ir savarankiškai gy­venti visavertį gyvenimą. Šio tikslo siekimas yra vaiko interesų užtikri­nimas. Todėl, nagrinėjant vaiko bendravimo su motina ar tėvu, kurie gyvena skyrium nuo jo, bylą pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko intere­sus. Teismas turi išsiaiškinti: kuria linkme auklėjamas ir ugdomas vaikas motinos ar tėvo, su kuriuo gyvena; kuria linkme antrasis iš tėvų bendraudamas siekia jį auklėti ir ugdyti; ar yra realios sąlygos bendrauti ir auklėti pasirinktu būdu; ar abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys neprieštarauja viena kitai, kad vėliau, prieštaraujant tėvų intere­sams, vaikas nebūtų traumuojamas ir trukdoma darniai ir psichologiš­kai saugiai jo raidai. Neišsiaiškinus visų šių aplinkybių, pareiškėjui nenurodžius su kuo ir kokiais pagrindais jis gyvena Garliavos g. 66, Mastaičių k., Kauno rajone, kur ketina bendrauti su vaikais, neišsiaiškinus vaikų prisirišimo prie tėvo klausimo, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sūnus G. B. yra tik dviejų metų amžiaus, teismas negali spręsti, ar pareiškėjo vaikų interesams neprieštaraus pareiškėjo siūloma bendravimo su vaikais tvarka, todėl pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikęs teismui ieškinį, teismui gavus atsakovės atsiliepimą ar bet kurioje proceso stadijoje gali vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė