- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- Iv-1946-484/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00215-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2010 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-313(2010/05-4R-413) ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 17-18) pareiškėjui nustatė terminą iki 2011 m. vasario 14 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimą, buveinę, o taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie yra žinomi), pareigas arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimą, buveinę, save įvardinti kaip pareiškėją, nurodyti savo duomenis, atsakovu bylos procese įvardinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), nurodyti jos duomenis, patikslinti skundo reikalavimą, prie skundo pridėti skundžiamą aktą, pateikti įrodymus apie Komisijos 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo gavimo datą, pateikti du patikslinto skundo variantus, sumokėti įstatymų nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011 m. vasario 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą. (b. l. 76-79). Šiame skunde pareiškėjas papildomai prašo už neteisėto turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimą iš varžytinių priteisti iš antstolės V.D. žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 81) nurodė, kad A. N. skundas, teisme gautas 2011 m. sausio 24 d., laikomas nepaduotu, kadangi pareiškėjas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Pareiškėjas pirminiame skunde nurodyto reikalavimo ne tik nepatikslino, nesuformulavo, bet ir naujai pateiktame skunde reiškia naujo pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui aiškiai nesuformulavus skundo dalyko, teismas neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo skundas, gautas teisme 2011 m. sausio 24 d., laikytas nepaduotu. Konstatavo, kad 2011 m. vasario 14 d. pateiktame skunde pareiškėjas kelia naują reikalavimą – prašo iš antstolio priteisti žalos atlyginimą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai (b. l. 45).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu (b. l. 47-48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties dalimi, kurioje nurodoma, kad A. N. 2011 m. sausio 24 d. teisme gautas skundas laikytinas nepaduotu. Pareiškėjas teigia, kad visi skundo trūkumai buvo ištaisyti pateikus 2011 m. vasario 13 d. skundą. A. N. teigia, kad jis neprašė teismo tirti antstolės V. D. veiksmų, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. byloje Nr. 3-19-458a-2003 panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-01/2003, pagal kurį antstolė vis vien vykdo išieškojimą, o tik atlyginti žalą, kilusią dėl neteisėtų antstolės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme expressis verbis numatytas pagrindas atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria, pareiškėjui nepašalinus trūkumų, skundas (prašymas) grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–318/2011). Tokio pobūdžio yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi aiškiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo trūkumų. Pabrėžtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas, įgyvendindamas minėtą nutartį, turėjo teisę, ištaisęs teismo nurodytus trūkumus, skundą pateikti pakartotinai, tačiau minėtos teisės tinkamai nerealizavo ir visų trūkumų neištaisė (b. l. 76-79). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas pirminis skundas (b. l. 20-23) iš tiesų neatitiko skundui keliamų reikalavimų, o teismui pateiktame patikslintame skunde taip pat nebuvo aiškiai suformuluotas skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) ir dalykas (pareiškėjo reikalavimas). Pareiškėjo keliamas naujas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nelaikytinas skundo trūkumų pašalinimu. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi pagrįstai nurodė, kad A. N. skundas laikomas nepaduotu neištaisius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Atskirajame skunde A. N. nurodo, kad patikslintame skunde reikalaudamas atlyginti žalą jis neprašo tirti antstolės veiksmų, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. byloje Nr. 3-19-458a-2003 panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-01/2003, pagal kurį antstolė vis vien vykdo išieškojimą (b. l. 47-48). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartyje teisingai nurodė, kad, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde kelia naują reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų antstolės procesinių veiksmų vykdant teismo sprendimą, teismas spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo privalės vertinti antstolio veiksmų teisėtumą, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso 510 straipsnį skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Atsižvelgiant į tai yra konstatuotina, kad ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (b. l. 45).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, pareiškėjui neištaisius visų skundo trūkumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, A. N. atskirasis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.