- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1-1343-970/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53684-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. S. 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo žmogų – savo šeimos narį – motiną V. S. S. ir sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent, kilusio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį motinai V. S. S. į kairės pusės žandikaulio sritį veido srityje, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia ją pastūmė, dėl ko V. S. S. nukrito ant grindų ir krisdama ant žemės susitrenkė nugaros sritį ir kairės pusės šonkaulių dalį, tuo nukentėjusiajai V. S. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva kairio skruosto srityje, pereinančią į apatinio žandikaulio sritį bei kairės akies apatinį voką, nugaros kairėje, pilvo kairėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, juosmens dešinėje ir taip sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. S., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su motina V. S. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 7 d. nuo ryto namuose vartojo alkoholinius gėrimus, apie 20 val. norėjo išeiti į kiemą, bet buto durys buvo užrakintos. Paklausė motinos, kur raktas, tačiau motina pasakė, kad jis niekur neis ir jam rakto neduos, todėl supykęs dešinės rankos delnu sudavė motinai į galvos sritį bei abejomis rankomis pastūmė ją ties krūtine, dėl ko motina nukrito ant grindų. Padėjo motinai atsikelti ir ją pasodinęs ant lovos nuėjo į savo kambarį, po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė motinos ir pažada ateityje nenusikalsti, motina jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 74-75, 80-81).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Nukentėjusioji V. S. S. parodė, kad su sūnumi J. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko ne kartą yra gydytas. 2018 m. lapkričio 7 d. nuo per didelio išgerto alkoholio kiekio sūnus pradėjo blaškytis po namus, elgtis neįprastai, pasidėjo svetainėje ant stalo tris virtuvinius peilius, tai pamačiusi sunerimo, kad sūnus nieko nepadarytų sau bei aplinkiniams, todėl užrakino buto duris, o raktą paslėpė. Apie 20 val. sūnus norėjo išeiti iš namų, neradęs raktų, pareikalavo juos atiduoti ir išleisti jį iš buto, tačiau jam raktų nedavė, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sūnus dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės žandikaulio sritį. Jautė stiprų fizinį skausmą, pradėjo šaukti ant sūnaus, o sūnus abejomis rankomis ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų bei susitrenkė nugaros sritį ir kairės pusės šonkaulių dalį. Bandė skambinti policijai, tačiau dėl patirto streso ir jaudulio, nepavyko paskambinti, todėl paskambino paskutiniu rinktu numeriu savo seseriai L. S. ir paprašė jos iškviesti policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams nesakė, kad sūnus prieš ją smurtavo, o tik nurodė, kad neblaivus sūnus neįprastai elgiasi, dėl ko sūnus buvo išvežtas į ligoninę. Vėliau pakalbėjusi su dukra L. M. nusprendė apie sūnaus smurtą pranešti policijai. Sūnus atsiprašė, jie susitaikė, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 17-19, 21-22).
Liudytoja L. S. parodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.40 val. paskambino išsigandusi ir sutrikusi nukentėjusioji ir paprašė iškviesti policiją, nes prieš ją smurtauja sūnus. Baigusi pokalbį iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją į nukentėjusiosios butą. Kitą rytą paskambino nukentėjusiajai ir sužinojo, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą bei šoną (b. l. 61-62).
Liudytoja L. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina, kuri kartu su jos broliu J. S. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Brolis niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, todėl su juo nesutaria. 2018 m. lapkričio 8 d. po pietų motina paskambinusi pasakė, kad brolis, būdamas neblaivus, 2018 m. lapkričio 7 d. prieš ją smurtavo, sudavė delnu vieną smūgį į veido sritį, po to pastūmė ir motina nugriuvusi susitrenkė nugarą bei kairės pusės šoną, motina guodėsi, kad jai skauda kairės pusės veido sritį ir šoną. Kitą dieną motina atvyko pas ją į namus, pamatė, jog motinos veido kairė pusė patinusi, po kaire akimi buvo „mėlynė“, ant nugaros kraujosruvos, todėl motiną paragino apie smurtą pranešti policijai. Motinai sutikus iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pranešė, jog brolis smurtavo motinos atžvilgiu (b. l. 48-50).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštuose dėl informacijos pateikimo, prie rašto pateiktuose garso įrašuose bei garso įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 7 d. 20.43 val. bendrajame pagalbos centre iš nukentėjusiosios sesers L. S. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), J. S. geria, ardosi, puola bei daužosi ir 2018 m. lapkričio 9 d. 14.38 val. gautas pranešimas iš nukentėjusiosios dukros L. M., kad jos brolis prieš porą dienų sumušė mamą (b. l. 37, 40-43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1059/2018 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, pereinančios į apatinio žandikaulio sritį bei į kairės akies apatinį voką, nugaros kairėje, pilvo kairėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, juosmens dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34).
Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis J. S., kilusio konflikto metu, delnu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai V. S. S. į kairės pusės žandikaulio sritį veido srityje bei pastumdamas nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji nukrisdama ant grindų susitrenkė nugaros sritį ir kairės pusės šonkaulių dalį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, pereinančios į apatinio žandikaulio sritį bei kairės akies apatinį voką, nugaros kairėje, pilvo kairėje, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, juosmens dešinėje padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – kartu su juo gyvenančią motiną V. S. S. (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais nežymiai sužalotas šeimos narys, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 89-91), baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąją tvarka, nuosavybe (b. l. 99-103), yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholio vartojimo, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį abstinencijos būklė su delyru (b. l. 108, 111), vykdo individualią veiklą (b. l. 105). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 118). Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo įpareigoti kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, ši pareiga sudaro laisvės apribojimo bausmės turinį, todėl ji kaip įpareigojimas papildomai neskirtina.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, nusikalstamą veiką padarė prieš savo motiną, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri galimai koreguotų kaltinamojo elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytais garso įrašais, saugomas prie bylos pakete Nr. 1 – paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytais garso įrašais – palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.