Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kanita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė UAB „Kanita“ 2017 m. gegužės 25 d. pateikė teismui įmonės 2017 m. kovo 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2017 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderį apie dalinį atsiskaitymą su ieškove UAB „Transrifus“, 2017 m. gegužės 18 d. taikos sutartį, sudarytą išieškojimo procese vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00308, su kreditoriais P. T. bei E. T., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau faktinių aplinkybių apie įmonės mokumą/nemokumą teismui nenurodė.

Pareiškimas iškelti atsakovės įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 26 d. 9.15 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.). Prieštaravimų negauta.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009, 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Faktinis šioje byloje pareikšto reikalavimo iškelti bankroto bylą pagrindas – atsakovės įmonės nemokumas. Įmonės nemokumu laikoma tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Pažymėtina, jog atsakovė teismui pateikė nepilną įmonės finansinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasme, tačiau teismas tai vertina kaip įmonės finansinės apskaitos trūkumą, neįtakojantį bankroto bylos iškėlimui esminės aplinkybės – atsakovės aktualių pradelstų skolų santykio su į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu laikinai einantis atsakovės įmonės direktoriaus pareigas P. M., pasirašęs 2017 m. kovo 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).

Taigi, iš byloje atsakovės pateikto 2017 m. kovo 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės balanse įrašyto turto vertė aptariamuoju laikotarpiu sudarė 1 060 184 Eur, iš to skaičiaus ilgalaikis turtas – 3 3417 Eur, trumpalaikis turtas – 1 026 767 Eur. Pagrindinę trumpalaikio turto vertę sudaro įmonės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 955 423, o ilgalaikio materialaus turto – 18000 Eur žemė ir 15417 Eur vertės transporto priemonės. Tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai balanso duomenimis sudarė 884 092 Eur. Nors atsakovės įmonės pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau pateikta 2017 m. kovo 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog įmonė tiek praėjusiais finansiniais metais, tiek šiais finansiniais metais dirbo pelningai ir gavo atitinkamai 116 716 Eur ir 61 980 Eur grynojo pelną. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiamais duomenimis 2017 m. gegužės 23 d. atsakovės skola šio fondo biudžetui buvo 1 072,65 Eur. Teismo iniciatyva pareikalauti ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Kanita“ 2017 m. balandžio 21 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. gegužės 25 d. išrašo duomenų nustatyta, jog atsakovei UAB „Kanita“ nuosavybės teise priklauso 38 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai su statiniais, patalpomis/butais, esantys adresais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė šio registro duomenimis sudaro ne mažiau kaip už 691 663 Eur. Atsižvelgiant į tokią situaciją, kai įmonės disponuojamo tokio turto verte (iš tokios turto vertės galimas realus išieškojimas), teismas sprendžia, jog konstatuoti įmonės nemokumą nėra pagrindo. Be to, matyti, kad įmonė faktiškai vykdo veiklą, VSDFV (SoDros) duomenimis apdraustųjų asmenų skaičius yra 8. Atsakovės pateiktos teismui nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, kasos pajamų orderis, taikos sutartis vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00308 patvirtina, jog su kreditoriais atsakovė siekia atsiskaityti. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės darbuotojų pretenzijas atsakovės įmonei dėl neatsiskaitymų. Tai reiškia, kad atsakovės įmonė šiuo metu neturi pirmos eilės kreditorių pagal išieškojimo eiliškumą ir nėra kitų nei nurodyta ieškinyje teisinių pagrindų pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalį bankroto bylos iškėlimui, nes teismas nenustatė, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat kad įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, ankščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei nenustačius akivaizdžių atsakovės įmonės nemokumo požymių ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, teismas spendžia, jog prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, dėl ko bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1, 13 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kanita“ (juridinio asmens kodas 304090368) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“ pareiškimą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.