Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J., nuteistas 2011-04-13 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p. – 9 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: 1993-11-29 Kauno r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo, BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas išnykęs.Bausmės pradžia – 2011-04-13, bausmės pabaiga – 2020-03-09, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 metai 5 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-09-29).Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-03 nutarimu Nr. 95-237 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-11-04 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-10-03 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J., motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutartį panaikinti, priimti naują nutartį, tenkinant Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodė, jog šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijoje numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės bausmės atlikimu pataisas įstaigoje, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kapstosi po nuteistojo praeitį, kuri niekaip nesusijusi su bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Nuteistojo teigimu, su bausmės atlikimu pataisos įstaigoje taip pat niekaip nėra susijęs jo ankstesnis teistumas, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir jo elgesys iki arešto, nes visa tai atspindi nuteistojo elgesį iki suėmimo ir yra ikiteisminio tyrimo kompetencija. Nuteistasis prašo nekreipti dėmesio į jo elgesį iki suėmimo, o atkreipti dėmesį į tai kaip elgėsi bausmės atlikimo metu. A. J. įsitikinimu, aplinkybės susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks teismo argumentavimas padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susiję su A. J. elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Todėl atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik todėl, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijos yra niekuo nepagrįstas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kuriuose dar kartą įsitikino, kad vartoti alkoholį nėra gerai, pamatė kokia fizinę ir psichologinę žalą daro jo vartojimas. Nuteistojo teigimu, jis išėjęs į laisvę ketina alkoholį vartoti retai ir labai atsakingai ir nesiruošia kartoti tų pačių klaidų, kurias padarė praeityje. Skunde pažymima, jog motyvuodamas skundžiamą nutartį, teisėjas prieštarauja pats sau, vienur teigdamas, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o kitur jau teigia, kad tokią pažangą jis vis tik daro. Toks prieštaravimas parodo neįsigilinimą į bylos aplinkybes ir paviršutinišką bei šališką byloje esančiu aplinkybių vertinimą, kas iš esmės prieštarauja nuteistojo teisei į teisingą ir bešališką teismą. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimas ir juo pateikta išvada dėl galėjimo jam taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str. 3 d. nuostatas atitinka BVK 164 str. nuostatose keliamus reikalavimus ir yra pagrįsta. Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirti su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie tikėtina kad turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą, dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ankščiau laiko.Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į visą eilę teigiamų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nei karto nebaustas drausmine tvarka, 4 kartus paskatintas, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas ir dirbu iki šiol, nuo 2016-05-09 dienos jam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, pataisos namuose mokėsi ir įgijo avalynės gamintojo ir taisytojo specialybę, palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (rizikos vertinimo pagal „OASys" metodiką vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 26 iki 20 balų iš 200 galimų), paleistas lygtinai į laisvę aš turės nuolatinę gyvenamąją vietą, pataisos namų administracijos apibūdinamas teigiamai, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškiu diskriminacinių nuostatų, neturiu jokių priteistų civilinių ieškinių ar kokių nors kitokių finansinių išsipareigojimų, įstaigoje gautas teigiamas atsakymas iš probacijos tarnybos, dėl intensyvios priežiūros taikymo mano atžvilgiu nurodytu adresu.Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo avalynės gamintojo ir taisytojo specialybę, bausmės atlikimo metu dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos ir kitose programose, darbinė motyvacija teigiama, darbinę veiklą pradėjo nuo 2013 metų. Nuo 2016-05-09 jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, 4 kartus paskatintas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 20 balų pagal „OASys“ metodiką ir ji yra nežymiai sumažėjusi nuo praeito atlikto vertinimo – 26 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka: mąstymas ir elgesys – nusikaltimo metu impulsyvus agresyvus elgesys, menki problemų sprendimo įgūdžiai, galimai probleminių sričių nematymas, savo elgesio pasekmių nenumatymas; piktnaudžiavimas alkoholiu – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; gyvenimo stilius ir draugai – nusikaltimas padarytas su bendrininku. Nors nuteistasis bausmę atlikinėja nuo 2011-04-13, jis turi tik keturis paskatinimus, iš kurių pirmas jam buvo paskirtas daugiau kaip po trijų metų nuo bausmės atlikimo pradžios. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose mokėsi ir dirba, palaiko tvirtus socialinius ryšius, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nebaustas administracine tvarka, administracijos charakterizuojamas teigiamai. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. J. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, ankščiau buvo teistas. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pripažintina, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.