Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. I-2043-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
I-2043-644/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2043-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02233-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad patalpų plotas buvo apie 18 kv. m., jose gyveno apie 18 asmenų, daug vietos užėmė baldai, taigi pareiškėjui teko tik apie 0,3 kv. m. laisvo ploto. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Patalpose vasaros laiku būdavo labai karšta, temperatūra pakildavo iki 35 oC, o žiemą - šalta, temperatūra nukrisdavo iki 10 oC. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Dėl tarpų grindyse nėra galimybės jų išvalyti. Prausyklose ir tualetuose drėgna, šalta, buvo pelėsis, nubyrėjęs tinkas. Pažymėjo, kad laikydamas pareiškėją minėtomis sąlygomis atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kuris draudžia asmenis žeminti, kankinti ar kitaip bausti. Prašė skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 15-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad nuo 2012-11-16 iki 2012-12-10 pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrio 5 miegamąjį, kuriame jam teko 2,81 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2012-12-10 iki 2013-08-20 - į 2 būrio 7 miegamąjį, kuriame pareiškėjui teko 7,34 kv. m. gyvenamojo ploto, nuo 2013-08-20 iki 2014-03-13 - į 2 būrio 4 miegamąjį, kuriame teko 4,26 kv. m., nuo 2014-03-13 iki 2014-03-21 - į 3 būrio 3 miegamąjį, kuriame pareiškėjui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto ir nuo 2014-04-04 iki 2015-08-04 pareiškėjas gyveno 3 būrio 2 miegamajame, kuriame teko jam 2,28 kv. m. gyvenamojo ploto. Paaiškino, kad gyvenamojo ploto trūkumą pareiškėjui kompensavo tai, jog jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – lokalinio sektoriaus kieme, sportuoti, užsiimti kita veikla. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog vienam asmeniui tenkantis kameros gyvenamasis plotas turi būti skaičiuojamas neįskaitant baldų užimamo ploto, o jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, ar kreiptis į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino įstaigą dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 12 d. ir 2014 gruodžio 12 d. patikrinimo aktai. Teigė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko higienos normų reikalavimų.

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. V. į Alytaus pataisos namus atvyko 2012 m. lapkričio 13 d., išvyko 2015 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 20).

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2012-11-16 iki 2012-12-10 - į 16 būrio 160 brigados 5 miegamąjį, nuo 2012-12-10 iki 2013-08-20 – į 2 būrio 20 brigados 7 miegamąjį, nuo 2013-08-20 iki 2014-03-13 – į 2 būrio 20 brigados 4 miegamąjį, nuo 2014-03-13 iki 2014-03-21 – į 3 būrio 30 brigados 3 miegamąjį, nuo 2014-04-04 iki 2015-08-04 – į 3 būrio 30 brigados 2 miegamąjį (b. l. 15-19, 21).

Kadangi objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo miegamajame metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas miegamojo, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Byloje nustatyta, kad pataisos namų 16 būrio 5 miegamojo plotas 45,10 kv. m., įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui vidutiniškai teko 2,82 kv. m. (45,10/16) gyvenamojo ploto, 2 būrio 7 miegamajame - 7,34 kv. m. (36,70/5), 2 būrio 4 miegamajame - 4,27 kv. m. (34,15/8), 3 būrio 3 miegamajame – 2,24 kv. m. (44,76/20), 3 būrio 2 miegamajame – 2,28 kv. m. (45,64/20) (b. l. 24, 25, 26).

Daroma išvada, kad Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista šiais laikotarpiais: nuo 2012-11-16 iki 2012-12-10 (25 paros) 16 būrio 5 miegamajame pareiškėjui trūko 0,28 kv. m., nuo 2014-03-13 iki 2014-03-21 (8 paros) 3 būrio 3 miegamajame - 0,86 kv. m. ir nuo 2014-04-04 iki 2015-08-04 (488 paros) 3 būrio 2 miegamajame – 0,82 kv. m. Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista iš viso 521 paras.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad didelį kameros plotą užėmė baldai, todėl pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje teko tik 0,3 kv. m. gyvenamojo ploto, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, tačiau, teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta asmeniui tenkanti kameros ploto norma turi būti skaičiuojama neįskaitant baldų užimamo ploto. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie gyvenamosiose patalpose vykusius konfliktus tarp nuteistųjų.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su higieninių ir sanitarinių sąlygų pažeidimu Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge. Pažymėjo, kad vasaros metu patalpose buvo karšta, žiemą – šalta, nebuvo tinkamos ventiliacijos, kaupėsi drėgmė, pelėsis ir pan.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal higienos normos HN 76:2010 26 punktą, gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc., oro temperatūra šiltuoju metų laiku 18-28 Co, šaltuoju – 18-22 Co, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas), natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 % (22 p.), gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo į bylą pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2012-12-12 ir 2014-12-12 patikrinimo aktai (b. l. 27-29, 30-31) nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio ir pan.) pataisos namuose. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros, drėgmės, ventiliacijos ir pan., šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namai ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 521 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų higienos ir sanitarinių sąlygų, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos namuose susirgo tuberkulioze. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį, atvira tuberkulioze sergantys asmenys laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Byloje nėra duomenų, kad minėtos nuostatos Alytaus pataisos namuose nesilaikoma. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namuose kontaktavo su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu ir kalėdamas užsikrėtė šia liga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai jog jis Alytaus pataisos namuose užsikrėtė tuberkulioze laikyti deklaratyviais, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, fiziniais negalavimais, pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (trūko nuo 0,28 iki 0,86 kv. m.), pažeidimo trukmę – 521 paros, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, taip pat konstatavus kitus higieninių ir sanitarinių sąlygų neatitikimus, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi byloje Nr. A-186-442/2015 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo už 3 metus bendrabučio tipo patalpoje panašiomis sąlygomis (trūko 0,68 kv. m. gyvenamojo ploto) pareiškėjui iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos buvo priteista 289,62 Eur) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.) sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo atstovas atsiliepime prašo teismo priteisti teismo išlaidas.

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.).

Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 45 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis