Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

2016 m. rugsėjo 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. Z., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą prašydama, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama D. B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė L. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvai L. Z. ir D. B. Z. turėjo bendrą sutuoktinių turtą – butus adresais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirus tėvui L. Z., jos mama nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo, nes pati susirgo. Mama D. B. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties mama gyveno jai ir jos vyrui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), mama valdė visą turtą, mokėjo mokesčius. Po tėvų mirties turtą paveldėjo ji ir jos brolis A. Z., tačiau brolis atsisako paveldėti tėvų turtą, duodamas sutikimą, kad turtą paveldėtų ji. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau to padaryti negali, nes mama nepriėmė palikimo po tėvo mirties. Paaiškino, kad mama, bei jos nurodymu ji mokėjo mokesčius už abu butus, juos prižiūrėjo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Z. prašė teismo tenkinti pareiškimą.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos R. A. (buvusi R. Z.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir D. B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ir jos metu įgijo turto – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, pripažintina, kad jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – L. Z. ir D. B. Z. – nuosavybė, nes santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad viešame registre savininku nurodoma tik vienas iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio, 1-2 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.).

Pareiškėjos tėvas L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. Z., pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ajame notaro biure niekas nepadavė. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad L. Z. testamento nesudarė.

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjos mama D. B. Z. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau įstatymas numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip pat įstatyme nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį ar daiktą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja R. A. paaiškino, kad po tėvo mirties mama gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį valdė kaip savą, mokėjo mokesčius, taip pat mama prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir valdė kaip savo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, įrodantys, jog pareiškėjos mama D. B. Z. po savo sutuoktinio mirties butus valdė ir jais naudojosi, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Kaip nurodo pareiškėja, mama D. B. Z. po sutuoktinio mirties per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė dėl blogos sveikatos, dėl ko (duomenys neskelbtini) mirė. Todėl akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja R. A. negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jos mama po sutuoktinio mirties priėmė palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, teismo posėdžio metu įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji kreipėsi į notaro biurą dėl D. B. Z. palikimo priėmimo.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos mama D. B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė L. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177-178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 ir 442–448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė L. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai R. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.