- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e1-2162-917/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09996-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus (Kaišiadoryse) prokuroro Audriaus Suprinavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. D. 2025 m. kovo 21 d., apie 02.06 val., gatvėje prie gyvenamojo namo adresu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu, pasivijęs iš gyvenamojo namo į (duomenys neskelbtini) išbėgusią savo motiną J. D., spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į nugarą, tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei – motinai J. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad jis gyvena Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), pas savo motiną J. D.. Yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pas tėvą R. S., tačiau pas jį negyvena, nes ten nėra vietos. Kartu su motina gyvena nuo gimimo, kartu su ja gyvena ir nepilnametė dukra, sesė, M. D., kuriai yra apie (duomenys neskelbtini) metų. 2025 m. kovo 20 d., apie 22 val., jis ir jo motina svetainės kambaryje, sėdint prie stalo pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų pavadinimu „Lager“, kuris yra 6 laipsnių stiprumo, 1 litro talpos, abu išgėrė 4 butelius alaus. Namuose kitų asmenų nebuvo, alkoholį vartojo tik dviese. Begeriant alų pradėjo žodžiu konfliktuoti, tačiau dėl ko konkrečiai neatsimena, ir jiems dar būnant svetainės kambaryje, jis atsistojo nuo kėdės ir su dešine koja, kiek atsimena, du kartus spyrė motinai į nugarą. Spyrė dėl to, kad buvo susinervinęs, tačiau tyčios sužaloti ar kitaip jai sukelti fizinį skausmą nebuvo, to nesiekė. Po įvykio jis iš karto išėjo iš mamos namų, į kaimą pasivaikščioti. Kol jis buvo namuose motina niekam neskambino, ar ji kvietė policiją po įvykio jis nežinojo. Įvykio nepilnametė sesė nematė, nes jos namuose nebuvo, kiek žino buvo pas draugę, kurios duomenų nežino. Pasivaikščiojęs po kaimą, nuėjo pas draugą pernakvoti, o atsikėlęs ryte išėjo dirbti. 2025 m. kovo 21 d. po darbo susitiko su draugais ir apie 22 val. grįžo į namus pas motiną, tuomet buvo neblaivus, kadangi su draugais vartojo alkoholį, gėrė degtinę, apie 350 ml. Jam sugrįžus į motinos namus ji jam iškvietė policiją, atvykę patruliai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Kiek atsimena nei su motina, nei su pareigūnais nekonfliktavo, persirengė ir sutiko būti sulaikytas. Kai atvyko pareigūnai jis iš karto suprato, kad jie atvyko dėl įvykio kuomet spyrė motinai į nugarą. Su motina retai konfliktuoja, prieš motiną ir prieš sesę nenaudoja fizinio smurto. Policija atvykta pas juos retai. Pastaruoju metu alkoholį vartoja dažnai, mano turi priklausomybę alkoholiui, dėl galimos priklausomybės niekada niekur nesikreipė, tačiau žada kreiptis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja (1 t., e. b. l. 156–159).
Papildomos apklausos metu G. D. nurodė, kad anksčiau duotų parodymų laikosi. Žino, kad motina J. D. pateikė byloje civilinį ieškinį 100 Eur moralinei žalai atlyginti. Su motina 2025 m. balandžio 14 d. susisiekė telefonu, jos atsiprašė ir pažadėjo artimiausiu metu žalą atlyginti. Šiuo metu oficialiai niekur nedirba, užimtumo tarnyboje nėra registruotas, tačiau dirba pavienius darbus pas pažįstamus, tad pajamų turi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (1 t., e. b. l. 165–166).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji gyvena su sūnumi G. D., kuris yra pilnametis, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, veda asocialų gyvenimo būdą. Taip pat su ja gyvena ir jos dukra M. D.. 2025 m. kovo 21 d., nakties metu, apie 2 val., į namus grįžo neblaivus sūnus G. D.. Jis ją prikėlė, nes ji jau miegojo savo lovoje. Ėmė ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Visa tai girdėjo ir jos nepilnametė dukra M. D.. Ji nuolat ramino G. D., tačiau jis nenurimo ir vis agresyvėjo. Tada jis pradėjo lupti duris ir ji labai išsigando, todėl pabėgo iš namų su M. D. kartu į gatvę, kur norėjo telefonu išsikviesti pareigūnus. G. D. ėmė bėgti iš paskos ir gatvėje pavijęs ją ėmė su kojomis spardyti į nugarą, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir patyrė nežymius sužalojimus. Kiek kartų su kojomis jis spardė į nugarą pasakyti negali, tačiau ne mažiau tris kartus (1 t., b. l. 6–16).
Papildomai apklausta J. D. nurodė, kad ji gyvena kartu su nepilnamete dukra M. D.. Sūnus G. D. yra iš jos adreso išregistruotas maždaug prieš 2 metus, kai pradėjo prieš ją smurtauti. Dėl anksčiau patirto smurto ji nesikreipdavo į policiją, nes po smurto greitai susitaikydavo. Žino, kad jis ir prieš tėvą R. S. yra smurtavęs, tačiau ar jis rašė pareiškimą nežino. Nuo to laiko, kai ji G. D. išdeklaravo iš savo namų jis gyveno pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. Ji jo labai bijo, visada jaučia įtampą ypatingai tada, kai jis yra neblaivus. Po kurio laiko G. D. įsidarbino kažkur į „(duomenys neskelbtini)“ ir nusipirko sau vagonėlį, kurį paprašė pasistatyti jos sklype ir jame gyvena. Ji sutiko, kadangi name yra tik 2 kambariai ir jam nebuvo vietos kur gyventi, be to džiaugėsi, kad jis gyvens atskirai nuo jų. Vagonėlis kuriame jis gyvena nuo 2024 m. vasaros yra pastatytas jos sklype nuo gyvenamojo namo maždaug 50 m atstumu. G. D., kai būna neblaivus, naudoja psichologinį smurtą prieš ją, prieš dukrą jis to nedaro, nes dukra jo nebijo ir už save pastovi. Dažnu atveju G. D. braunasi pas jas į namus pasiima iš šaldytuvo ką nori, namuose daro ką nori, pykčio metu kelia konfliktus ir daužo jos indus. Jos namuose buvo keletas jo rūbų, batų, daiktų nebuvo, po šio įvykio ji G. D. visus rūbus supakavo į maišus ir nunešė padėti po jo vagonėliu, kadangi vagonėlis yra užrakintas. 2025 m. kovo 21 d., apie 02.00 val., nakties G. D., būdamas neblaivus, užėjo į jų namus, durys nerakinamos, nes yra išlaužta spyna, ir ją pakėlė ir ieškojo priekabių, liepė jai keltis ir eiti su juo kartu gerti alaus ir jam paduoti valgyti. Jai atsikėlus pamatė, kad jis nuėjo ir pas dukrą į kambarį ir jai liepė keltis. Dukra jį vijo lauk iš kambario. Jis supykęs pradėjo jas varyti abi iš namų sakydamas „pūskit jai iš akių“. Matydamos, kad jis yra agresyvus ir nenorėdamos didesnio konflikto, M. D. pirma išbėgo iš namų, tai pamatęs G. D. iš įsiūčio išlaužė M. D. kambario duris. Patvirtina, kad ji tą vakarą su G. D. alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai pamatė kaip elgiasi G. D. ir, kad M. D. išbėgo iš namų, ji taip pat nedelsiant paskui M. D. išbėgo į gatvę. Jis pamatė, kad jų jau nėra namuose ir pradėjo jas vytis. M. D. jis nepavijo, pavijo ją, jai prožektoriumi švietė tiesiai į akis, kad ją apakintų, ranka ją pastūmė, ji nukrito ant asfaltuotos gatvės, tada G. D. jai koja įspyrė į nugarą du kartus dėl ko ji juto fizinį skausmą ir pradėjo garsiai rėkti „kaimynai gelbėkite“. Niekas iš kaimynų neatsiliepė, tačiau ją išgirdo M. D., kuri jau buvo nubėgusi toliau į priekį per du namus. M. D. grįžo iki jos, tuo metu G. D. pasišalino iš įvykio vietos, ji suprato, kad jis nuėjo į savo vagonėlį. M. D. priėjo prie jos ir jos paskambino pagalbos telefonu. Su operatore kalbėjo ji, M. D. stovėjo šalia. Atvykus pareigūnams viską papasakojo, jie nufotografavo įvykio vietą ir nuėjo ieškoti G. D., tačiau jo nerado. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, davė vaistų, ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nes bijojo palikti vieną M. D. ir jie išvyko. 2025 m. kovo 21 d. G. D. į namus grįžo apie 16.00 val., užėjo į jos namus ir iš jos kambario išsinešė televizorių, kurį buvo nupirkęs jo tėvas, teigdamas, kad jis yra jo. Vėliau jis grįžo į namą ir konfliktuodamas su ja iš niekur nieko ant jos užpylė kibirą vandens. Ji dėl tokio jo elgesio, t. y. nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto vėl skambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį ir prašė pagalbos. Tuo metu G. D. užlipęs ant aukšto nuo jo mėtė senus rūbus, kuriais teigė išvalysiąs grindis. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai, liepė jam lipti nuo aukšto, jis nenorėjo nulipti, bet vėliau buvo pareigūnų įkalbėtas, tačiau nevykdė policijos pareigūnų nurodymų dėl ko prieš jį pareigūnai panaudojo „tazerį“. Šio įvykio dukra M. D. nematė, nes jos nebuvo namuose, tuo metu namuose buvo tik ji ir G. D.. Dėl patirtų sužalojimų teiks civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Dėl išlaužtų, sugadintų durų turi pretenzijų sūnui G. D.. Šiuo metu dėl sveikatos, t. y. patirto fizinio skausmo jaučiasi neblogai, skausmo nejaučia, tas fizinis skausmas buvo jai momentinis, t. y. tuo metu kai ją spardė iki tol kol jai medikai davė vaistų. Pas šeimos gydytoją papildomai nesikreipė, tačiau jaučia nuolatinę įtampą, baimę, kad jis vėl grįš namo ir vėl kels konfliktines situacijas. Taip pat pastebėjo, kad dukra M. D. vis nenori būti namuose, vengia susitikimo su G. D.. Šiuo metu yra informuota, kad G. D. negalima artintis prie jos ir jos namų. Nuo to momento, kai G. D. buvo išvežtas policijos, jo dar nematė (1 t., b. l. 38–40).
Iš 2025 m. kovo 21 d. J. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d., apie 2 val. 06 min., prie namų kuriuose gyvena, adresu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), gatvėje jos sūnus G. D. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra su kojomis spardė jai į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas sužalojimus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 6–16).
Iš 2025 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) esanti gatvė (1 t., b. l. 6–19).
Iš 2025 m. kovo 21 d. greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a nustatyta, kad J. D., adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., sūnus spyrė į nugarą, stebimas paraudimas, skausminga. Į SPS vykti atsisakė. Vietoje buvo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 49–50).
Iš 2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Apžiūros metu nustatyti šie duomenys ir pagal skaitmeninę garso įrašo kopiją padaryta stenograma: Failo pavadinimas: Skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_2025-03-21 02_04_31).mp3 - VLC leistuvė, pokalbio trukmė 01 min. 09 sek. Sutartiniai ženklai: A - Bendrojo pagalbos centro operatorė, B - Moteriškas balsas.
A - 112.
B - Labas vakaras.
A - Labas vakaras, kas nutiko?
B - Kaišiadorių rajonas, (duomenys neskelbtini), D. J., muša mus, išvarytos mes iš namų.
A - Nesupratau, kas buvo?
B - Muša mus.
A - Kas muša Jus?
B - Šita, mano sūnus.
B - (duomenys neskelbtini).
B - Nuosavas.
A - O tai dabar Jūs esate kur, namuose?
B - Dabar mes ant gatvės.
A - Supratau.
B - Aš ką tik atsikėliau.
A - Ar medikai reikalingi?
B - Nereikalingi.
A - O tai dabar sūnus namuose, o Jūs į gatvę esat ar ne
B - Jo mes gatvėje.
A - Nepilnamečių nėra?
B - Ne.
A - Vardas dar Jūsų pavardė?
B - J. D..
A – G. taip?
B – D..
A - Ai D..
B – D..
A - Informuojam tada policiją būkite kažkur tai netoli saugiai prie namų privažiuos ekipažas.
B - Gerai, mes ant gatvės (nesuprantami žodžiai).
A - Laukite (1 t., b. l. 74–76).
Iš 2025 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti į įvykį vykusių pareigūnų kūno kameromis filmuoti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimi į kompaktinį diską įrašyti 2 vaizdo ir garso įrašai, įvardinti: 1. (duomenys neskelbtini). 2. (duomenys neskelbtini). Atidarius pirmąjį failą, ekrano apačioje matyti užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė - 8:15 min. Vaizdo įraše matyti, kad tai yra tamsus paros metas, vaizdas filmuojamas lauke. Pareigūnas prieina prie lauke stovinčių dviejų moterų. Viena moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, yra nepilnametė M. D.. Vaizdo įraše matyti, kad ji stovi lauke ir rankose turi ir žiūri į mobilaus ryšio ekraną, kita moteris, ikiteisminio tyrimo duomenimis, yra nukentėjusioji J. D.. Vaizdo įraše (laike 00:10) yra girdima, kaip nukentėjusioji J. D. pareigūnams sako, kad ją ant gatvės, bandė bėgti jis (ikiteisminio tyrimo duomenimis G. D.), ją spardė ant gatvės. Nukentėjusioji pareigūnų klausia ką daryti. Pareigūnas nurodo užsirakinti duris ir jo neįleisti. Nukentėjusioji J. D. teigia, kad durys neužsirakina. Pareigūnė A. K. paklausia nepilnametės M. D. kas buvo ir paprašo papasakoti. M. D. (laike 00:30) nurodo, kad atėjo į namus girtas ir pradėjo ją ir mamą „kolioti“, rėkauti, tada ji išėjo iš namų ir tada žodžiu. Pokalbį nutraukia nukentėjusioji J. D. ir tęsia pasakojimą (laike 00:47), tada ją jisai puolė, ji išbėgo į gatvę. Pareigūnė paklausia kuris iš sūnų? J. D. atsako, G.. Toliau nukentėjusioji J. D. pasakoja, kad ji išbėgo į gatvę, jisai ją pasivijo, jis jai su prožektoriumi švietė tiesiai į akis, kad ją apakinti, kad ji nerastų telefono paskambinti. M. jau pirma išbėgusi buvo. Ji pradėjo šaukti M., M., po to išsikvietė policiją. O dabar jos bijo būti namuose. Pareigūnė paklausia ar G. smurtavo prieš... (laike 01:17), J. D. pasako, taip jis ją spardė ant gatvės. Pareigūnė paklausia į kurią vietą? J. D. pasako, čia va į nugarą (laike 01:26). Pareigūnė paklausia ar mėlynių nėra ir pažiūri į nukentėjusiosios nugarą, kur nukentėjusioji parodo į kurią vietą buvo spirtą, vaizdo įraše nesimato sužalojimo vietos dėl prasto apšvietimo. Pareigūnas pasiteirauja nukentėjusiosios ar ji yra vartojusi alkoholinių gėrimų, nekentėjusioji atsako, kad ne. Pareigūnė paklausia kur nubėgo G., kur jis gali būti? Nukentėjusioji J. D., kartu su pareigūnais nueina iki vagonėlio, kur G. gyvena patikrinti, tačiau vaizdo įraše matyti, kad vagonėlio durys yra užremtos lenta. Laike nuo 02:20 iki 02:50 informacija nesusijusi su ikiteisminiu tyrimu. Po to, pareigūnė klausia J. D. kur dar gali slėptis G.. J. D. atsako, kad jis dar gali būti pas B. V., jis ten pijokauja. Laike nuo 03:00 iki 03:20 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Nukentėjusioji J. D. teigia, kad neįsivaizduoja kur jis gali būti, teigia, kad jis yra visiškai girtas. Pareigūnas nukentėjusiajai nurodo užsirašyti jų telefono numerį ir kai tik jis grįš namo, skambinti ne į pagalbos telefono numerį 112, o tiesiai jiems. Toliau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atidarius antrąjį failą, ekrano apačioje matyti užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė - 1:11 min. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai vyksta tarnybiniu automobiliu, laike nuo 00:00 iki 00:34 informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nėra. Laike nuo 00:34 iki 01:00 vaizdo ir garso įraše girdima, kaip pareigūnas paskambina nukentėjusiajai J. D. ir pasiteirauja ar ji rašys pareiškimą ant sūnaus. J. D. pasako, kad būtinai rašys, nes jis ne pirmą kartą ir nuo jo jau pusę metų kenčia. Pareigūnas pasako, kad atvažiuoja. Laike nuo 01:01 iki 01:11 tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 87–89).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis G. D. 2025 m. kovo 21 d., apie 02.06 val., gatvėje prie gyvenamojo namo adresu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto metu, pasivijęs iš gyvenamojo namo į (duomenys neskelbtini) išbėgusią savo motiną J. D., spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į nugarą, tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei – motinai J. D. fizinį skausmą.
Byloje kaltinamojo G. D. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia spirdamas ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios J. D. nugarą, siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą J. D. sukėlė sūnaus kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – spyriai į nugarą, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – nesigydė. Priklausomybės ligų gydymas – nesigydė.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. D. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu – sutinka.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog G. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi socialinius ryšius laisvėje, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinė ieškovė J. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl 2025 m. kovo 21 d., apie 02.06 val., gatvėje prie gyvenamojo namo adresu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), kaltinamojo G. D. neteisėtų smurtinių veiksmų. Turtinę žalą civilinė ieškovė grindžia tuo, kad kaltinamasis sugadino jai priklausantį turtą – duris. Neturtinę žalą civilinė ieškovė grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl šio įvykio jaučia nuolatinę įtampą, baimę, kad kaltinamasis vėl grįš namo ir vėl kels konfliktines situacijas. Kaltinamasis G. D. 2025 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad su J. D. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, nukentėjusiajai įsipareigojo artimiausiu metu civilinį ieškinį atlyginti, ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė ir neturtinė žala nusikalstamais G. D. veiksmais padaryta civilinei ieškovei J. D.. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės J. D. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo G. D. priteistina 150 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo asmens, įpareigojant G. D. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. D., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas; daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti G. D. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti G. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 21 d. 22.10 val. iki 2025 m. kovo 22 d. 14.01 val., t. y., 1 dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti G. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 5 (penkių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, G. D. paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo asmens, įpareigojant G. D. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. D., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios J. D. civilinį ieškinį tenkinti, ir jos naudai iš G. D. priteisti 50 (penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti bei 100 (vieną šimtą) Eur neturtinei žalai atlyginti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.