Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2481-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2S-2481-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
A. M.
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris 2S-2481-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-20968-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės E. S. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo A. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti 2014 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovai K. G. S. ir J. S. padovanojo atsakovei E. S. savo paveldėjimo teises į 1/2 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį ir 1/2 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį, ir 2014 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą negaliojančiais. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės E. S. paveldėtą turtą – 1/2 buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį ir 1/2 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės paveldėtą turtą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Be to, jeigu bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tokio sprendimo įvykdymas.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepagrindė įrodymais aplinkybės, kad kiti atsakovai padovanojo jai savo paveldėjimo teises. Pasak atsakovės, ji ieškovo nurodomą turtą paveldėjo kaip įpėdinė pagal įstatymą. Ieškovas teigia, jog jo iniciatyva buvo pradėta civilinė byla dėl skolų išieškojimo iš atsakovų Kęstučio G. S. ir J. S. Ieškovas, kol nėra išspręstas jo nurodomas ginčas, nepagrįstai laiko save kreditoriumi ir reiškia atsakovei nepagrįstą ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pasak ieškovo, jis, priešingai negu teigia atsakovė, pagrindė, kad K. G. S. ir J. S. padovanojo atsakovei savo paveldėjimo teises. Ieškovas pareikštame ieškinyje nurodė, kad antstolis Valdas Čeglikas 2015 m. balandžio 7 d. informavo jį, kad atsakovai K. G. S. ir J. S. dovanojimo sutartimi perleido atsakovei paveldėjimo teises į ginčo turtą. Be to, jis pridėjo prie ieškinio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją. Ieškovas, kitaip negu nurodo atsakovė, tapo K. G. S. ir J. S. kreditoriumi, kai paskolino jiems pinigus, o ne taps kreditoriumi, kai teismas patenkins jo ieškinį. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovas reiškia nepagrįstą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirmoji sąlyga yra ta, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, tai yra nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, kurių preliminari analizė sudarytų teismui pagrindą manyti, jog yra įmanomas ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas. Antroji sąlyga yra ta, jog turi egzistuoti pakankamai pagrįsta prielaida, kad, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo (į)vykdymas. Kitaip tariant, turi egzistuoti teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizika. Trečioji sąlyga yra ta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas pareiškė Pauliano ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimą negaliojančiais. Teigia, jog yra atsakovų K. G. S. ir J. S. kreditorius. Pasak ieškovo, šie atsakovai dovanojimo sutartimi perleido apeliantei savo paveldėjimo teises į turtą. Ieškovas nepridėjo prie ieškinio ginčijamos dovanojimo sutarties, nes, pasak jo, notarė, patvirtinusi ginčijamą sandorį, atsisakė išduoti šios sutarties kopiją. Notarė, kuri, kaip nurodo ieškovas, patvirtino ginčijamą sandorį, buvo įtraukta į šios bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ši notarė, atsiliepdama į ieškinį, pareiškė, jog atsakovai K. G. S. ir J. S., kitaip negu nurodo ieškovas, nedovanojo apeliantei savo paveldėjimo teisių. Šie atsakovai atsisakė palikimo. Atsižvelgiant į notarės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nebuvo sudarytas ieškovo nurodomas sandoris, kurį, be kitų įstatymo numatytų pagrindų, būtų galima (nu)ginčyti Pauliano ieškiniu. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieškovas, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, tikėtinai nepagrindė pareikštų materialinių subjektinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, pagal tokius faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, kokie yra suformuluoti pareikštu ieškiniu, nėra įmanomas ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas. Vadinasi, neegzistuoja pirminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Pirminės sąlygos nebuvimas savaime eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir taikė jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atmeta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atskirasis skundas turėjo būti apmokėtas 28 Eur žyminiu mokesčiu (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, reikšdama atskirąjį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio. Jos atskirasis skundas yra patenkintas. Todėl valstybei iš ieškovo priteistinas 28 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Priteisti valstybei iš A. M. 28 Eur žyminį mokestį.

Teisėjas Vytautas Zelianka