Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad įžeidė žmogų, o būtent:

- kad jis 2013 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo metu priėjęs prie sodų bendrijos pirmininkės – nukentėjusiosios K. D. parodė jai necenzūrinį rankų gestą ir tokiu būdu ją įžeidė, t.y. padarė BK 155 str. 1 d. numatytą veiką.

Kaltinamasis V. S. padaręs šį nusikaltimą neprisipažino ir teisme paaiškino, kad jis nėra kaltas, nukentėjusiosios atsiprašinėjo tik dėl to, kad viskas būtų taikiai išspręsta. Jis ėjo į sodų bendrijos susirinkimą, eidamas sutiko V. K.. Kai atėjo, jau buvo susirinkę Z., K., I. Č., I. P. ir L.. Žmonių buvo mažai, nes viskas vyko sekmadienį. Jis paprieštaravo, kad vyktų susirinkimas, nes buvo tik ketvirtadalis žmonių. Nukentėjusioji pasakė jam sutvarkyti kelią prie jo sklypo. Ten yra siauresnė įvažiavimo dalis, kelias bendro naudojimo, reikia, kad jį praplatintų. Jį pradėjo mokyti, kad jis įpareigotas sutvarkyti. Gali būti, kad gestikuliavo rankomis, jos automatiškai juda, kai kalba, nervinasi, o tą kartą jis nervinosi dėl kelio tvarkymo. Jokio gesto jis neparodė, tai apkalbėjimas. Tas gestas būtų chamiškas, o jis ne chamas. Nukentėjusioji ir anksčiau prie jo kabinėjosi dėl menkų smulkmenų, jis manė, kad K. b. nuo senatvės. Jis iš susirinkimo pasišalino ramiai. Kitų moterų emocijų nebuvo. Dėl civilinio ieškinio 5000 litų moralinei žalai ir 1750 litų advokato pagalbos išlaidų jis nesutinka. Po įvykio K. niekuo neserga, visi sodininkai patvirtintų, kad pas ją buvo balius, ji šoko, o po teismo posėdžio visos juokėsi, krykštavo, jis jai žalos nepadarė. Ji supyko, nes jis netinkamai atsiprašė. Jis numojo dešine ranka pokalbio metu, bet nepadoraus gesto nerodė (b.l. 74-75).

Nukentėjusioji K. D. teisme paaiškino, kad 2013 m. vasarą įvyko sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas. Darbotvarkėje buvo 3 klausimai. I. S. skundėsi, kad jos kaimynas nesitvarko, netvarko savo kelio, nes daug metų netvarkyta. Kai susirinkimas įpusėjo, atėjo V. S. su drauge V.. Jie pradėjo piktintis, kad susirinkime dalyvauja mažai žmonių. Ji pasiūlė, kad reikia keliuką sutvarkyti. V. S. paklausė ,,kokį kelią“. O tada pradėjo rėkti ,,o tu to nenori”, rusiškai pasakė. Rankos gestą parodė. Šitas ženklas reiškia ,, ar tu nenori vyriško lyties organo“. Rusų kalboje tokia gesto reikšmė. Parodė dešinę ranką, sulenktą alkūnę, jai tiesiai į veidą. Kairę ranką padėjo ant dešinės rankos per sulenkimą. Jeigu ji nebūtų pasilenkus, tai tuomet jis būtų trenkęs nukentėjusiajai į veidą. Ji taip suprato tą gestą, nes rusų kalboje jis taip suprantamas. Vėliau V. S. ir V. išėjo. Gestą matė dalyvavusios moterys. Jai pasidarė bloga, širdis pradėjo plakti. Jai tai didelis įžeidimas. Ji gėrė vaistus, pakilo spaudimas. Buvo pas draugę Z. J.. Draugės ją ramino, kai atėjo namo, savo šeimynai pasipasakojo. Vyras klausė, gal jį sumušti. Vyras ir sūnūs patarė jai V. S. paduoti į teismą. Visų moterų apklausė, ar jos paliudys. Ji yra bendrijos pirmininkė ir labai įsižeidė. V. S. nesupranta, ką padarė. Jos pavaduotojas pasiūlė jam atisparšyti. V. S. pasakė, kad nesiruošia. Ji geria raminamus dėl teismo, padavė V. S. į teismą ir nervuojasi. Nenorėjo, kad V. S. ją įžeistų. Palaiko savo ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos. Tiek moralinį skausmą įvertino, ji ir dėl cento paduotų į teismą. V. S. stovėjo gal 2 m. atstumu iki jos, vėliau priėjo arčiau, kiti stovėjo gal metro, gal kiek didesniu atstumu. Bendrijos nariai neturėjo V. S. klausimų. Kai jie stovėjo, nukentėjusioji pasakė jam apie keliuko susitvarkymą. V. S. tuomet pašoko ir parodė tą gestą. Jis nusisuko ir išėjo, pasakęs kad nedalyvas daugiau. V. S. nėra bendrijos narys. (b.l. 51-52).

Liudytoja Z. J. teisme paaiškino, kad 2013 m. vasarą ji dalyvavao sodų bendrijos narių surinkime. Tai buvo šeštadienis, susirinko penkiese prie jos namo. V. su kaltinamuoju atėjo, kai du klausimai buvo išspręsti. A. V. (kaltinamasis) ir pradėjo rėkti, kad mūsų pirmininkė neteisi, kad ji neturi teisės vesti susirinkimo. Liudytoja juos ramino, nes rėkė ir V., nors ji nėra bendrijos narė. K. V. atėjo, K. pasakė, kad jo kelias sugadintas, neprižiūrėtas ties jo sklypu. Jis užsidegė ir pabaigoje pirmininkei tiesiai prieš veidą paklausė ,,ar tu šito nori“. Jis parodė labai negražų gestą, tiesiai prieš veidą. Dešinę ranką ištiesė, kairę ranką uždėjo per sulenkimą ant dešinės rankos. Kairė ranka buvo kumštyje. Jis iškarto nuėjo. Visos dalyvavę susirinkime moterys apstulbo. Niekada taip susirinkime nebuvo. Tai negražus elgesys. Tas gestas reiškia ,,eik tų ant trijų raidžių“. Rusiškas keiksmažodis. Tai nemalonu, ir liudytojai buvo nemalonu kaip moteriai. Susirinkimą jos pabaigė. K. nervai sušlubavo, jai nešė arbatos, raminamųjų. Susirinkime dalyvavo: Č., P., L.. Kai atėjo V. S., pirmininkė stovėjo prieš liudytoją. Visi ratu stovėjo, puslankiu tarp sklypų. Mano, kad visos matė ir įsižeidė (b.l. 53).

Liudytoja I. P. teisme paaiškino, kad ji buvo sodininkų susirinkime praėjusią vasarą. Kai pirmininkė iškėlė kelių klausimą, V. supyko ant pirmininkės. Jis rėkė, rodė nepadorius judesius. Liudytoja toliau sėdėjo. Jis paklauė ,,ar tau to reikia“. Jis kažką mosikavo rankomis. Ką mosikavo, liudytoja nematė. Jos atžvilgiu kaltinamasis stovėjo šonu: jie - priekyje, o liudytoja – už jų. V. rėkė kažkokius žodžius. Ji buvo labai supykusi, kad taip negalima su moterimis elgtis (b.l. 53).

Liudytoja I. Č. teisme paaiškino, kad 2013 m. vasarą buvo metinis susirinkimas.

Susirinko penkiese: Z., L., pati liudytoja ir I. P., atėjo pirmininkė. Žinojo kad ateis dar dviese: V. ir V. S.. Jie atėjo užsivedę, iniršę. Liudytoja suprato, kad jie buvo nepatenkinti, nes nežinojo, kad vyksta susirinkimas, visus išvadino avinais. V. barėsi, kad jos su viskuo sutinka. Ji vėliau paklausė, kokie čia klausimai sprendžiami. Pirmininkė pasakė, kad tai metinis susirinkimas. V. pasakė, tavo kelias, tu gi žinai, o jis sako, ,,o va šito nenori?“. Šitas gestas reiškia ,,eik tu ant trijų raidžių“. Jis visų pirma va taip ėjo į priekį, žengė žingsnį. Mes iškarto nieko negalėjome pasakyti. Liudytojai iš dešinės stovėjo L., toliau pirmininkė. Z. stovėjo priešpriešais joms. I. sėdėjo toliau kairėje. Visos stovėjo puslankiu. Liudytoja patį tą gestą matė. Ką pirmininkė atsakė, ji neatsimena. Jos ėmė piktintis, vėliau joks susirinkimas nebevyko. L. ir P. nuėjo. L. pirmininkei padarė žolių arbatos. Suprato, kad vyras taip negalėjo pasielgti. Jis pakėlė dešinę ranką ir ant sulenkimo, ištiestu delnu. Delnas dešinysis kaip buvo, neatsimena. Ji anksčiau tą gestą dažnai matydavo. Jaunimas taip rodo. Jos reakcija, kai svetimas žmogus rodo, tai ji nereaguoja. Jeigu jai parodytų, ji labai įsižeistų. Tas gestas reiškia ,,ant trijų raidžių“. Kaltinamasis parodė tik pirmininkei. Ar V. S. tai padarė tyčia, ji nežino. Gal jis emocionalus buvo (b.l. 54-55).

Liudytoja V. K. teisme paaiškino, kad vasarą, sekmadienį, K. sugalvojo daryti susirinkimą. Pakvietė tuos, kas galėjo ateiti. Jos nepakvietė. Su V. S. ji nuėjo prie K. namų. Beeidami pamatė K., L., (duomenys neskelbtini). Jos stovėjo trise prieš juos, I. sėdėjo prie Z. namų. V. S. pasakė, kad negalimas šis susirinkimas. Pagal įstatymą reikia 25 % bendrijos narių. Ne nuo susirinkime esančių žmonių, o nuo tikrų bendrijos narių. Dėl kvorumo kilo ginčas. K. atsakė, padaryk tvarką su savo žeme, tvarką savo kelyje, nes tu įlipai į kelią. Jis atkirto: susitvarkyk savo darbotvarkę. T. V. apsisuko ir nuėjo. K. paklausė, ,,ar jūs matėt?“. Tyla. Niekas neatsliepė tuo metu. Kai buvo apsižodžiavimas, tik I. sėdėjo nuo jų apie 4 m. atstumu. J. I. uždengė matomumą. Moterys stovėjo rateliu. Ji šalia V. stovėjo, jis nieko nerodė. Tik rankomis judino, taip sau judino. Rankomis trynė, nervinosi. Kai vyksta ginčas, visi trina rankas. Tik tiek darė, daugiau nieko nerodė. Neįžeidė V. S. jos. Ji išėjo antra po V. S.. V. S. dešinės rankos kumščio nekėlė, dešine ranka nemojavo. Jis buvo susiėmęs abiem rankomis. Ryte ji sužinojo, kad pas L. atėjo K. ir paprašė teisme paliudyti. Jai (liudytojai) tai papasakojo kaimynai. L. atsisakė. Pas ją pirmininkė nebuvo atėjusi. Ji nebuvo su pirmininke susibarusi, jų santykiai normalūs. Žinojo tik apie L., dabar žino, kad ir Z., ir (duomenys neskelbtini) yra čia. Jos buvo susirinkime. Visas apėjo K., išskyrus liudytoją. Pirmininkė labiausiai bendrauja su Z. J., su L., (duomenys neskelbtini), I.. Per susirinkimą buvo tik menkas apsižodžiavimas, daugiau nieko neįvyko. K. ji pasakė, kad nedalyvaus, nes nėra kvorumo, ir išėjo, o jos liko (b.l. 55).

Liudytoja I. S. teisme paaiškino, kad ji nedalyvavo tame konflikte. V. S. pažįsta 30 m. Jai neteko su juo nei susipykti, nei konfliktuoti. Jis draugiškas, statė namelius su juo. Kai kokios bėdos, būdavo pirmiausias pagalbininkas. Buvo konfliktas dėl K. D. ir V. S.. Pasakojo jos kaimynė E. M.. Jinai sakė, jog netiki, kad V. taip galėjo. Dėl ko susibarė, nepasakojo. K. V. reiškia pretenzijas, kad jai kažką pasakė. K. kontraversiška moteris. Kai atėjo į sodus, ji buvo draugiška, o kai išrinko ją pirmininke, ji susipyko su visais aplinkiniais žmonėmis. Visa, ką jinai daro, palieka nuosėdas. Priekabiauja prie įvairių soduose vyksiančių dalykų, yra daug pavyzdžių (b.l. 56).

Liudytoja L. K. teisme paaiškino, kad buvo susirinkimas 2013 m. vasarą. Sprendžiant trečią klausimą atėjo V. S. su V.. Pirmininkė pradėjo šnekėti apie kelio remontą. Jie susipyko. V. S. parodė grubų gestą, jis stovėjo priešpriešais. Liudytoja stovėjo su I., t.y. už pirmininkės nugaros. V. S. buvo veidu į pirmininkę. Todėl ji ir į V. S. buvo atsisukusi veidu. Jis padarė grubų gestą, kurį liudytoja matė. Jis rodė rankomis. Tai negražus gestas. Jo reikšmės ji nežino kaip paaiškinti. Jos prašė liudyti. Jai pasakė, kad ji turi ateiti, nes buvo sodo bendrijos susirinkime. Paštininkė pasakė, kad kviečiama kaip liudytoja. Po susirinkimo buvo atėjusi pirmininkė. Ji pirmininkei pasakė, kad neis. Pirmininkė paklausė, ar liudytoja matė, kaip viskas įvyko. Iš pradžių liudyti nesutiko, nes nenorėjo vaikščioti po teismus. Gestas buvo toks, kad dešinę ranką pakėlė, kairę ranką uždėjo ant dešinės rankos ir paklausė, ,,ar šito tu nenori?“ Ji suprato, kad tai negeras gestas. Jie buvo kelio pakrašty, o pirmininkė – viduryje, maždaug pusantro metro, gal trijų metrų atstumu. Liudytojos reakcija į tą gestą buvo šokas. Nemalonu buvo. Su V. S. daugiau nekalbėjo, nes išėjo namo (b.l.56-57).

BK 155 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsniai). Pagal objektyviuosius požymius įžeidimu (BK 155 str. 1 d.) laikomas viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje (antausis, spjūvis, nepadorus gestas). Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškoms moralės normoms. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.

Kadangi įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl kaltininkas turi suvokti, užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Nors kaltinamasis V. S. neprisipažino rodęs nukentėjusiajai nepadorų rankų gestą, tačiau nukentėjusioji bei liudytojos: Z. J., I. P., I. Č., L. K., apklausiamos teisme, patvirtino matę, kaip susirinkimo metu, įvykus apsižodžiavimui tarp sodų bendrijos pirmininkės – nukentėjusiosios K. D. ir V. S. bei V. K., V. S., parodė nukentėjusiajai gestą: pakėlęs dešinę ranką, o kairę ranką uždėjęs ant dešinės per sulenkimą ir paklausė nukentėjusiosios „ar tu to nenori?“ Liudytoja V. K. teisme paaiškino nemačiusi, kad V. S. būtų rodęs kokį nepadorų gestą, jis tik nervinosi ir trynė rankas. Teismas nesivadovauja šios liudytojos parodymais, kadangi ji pati nurodė, kad į susirinkimą atėjo kartu su V. S., taip pat pripažino reiškusi nepasitenkinimą dėl kvorumo, t.y. ne tik V. S., bet ir ji susirinkimo metu buvo priešiškai nusiteikusi nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl gali būti subjektyvi nukentėjusiosios atžvilgiu duodama parodymus teisme ir siekti padėti V. S. išvengti atsakomybės. Liudytoja I. S. įvykio nematė, tačiau teisme charakterizavo nukentėjusiąją kaip priekabią asmenybę, priekabiaujančią prie įvairių soduose vykstančių dalykų. Todėl vadovaudamasis teisme apklaustų liudytojų parodymų visuma, nukentėjusiosios parodymais, iš dalies – ir paties kaltinamojo parodymais, teismas laiko bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. S. 2013 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimo metu priėjęs prie sodų bendrijos pirmininkės – nukentėjusiosios K. D. parodė jai rankų gestą, kurį tiek nukentėjusioji, tiek ir gestą matę liudytojos suprato kaip nepadorų, įžeidžiantį.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad V. S., rodydamas jai nepadorų gestą, pasakė žodžius „ar tu to nenori. Pažymėtina, kad kaltinime neparašyta, jog kaltinamasis, rodydamas nepadorų gestą, dar pasakė žodžius „ar tu to nenori?“, todėl šios aplinkybės teismas nenagrinėja ir dėl jos nepasisako.

Nustačius faktines aplinkybes, kad kaltinamasis sodų bendrijos susirinkimo metu nukentėjusiajai – sodų bendrijos pirmininkei parodė rankų gestą, kurį nukentėjusioji suprato kaip nepadorų ir įžeidžiantį, svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu tas gestas buvo parodytas, šio gesto reikšmę, taip pat vertintinas tokio veiksmo pavojingumo laipsnis, t.y. ar tokio gesto parodymas laikytinas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Lietuvių kalbos žodyne žodis „gestas“ apibūdinamas kaip: 1) kūno, ypač rankų, judesys jausmams, kalbai paryškinti, mostas; 2) poelgis, pasielgimas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žodis gestas: 1. Mostas, judesys (dažn. rankų) kalbos raiškumui padidinti; kai kada turi ženklo, signalo reikšmę; 2. (perkeltinė r.) poelgis, kuriuo norimą ką pademonstruoti, pabrėžti, duoti suprasti (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, p.268). Iš byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamojo parodytas gestas buvo suprastas panašiai, t.y. kaip nepadorus, įžeidžiantis gestas: nukentėjusioji nurodė kaltinamojo gestą supratusi kaip klausimą „ar nenori vyriško lyties organo“, nes taip toks gestas, pasak nukentėjusiosios, yra suprantamas rusų kultūroje, o liudytojos Z. J. ir I. Č. paaiškino jį supratę kaip pasiuntimą „ant trijų raidžių“, t.y. rusišką keiksmažodį. Teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo parodytas rankų gestas (dešinė ranka pakelta, sulenkta ties alkūne, o kairė ranka uždėta skersai per dešinės rankos sulenkimą), kuris visuomenėje suprantamas kaip nepadorus, grubus, įžeidžiantis. Būtent taip gestą suprato ir susirinkime dalyvavę liudytojos bei nukentėjusioji.

Aiškinantis parodyto gesto reikšmę šiuo konkrečiu atveju ir tokio veiksmo prasmę įvykio kontekste, svarbu įvertinti visas įvykio aplinkybes, pokalbio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo turinį, iš kurio matyti, kad kaltinamasis nesutiko su pirmininkės pastabomis, t.y. nesutiko remontuoti bendro naudojimo kelią, ką jis patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kad nepadorų gestą kaltinamasis jai parodė būtent tuo metu, kai ji liepė susitvarkyti kelią. Todėl šių aplinkybių kontekste kaltinamojo parodytas nepadorus gestas vertintinas kaip nesutikimo su pirmininkės pastabomis išraiška. Minėta, kad įžeidimo sudėties būtinas požymis – tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmu įžeidžia žmogų ir to siekti. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad V. S. būtų turėjęs tikslą įžeisti, pažeminti nukentėjusiąją ir to siekęs. Todėl darytina išvada, jog kaltinamasis neturėjo tyčios įžeisti ar pažeminti nukentėjusiąją.

Vertinant V. S. pateiktą kaltinimą pažymėtina, kad kiekvienu atveju, tam, kad nustatyti ar yra padaryta nusikalstama veika, teismas turi ne tik įvertinti ar yra nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet ir įvertinti, ar veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 11 ir 12 straipsniuose nurodytus nusikaltimo ir nusižengimo apibūdinimus. V. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., t.y. nusikaltimo padarymu. Lietuvos Respublikos BK 11 str. nusikaltimą apibūdina kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto nusikaltimo apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų pripažinta nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir Lietuvoje egzistuojančioje teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu. Pavojingumo laipsnis priklauso ir nuo aplinkybių, kuriomis padaryta tam tikra veika. Sprendžiant ar V. S. veiksmai pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad juos būtų galima įvertinti kaip nusikaltimą, teismas vertino ir aplinkybes, kurioms esant įvyko minėtas konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Byloje nustatyta, kad ginčui, teismo vertinimu, įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios elgesys: ji teisme nurodė, kad ji reiškė pastabas į susirinkimą atėjusiems V. K. ir V. S., nurodydama jiems, kad pirmiausia reikia pasisveikinti, nurodė V. S. sutvarkyti bendro naudojimo kelią, su kuo jis nesutiko, ėmė jį mokyti, be to, vedė susirinkimą dalyvaujant tik 5 asmenims, kas, pasak kaltinamojo, yra mažiau nei vienas ketvirtadalis narių, todėl nebuvo kvorumo. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji savo veiksmais taip pat įtakojo neigiamą ir netinkamą V. S. reakciją.

Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pokalbio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kontekstą, ir vertinant V. S. privataus kaltinimo tvarka pateiktą kaltinimą, teismas daro išvadą, kad jo padarytas veiksmas nepasiekė tokio pavojingumo lygio, kad jį būtų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ginant pažeistas teises. Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. įžeidimą apibrėžia kaip asmens veiką, kuria viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemintas kitas žmogus. Vertinant tokią įžeidimo sąvoką, šio nusikaltimo esmę ir šio BK straipsnio ginamo objekto reikšmę, darytina išvada, kad V. S. veiksmai akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms V. S. dėl kaltinimo įžeidimu išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.; BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios K. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir jai išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo (1750 Lt ) atmestinas (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. (V. S.) dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios K. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jai išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civiline tvarka, o prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo - atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.