- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 1-21-971/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65478-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Nukentėjusysis
- R. J., J. B., Š. Š.
- Kaltinamasis
- E. N., K. Š., E. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami), Telšių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbiami), dirbantis (duomenys neskelbiami),, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 2 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose;
K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbiami), nedirbantis, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-21 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, bauda sumokėta; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, bauda sumokėta; teistumas neišnykęs; Telšių rajono apylinkės teismo 2016-05-10 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose;
E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbiami), nedirbantis, teistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-06 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu 9 mėn.; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-26 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-14 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. galutine subendrinta bausme - 24 MGL (912 Eur) dydžio bauda; 5) Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-03 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 2 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji E. N., K. Š. ir E. Š. 2015-11-28, apie 00 val. 20 min., viešoje vietoje - Kirklių k., Upynos sen., Telšių rajone, prie kultūros namų pagrindinio įėjimo, kur vyko viešas bendruomenės renginys, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami kartu ir turėdami vieningą sumanymą sužaloti kitus renginyje dalyvavusius asmenis, įžūliu elgesiu, rodydami aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdami agresyviai nusiteikę, nepaisydami elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, K. Š. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip 3 kartus R. J. į galvos ir veido sritį, o jam po to, esant automobilyje, K. Š. dar su koja sudavė vieną kartą į galvos sritį, po ko K. Š., E. N. ir E. Š. jį spardydami kojomis į įvairias kūno vietas, tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 5 kartus, tuo bendrais veiksmais padarydami R. J. šiuos sužalojimus: veido sumušimą su pjautine-kirstine nosies žaizda, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė R. J. sveikatą, po ko, tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, E. N., K. Š. ir E. Š., bendrai veikdami, tyčia sudavė kojomis ir rankomis ne mažiau kaip 12 smūgių M. J. į veido, galvos sritį, padarydami M. J. šiuos sužalojimus: veido sumušimą su pjautinėmis žaizdomis nosies šaknies ir dešinės nosies pusės srityje, nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą, K. Š. tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, jis tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių J. B. į veido sritį, tuo padarydamas jam kiaurinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdydamas J. B. sveikatą, t. y. kaltinamieji viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų du asmenis: R. J. ir M. J., o K. Š. dar ir nežymiai sužalojo J. B..
Kaltinamasis E. N. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad galėjo suduoti smūgius, tačiau ne tiek daug, kiek nurodyta kaltinime. E. N. parodė, kad 2015-11-27, apie 21 val. nuvyko į Kirkliuose vykusią vakaronę. Salėje sėdėjo pažįstamas iš Luokės, pasiūlė jam su draugais prisijungti prie savo stalelio. Jie prisijungė, vartojo alkoholį. Iš pradžių nukentėjusieji prisėdo prie kito stalelio, po to prie jų stalo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusieji prisėdo prie jų stalo neprašyti. Iš pradžių apsižodžiavo, salėje susistumdymų nebuvo. Visas konfliktas vyko lauke. Išėjo į lauką parūkyti, gavo į veidą smūgį, nežino, kas smūgiavo, kas vyko po to, nieko nepamena, nes neteko sąmonės. Sąmonę atgavo policijos mašinoje, jam buvo nustatyta virš 3 promilių girtumo. Nemano, kad būdamas tokioje girtumo būsenoje galėjo kam nors suduoti, tačiau, jei nukentėjusieji taip sako, gal taip ir buvo, jis pats nieko nepamena. Patys nukentėjusieji tiksliai negali pasakyti, kas sudavė, nes buvo daug jaunimo renginyje. Kai tarėsi dėl žalos atlyginimo, dalyvavo K. Š., E. Š. ir jis. Iš nukentėjusiųjų buvo J. B. ir R. J..
Kaltinamasis K. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad sukonfliktavo su nukentėjusiaisiais, kad sudavė kai kuriuos smūgius, tačiau, kiek kam sudavė smūgių, pasakyti negali. K. Š. parodė, kad 2015-11-27 vakare su draugais ir broliu nuvažiavo į Kirklius, kur vyko šventė. Po kelių valandų į šventę atvažiavo nukentėjusieji. Jie prie vieno stalo pasėdėjo, prie kito ir galų gale prie jų stalo prisėdo, dėl ko įvyko žodinis konfliktas, nes jis ir jo draugai buvo nepatenkinti, jog nukentėjusieji sėdėjo prie jų stalo nekviesti, valgė jų užkandžius. Po to jis (K. Š.) išėjo į lauką parūkyti, iš paskos atėjo Renatas. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas ir R. J. jam pirmas sudavė smūgį. Ar jis sudavė R. J., nežino, nepamena. Galbūt galėjo suduoti Renatui. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau nesijautė apsvaigęs. Po to atvažiavo policija ir jie išsiskirstė.
Kaltinamasis E. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, pripažino, kad kilo konfliktas, tačiau tai nebuvo planuotas chuliganizmas. E. Š. parodė, kad 2015-11-27 nuvažiavo į Kirklių kaimą, kur vyko vakaronė. Buvo užsisakę stalelį, prie kurio susėdo, šventė, žaidė žaidimus. Vėliau atvažiavo upyniškiai – Š. Š., J. B., M. J., R. J., A. A., jie prisijungė prie jų stalo, gėrė jų alkoholinius gėrimus ir valgė jų užkandžius. Jiems pasakė, kad atsineštų savo degtinę. Tada M. J. nuėjo ir pasiskundė A. A.. E. N. išėjo į lauką parūkyti, kartu su juo išėjo ir M. J. bei A. A., o jis išėjo už 5-10 min. Išėjęs į lauką pamatė, kad E. N. jau yra gavęs smūgį į akį, pamėlynavusi buvo akis. Lauke nematė Ernesto mušimo, tik matė, kad jau yra sumuštas. Jis sudavė M. J. (vėliau nurodė, kad R. J.) į veidą, kad atstotų ir nebemuštų Ernesto. Tada Šarūnas puolė jį mušti, jis trenkė atgal. Pripažįsta sudavęs Š. Š. ir R. J. po 2 smūgius iš kumščio. Vėliau atėjo A. J., kuris juos išskyrė. Jie su broliu išvyko namo, o E. N. išsivežė policija. Konflikto metu jis buvo išgėręs. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė.
Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2015 metų rudenį, tikslios datos nepamena, su broliu M. J. ir draugais J. B., Š. Š. gėrė alkoholį kaime. Vėliau A. A. juos nuvežė į Kirklius, kur kultūros namuose vyko šventė. Nuvažiavę į Kirklius toliau šventė, vartojo alkoholį. Salėje jokio konflikto nebuvo. Šventės metu išėjo į lauką, kur sukonfliktavo su K. Š., kuris jam smogė iš kumščio į veidą, į nosį. Dėl smūgių neteko sąmonės. Jis pats niekam netrenkė. Su kaltinamaisiais anksčiau jokių konfliktų neturėjo. E. Š. sumokėjo 1000 Eur už sužalojimus, kaltinamieji atsiprašė, jis jokių pretenzijų kaltinamiesiems nebeturi.
Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2015 metų rudenį, tikslios datos nepamena, Upynos kaime, Renato namų kieme vartojo alkoholį kartu su R. J., M. J., Š. Š.. Kartu su jais buvo ir B. S., kuri alkoholio nevartojo. Vėliau išvažiavo į Kirklių kultūros namuose vykusią šventę, kur toliau vartojo alkoholį. Salėje jų kompanija sėdėjo ir prie kaltinamųjų stalo, ir prie kitų. Viduje jokio konflikto nematė. Išėjęs į lauką pamatė mušamą R. J., jis gulėjo ant žemės. Pamatęs gulintį R., sušuko ir tada, atrodo, K. Š. jam trenkė į veidą, po ko jis neteko sąmonės. Tiksliai nežino, kiek kartų jam buvo suduota, mano, kad smūgių buvo vienas ar du. Be to, mano, kad ne plika ranka buvo suduota, nes žaizda kirstinė. Nematė pas kaltinamuosius jokių daiktų. Arba nuo smūgio, arba krisdamas prasiskėlė galvą. Gulėjo be sąmonės, paskui Š. jį pakėlė ir nutempė iki mašinos. Mašinoje buvo ir R.. Matė, kaip prie Renato priėjo K. ir spyrė jam. Po to atvažiavo policija ir greitoji, išvežė juos. Tiksliai pasakyti, ar jam smūgius sudavė E. Š., ar K. Š., negali. Pretenzijų niekam nebeturi.
Nukentėjusysis Š. Š. parodė, kad 2015 metų rudenį, tikslios datos nepamena, būdami pas R. J. sužinojo, kad Kirkliuose vyksta šventė. Nuvykę į šventę, atsisėdo prie luokiškių stalelio, vartojo alkoholį. Kol sėdėjo, viskas buvo gerai, salėje jokių konfliktų nematė, apsižodžiavimų negirdėjo, nes grojo garsiai muzika. Po kurio laiko pastebėjo, kad salėje nebėra jo draugų. Išėjo į lauką ir pamatė Justą, gulintį be sąmonės prie laiptų, kurį pakėlė ir parvedė į automobilį, kur buvo ir R.. Jam (Š. Š.) buvo suduoti gal 2-3 smūgiai į galvos sritį, o lipant į mašiną dar kažkas spyrė iš kojos. Kas jam sudavė ir spyrė, tiksliai pasakyti negali. Konflikto metu jis buvo neblaivus. Lauke, konflikto metu, matė visus kaltinamuosius. Kilo sąmyšis, atvažiavo policija, o greitoji Justą ir Renatą išvežė į ligoninę.
Liudytoja B. S. parodė, kad prieš du metus, tikslios datos nepamena, su J., Š., M. nuvyko į renginį Kirklių kultūros namuose. Prisėdo prie stalo. Ji sėdėjo su vienu iš nukentėjusiųjų, o kiti šoko. Prie stalo sėdėjo kažkuris iš kaltinamųjų (nurodė, kad galimai E. Š.). Renginio metu visi susimušė. Prašė vadovautis pirminiais parodymais, kadangi nelabai ką atsimena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti liudytojos B. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. B. S. parodė, kad J. B. jos paprašė pavairuoti jo automobilį, kadangi pats buvo vartojęs alkoholio. Jie važiavo su Justo automobiliu į šventę Kirklių k. Telšių r., į automobilį susėdo dar M. ir R. J. ir Š. Š.. Nuvyko į minėtą šventę, visi įėjo į kultūros namus, ten vyko šokiai ir staliukai buvo, prie kurių sėdėjo žmonės. Iš karto visi pasiskirstė, kas su kuo sveikintis, ir ji su Š. nuėjo prisėsti prie vieno iš staliukų. Prie to staliuko sėdėjo 5 jai iš matymo žinomi asmenys, buvo toks A., kurio pavardės nežino, broliai – Š., kurių vieno vardą žinojo, tai buvo E. Š., o kas dar sėdėjo nelabai įsidėmėjo. Kai prisėdo prie to staliuko, atėjo ir kiti kartu atvažiavę vaikinai, t. y. broliai Juodeikiai – M. ir R., ir J. B.. Jie prie staliuko sėdėjo apie pusvalandį. Per tą laiką nepastebėjo nieko, kad būtų kilęs koks konfliktas tarp prie to paties staliuko sėdinčių asmenų. Jai atrodė, kad visi kalbasi normaliai, tik kas ką kalbėjo, negirdėjo. Staiga pamatė, kad nuo stalo atsistojo E. Š. ir R. J. ranka mostelėjo, kaip ji suprato, kad kvietė jį išeiti į lauką. Jiedu išėjo, netrukus ir ji išėjo jiems iš paskos, nes norėjo parūkyti. Ernestas su Renatu stovėjo prie kultūros namų ir kažką kalbėjo, o ji stovėjo kažkiek toliau nuo jų, todėl, ką jie kalbėjo, negirdėjo. Paskui pamatė, kad E. Š. pastūmė R. J., tada R. atgal pastūmė E., po ko E. trenkė vieną kartą rankos kumščiu R. į veido sritį, R. trenkė atgal ir jau paskutinį kartą, kai E. trenkė R. jis nugriuvo ant žemės. K. R. nuvirto, atbėgo ir M. J. ir iš karto trenkė rankos kumščiu E. Š. į veidą. Į lauką išbėgo ir kiti asmenys iš kultūros namų, prasidėjo muštynės tarp luokiškių ir upyniškių. Konfliktą pradėjo Š.. Muštynėse dalyvavo broliai Š. ir dar du asmenys. Ji nuėjo toliau nuo tų muštynių ir, kas kam sudavė smūgius, nebematė. Pradėjo rinktis žmonės, žiūrėti, kas nutiko, nebegalėjo nieko suprasti, nes visi pradėjo stumdytis ir pyktis. Kas Justui sudavė smūgį, nematė. Paskui kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Visus tris t. y. J., M.ą ir R. išvežė greitoji, o kai ją apklausė policijos pareigūnė, ji J. automobiliu nuvažiavo į priėmimo skyrių pas sumuštuosius vaikinus. Ar ta kompanija, su kuria atvažiavo kartu, ir ta, prie kurios sėdėjo kultūros namų salėje, turi kokių asmeniškumų, ji nežino ir nieko apie jų santykius negali papasakoti. Alkoholinių gėrimų turėjo tiek vieni, tiek kiti, ką jie tiksliai gėrė, nežino - neįsidėmėjo. Ar vaikinai dalinosi gėrimais, nežino (1 t., b. l. 70-71, 73-75, 77-78).
Liudytojas R. A. parodė, kad 2015 metų lapkritį vyko renginys Upynos seniūnijoje, Kirklių kaimo kultūros namų salėje. Matė, kad maždaug 30 žmonių išėjo į lauką, tuomet išėjo ir jis. Matė, kad vieni ginčijosi, stumdėsi, kiti skyrė. Muštynėse dalyvavusius asmenis pažįsta visus, tačiau pavardžių tiksliai negali įvardinti. Kas kur sudavė, kiek asmenų konfliktavo, negali pasakyti. Įvykio metu buvo sumušti broliai J..
Liudytoja R. S. parodė, kad yra bendruomenės pirmininkė, dalyvavo Kirklių bendruomenės organizuotoje vakaronėje, kuri vyko gal prieš du metus, rudenį. Renginio metu kieme prie kultūros namų kilo muštynės tarp iš kitų kaimų atvažiavusių jaunuolių. Kilo šurmulys, kas stumdėsi, kas aplinkui stovėjo, kas skyrė, buvo riksmai. Dėl ko kilo muštynės, nežino. Ji paskambino policijai ir greitajai pagalbai. Toliau renginys nebevyko. Matė, kad nukentėjusieji sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje.
Liudytojas A. J. parodė, kad, datos nepamena, dalyvavo šventėje Kirklių kaime. Susėdo kartu su pažįstamais luokiškiais prie stalo, vyko šventė, šoko. Grįžęs prie stalo pamatė sėdinčius 3-4 nepažįstamus jaunuolius. Prisėdus pašaliniams asmenims prie staliuko, jautė, kad gali kilti konfliktas. Prie staliuko konfliktų nebuvo. Su vienu iš jaunuolių pajuokavęs pakilo nuo stalo, nes suprato, kad kažkas bus negerai, ir nuėjo. Jam bešokant pribėgo moteris ir pasakė, kad vyksta muštynės, kažkas paprašė jį tarpininkauti išskiriant muštynių dalyvius. Išpuolęs į lauką pamatė, kad kažkas vyksta, nenorėjo veltis į konfliktą, todėl per kiemus pasišalino iš įvykio vietos, pačių muštynių nematė.
Liudytoja A. V. parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį vyko šventė. Buvo gautas pranešimas, kad Kirklių kaime vyksta muštynės. Įvykio vietoje buvo masė žmonių, nes vyko renginys. Buvo nukentėję asmenys kruvinais veidais. Priėjus prie jų ir paklausus, kas nutiko, paaiškino, kad sumušė broliai „šernai“. Paskui išaiškėjo, kad tai broliai Š.. Įvykio vietoje žmonės nurodė, į kurią pusę asmenys pasišalino, jie su kolega juos vijosi. Vieną asmenį sulaikė, jo vardo ir pavardė nepamena, kiti pabėgo. Daug asmenų buvo neblaivių. Viena priėjusi blaivi mergina, teigė viską mačiusi. Ta mergina buvo apklausta ir dar viena moteris. Patys nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušė broliai „šernai“, pasakojo, kad salėje broliai Š. elgėsi arogantiškai, priekabiavo. Vėliau ieškojo brolių Š., į namus buvo užvažiavę, nes šventėje buvę asmenys nurodė, kad būtent jie mušėsi. Vyraujanti nuomonė buvo, kad Š. pradėjo konfliktą ir mušė nukentėjusiuosius.
Liudytoja A. R. parodė, kad prieš pusantrų metų, rudenį buvo vakaronė, luokiškiai (trys jaunuoliai ir vienas suaugęs) ir upyniškiai (nukentėjusieji) sėdėjo prie vieno stalelio. Upyniškiai buvo daugiau išgėrę, luokiškiai pradėjo priekabių ieškoti, provokavo, stumdėsi praeidami pečiais, išsikvietė upyniškius į lauką pasikalbėti. Jokio pokalbio nebuvo, buvo iškart duota į veidą. E. Š. į lauką išsikvietė R. J., ji ir kiti asmenys išėjo iš paskos į lauką. Tik spėjo R. ant laiptų atsistoti ir gavo nuo E. Š. į veidą iš kumščio. Tada visi pradėjo bėgti iš salės, bandė skirti. Išbėgo Renato brolis Mindaugas, J. B. ir buvo sumušti, jie buvo visai nepasiruošę. Luokiškiai pribėgę po kelis mušė upyniškius, spardė iš kojų į galvas ir kitur, buvo nebekontroliuojami. Spardė ne vienas asmuo. Muštynėse tikrai dalyvavo E. Š.. R., gavęs smūgį, nuvirto, gavo ne vieną smūgį. Iš salės išbėgę asmenys bandė skirti konflikto dalyvius, bet buvo neįmanoma. Paskui užsirakino koridoriuje, nes ir jiems grasino, laukė atvykstant policijos. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, prie stalo konfliktų nepastebėjo. Agresyviau tą vakarą buvo nusiteikę luokiškiai.
Liudytoja N. B. parodė, kad prieš du metus, lapkričio mėnesį, vakaronėje „Po darbelių, po darbų“ ji šoko salėje ir kažkokia moteris sušuko, kad muštynės vyksta. Kai ji išėjo į lauką, muštynės jau buvo pasibaigusios. Matė, kad vienam iš nosies kraujas bėga, kitam bėga. Ji paklausė, ar reikia greitosios pagalbos, iškvietė policiją. Muštynių pradžios nematė, nematė, kas ką mušė. Šventėje dalyvavo ir kaltinamieji, ir nukentėjusieji. Negali pasakyti, ar jie kartu, ar atskirai sėdėjo. Konfliktų salėje nepastebėjo. Muštynės vyko lauke, kultūros namų kieme. Išbėgusi į lauką pribėgo prie upyniškio ir pamatė, kad jam stipriai bėga kraujas. Kol policijos pareigūnai atvažiavo, viskas greitai išsisprendė. Broliai J. iš Upynos buvo stipriai sumušti. Salėje staliukų išankstinės rezervacijos nebuvo, kas kaip norėjo, taip ir sėdėjo.
Liudytojas A. A. parodė, kad 2015 m. rudenį Kirklių kaime, kultūros centre vyko šventė. Šventės metu buvo sumušti jo draugai (nukentėjusieji). Pačių muštynių nematė. Išėjęs į lauką pamatė jau sumuštus savo draugus – vienam nosis buvo sulaužyta, žandas perskeltas. Kodėl įvyko muštynės, negali pasakyti, paties įvykio nematė. Mušamų, spardomų nukentėjusiųjų nematė. Truputį apsistumdė, šalia vieną kaltinamąjį matė, lyg ir K. Š., tiksliai neprisimena, buvo daug aplinkui žmonių. Draugai sakė, kad susimušė, kad buvo E., K., o kitų nepažinojo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. J. parodė, kad 2015-11-28, apie 00.00 val. atvažiavo į Kirklių k., Upynos sen., Telšių r., kultūros centrą, kur vyko kaimo šventė-vakaronė „Po darbelių“ ir įėjęs atsisėdo prie laisvo stalo. Atvažiavo keturiese, t. y. jis, jo brolis R. J., J. B., Š. Š.. Atvažiavę neturėjo jokių blogų ketinimų, tiesiog atvažiavo su tikslu pabūti, pasilinksminti, pašokti, pasiklausyti muzikos. Visi keturi atvažiavo būdami išgėrę alkoholio. Jokio konflikto su niekuo nebuvo, ir ankščiau nėra buvę, nei įeinant į salę, nei pačioje salėje, tiesiog prisėdo prie laisvo stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. R. išėjo su Justu kažkur, tačiau nesakė kur. Jis, palaukęs kelias minutes, sugalvojo nueiti pažiūrėti, kur jie išėjo, ir išėjęs lauke pamatė prie įėjimo į kultūros centrą gulintį brolį Renatą, jis buvo be sąmonės. Toliau nuo R. gulėjo ir J., taip pat be sąmonės. Prie jo brolio ir prie J. buvo pašalinių žmonių, kas jie tokie nelabai pažįsta, tikriausiai vietiniai, tačiau jie tik buvo susidomėję, kas vyksta. Pirmiausiai priėjo prie savo brolio. Priėjęs pasilenkė jo pakelti ir staiga pajuto smūgį į veidą iš kojos. Susiėmė abiem rankomis už veido iš skausmo ir tada pajuto, kad prasidėjo smūgiai iš visų pusių į veido sritį. Kas jį mušė, nematė, nes rankomis buvo užsidengęs veidą. Mano, kad jį mušė ne vienas asmuo, nes smūgiai buvo iš abiejų pusių. Jam buvo suduota vienas smūgis koja į veidą ir ne mažiau 10 smūgių rankų kumščiais į veidą, kol jis neteko sąmonės ir nukrito ant žemės. Po to, kai nukrito ant žemės netekęs sąmonės, nieko nepamena, atsipeikėjo tik važiuodamas į ligoninę, greitosios automobilyje. Taip pat ligoninėje sužinojo, kad yra sumuštas ir kartu buvęs Š., tačiau, kaip jį mušė, nematė. Kas galėjo sumušti jo brolį, jį, Šarūną ir Justą, nežino, su niekuo nėra susipykęs paskutiniu metu ir jokių asmeniškumų prieš nieką neturi. Papildomai apklaustas parodė, kad, tuo metu kai R. sėdėjo automobilyje, matė kaip kažkas jam su koja sudavė į galvą, bandė jį ginti, bet pats gavo į nosies sritį, atsibudo greitosios pagalbos automobilyje, mano, kad jam buvo suduota kastetu. Tik vėliau B. jam sakė, kad smūgius jam sudavė kažkoks E.. Kiek žino tas E. yra iš L. (1 t., b. l. 41-43, 45-47).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu taip pat buvo pagarsinti liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. M. M. parodė, 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios dienos nepamena, buvo šventėje, kuri vyko Kirklių k., Telšių r., kultūros centre. Šventės metu įvyko muštynės. Matė, jog salėje prie vieno staliuko sėdėjo luokiškiai, kas tokie, tiksliai negali įvardinti, ir upyniškiai, kurių taip pat negali tiksliai įvardinti. Kiek jam yra žinoma, tai, kad seniau tarp luokiškių ir upyniškių nuolat vykdavo konfliktai, dėl ko, nežino. Minėtą vakarą matėsi, kad jie nelabai sutarė, žiūrėjo vienas į kitą skersai, nekalbėjo daug. Vienu momentu jis buvo lauke, kalbėjo telefonu, kai išgirdo, kad kažkas kažką pavadino „gaidžiu, pyderu“, nežino, kas ten ką sakė, jis buvo už kampo ir tiksliai nematė, o iš balso neatpažino. Jis pakalbėjęs telefonu įėjo iš karto atgal į salę ir po kelių minučių salėje kilo šurmulys, visi pradėjo kalbėti, kad lauke prasidėjo muštynės. Jis išėjo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad ant žemės gulėjo vienas iš upyniškių, lyg ir J., jo vardo nežino. Jis į konfliktą nesigilino ir nieko nesiaiškino, netrukus pasišalino iš minėtos šventės visai, nes nenorėjo niekur įsipainioti. Kas pradėjo konfliktą, nežino, kas kam pirmas sudavė smūgius, taip pat nematė, todėl nieko tiksliai nurodyti negali (1 t., b. l. 98-99).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti ir liudytojo T. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. T. N. parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje dalyvavo Kirklių k. kultūros centre vykusioje šventėje. Jau buvo prasidėję šokiai, kai vieni sėdėjo prie staliukų, o kiti šoko. Matė, kad salėje buvo luokiškiai ir upyniškiai. Matė, kad jie vienu momentu sėdėjo prie atskirų staliukų, paskui susėdo prie vieno. Po kiek laiko jie išėjo, kiek suprato, kad į lauką. Jų nebuvo apie pusvalandį, kai jis išgirdo, kad aplinkiniai, buvę salėje, pradėjo šnekėti, kad lauke prasidėjo muštynės. Išėjo ir jis pažiūrėti. Išėjęs pamatė, kad lauke didelis šurmulys. Jis pats nematė nė vieno sumušto asmens ir su niekuo nebuvo susimušęs, niekam jokių smūgių nesudavė. Apsistumdė tik su tokiu A., bet nestipriai. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jis į visą šį incidentą nesikišo, todėl išvis pasišalino iš tos šventės. Kas ir ką sumušė, negali nurodyti, nes nežino. Pats nematė ir iš kitų nieko negirdėjo, kas ką sumušė (1 t., b. l. 104-105, 107).
Iš apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra Telšių r., Upynos sen., Kirklių k., kiemas prie kultūros namų, buvo apžiūrėta ir užfiksuotos rausvos spalvos dėmės ant asfalto dangos, panaudotos popierinės nosinaitės, raudonos spalvos dėmės ant kelnių ir rankų pas vieną iš įtariamųjų (1 t., b. l. 16-23).
Iš 2015-11-28 tyrėjos A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad žodžiu buvo apklausta A. R., kuri nurodė, kad muštynes kultūros centre, esančiame Kirklių k., Upynos sen., Telšių r., galėjo pradėti broliai Š., T. N. ir E. N., nes jie buvo agresyviai nusiteikę ir žodžiu kabinėjosi prie kitų, salėje buvusių asmenų. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad raštu buvo apklausta B. S.. Sumušti M. J., R. J., J. B. pristatyti į ligoninę, Š. Š. į medikus planavo nesikreipti (1 t., b. l. 14-15).
Iš alkotesterių parodymų matyti, kad E. N. 2015-11-28 02.27 val. nustatytas 3,34 promilių girtumas (1 t., b. l. 178), 2015-11-28 01.26 val. J. B. nustatytas 2,17 promilių girtumas (1 t., b. l. 26), 2015-11-28 02.36 val. R. J. nustatytas 1,92 promilių girtumas, 2015-11-28 02.29 val. M. J. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b. l. 39), 2015-11-28 03.47 val. Š. Š. nustatytas 1,11 promilių girtumas (1 t., b. l. 61).
Iš specialisto išvados Nr. G 64/2016(03) matyti, kad M. J. konstatuotas veido sumušimas su pjautinėmis žaizdomis nosies šaknies ir dešinės nosies pusės srityse, nosies kaulų lūžis; pjautinės žaizdos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų kietais aštriais daiktais, o nosies kaulų lūžis gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu, sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2015-11-28 00.48 val. Sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 140-141).
Iš specialisto išvados Nr. G 66/2016(03) matyti, kad R. J. konstatuotas veido sumušimas su pjautine-kirstine nosies žaizda, nosies kaulų lūžis; nosies sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu aštriabriauniu daiktu, sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2015-11-28 00.48 val. ir yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 145-146).
Iš specialisto išvados Nr. G 65/2016(03) matyti, kad J. B. padaryta kiaurinė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su buku daiktu paveikus viršutinės lūpos sritį, sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2015-11-28 00.48 val. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 150-151).
Iš 2016-06-30 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu, vykusios tarp nukentėjusiojo R. J. ir įtariamojo K. Š., nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 118-120).
Iš 2016-06-30 akistatos protokolų matyti, kad akistatų metu, vykusių tarp nukentėjusiojo J. B. ir įtariamųjų E. Š., K. Š., E. N., nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus (1 t., b. l. 113-115, 123-126, 129-132).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų advokatė R. R. pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, 2016-06-30 sudarytą tarp E. N. ir R. J., kuriuo E. N. įsipareigoja atlyginti Renatui ir M. J. žalą, padarytą 2015-11-28 Kirklių k., Telšių r., iš viso 1000 Eur iki 2016-09-01 (1 t., b. l. 165-167).
Nors visi trys kaltinamieji E. N., K. Š. ir E. Š. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų kaltinimų pripažino tik iš dalies – neneigia sudavę smūgius nukentėjusiesiems, tačiau nurodo sudavę mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, savaip interpretuoja tarp jų ir nukentėjusiųjų kilusio konflikto priežastis, teigia, kad konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiųjų veiksmų, nes šie nekviesti atsisėdo prie jų stalo, gėrė jų alkoholinius gėrimus ir valgė jų užkandžius, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinę poziciją, bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga.
Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiesiems R. J., M. J., J. B. diagnozuoti kūno sužalojimai, dėl ko R. J. ir M. J. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o J. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvadomis, kurios LR BPK 20 straipsnio prasme laikytinos tinkamais ir neginčytinais įrodymais. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2015-11-28 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu buvęs neabejotinai.
Visi apklausti liudytojai nurodė, kad kultūros namų salėje jokių konfliktų nepastebėjo, tačiau liudytoja A. R. parodė, kad būtent kaltinamieji tą vakarą buvo agresyviai nusiteikę, ieškojo priekabių, provokavo konfliktą, praeidami stumdėsi pačiais, E. Š. išsikvietė R. J. į lauką, ką apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja B. S.. Šios liudytojos taip pat patvirtino, kad būtent E. Š. pirmasis sudavė smūgį R. J. į veidą. Pats kaltinamais E. Š. pripažįsta sudavęs du smūgius kažkuriam iš brolių J., kuriam – R. ar M. – pasakyti tiksliai negalėjo. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad jiems buvo suduoti smūgiai. R. J. parodė, kad sukonfliktavo su K. Š., kuris jam smogė iš kumščio į veidą, į nosį, dėl ko neteko sąmonės. Tokius jo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis J. B., kuris taip pat nurodė, kad matė, kaip R. J. jau sėdint automobilyje prie jo priėjo K. Š. ir spyrė iš kojos į galvos sritį. Pats K. Š. pripažino, kad tarp jo ir R. J. lauke vyko konfliktas, teigia galėjęs suduoti R. E. N. taip pat neneigia galėjęs suduoti smūgius nukentėjusiesiems, tačiau teigia dėl girtumo nieko neatsimenantis. Liudytoja A. V. parodė, kad, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušė broliai Š., kad salėje jie elgėsi arogantiškai, priekabiavo; įvykio liudininkų vyraujanti nuomonė buvo, kad Š. pradėjo konfliktą ir mušė nukentėjusiuosius; be to, ji su kolega pasivijo ir sulaikė iš įvykio vietos bandantį pasišalinti vieną asmenį (kaip vėliau paaiškėjo E. N.).
Nors nukentėjusiųjų, kaip ir pačių kaltinamųjų, parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu jie visi buvo neblaivūs, be to, nuo įvykio praėjo nemažai laiko (daugiau nei metai), o R. J. ir J. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nenurodė kaltinamųjų, nes manė, kad jie norės susitarti ir susitaikyti. Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltę netiesiogiai patvirtina tai, kad jie visi dalyvavo ir tarėsi dėl žalos atlyginimo bei atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, taigi jautėsi atsakingi dėl nukentėjusiesiems 2015-11-28 padarytų sužalojimų.
LR BK 284 straipsnio 1 dalis (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Minėtais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamieji E. N., K. Š. ir E. Š., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia suduodami daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ne tik nesunkiai sužalojo R. J., M. J. ir nežymiai sužalojo J. B., bet ir pažeidė viešąją tvarką, kadangi daugybiniai smūgiai be jokios priežasties nukentėjusiesiems buvo suduoti viešoje vietoje – kultūros namų kieme, vykusio renginio metu, kitų asmenų akivaizdoje, tuo parodyta nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, dėl kilusių muštynių buvo nutrauktas renginys.
Pažymėtina, kad kaltinamųjų nurodoma kilusio konflikto priežastis – tai, kad nukentėjusieji esą nekviesti prisėdo prie jų stalo ir vartojo jų alkoholinius gėrimus bei valgė užkandžius, nepateisina jų nusikalstamų veiksmų ir niekaip negali būti vertinama kaip svarus ir pateisinamas pretekstas tokiam kaltinamųjų elgesiui – nebuvo pagrindo kilusių nesutarimų aiškintis smurtu. E. Š. vieno iš nukentėjusiųjų išsikvietimas į lauką ir tolesnis kaltinamųjų elgesys rodo ne asmenines, o chuliganiškas kaltinamųjų paskatas.
Motyvuojamoji dalis
Išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visiškai. Kaltinamųjų E. N., K. Š. ir E. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktus, kadangi kaltinamieji, veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo du asmenis R. J. ir M. J., o K. Š. dar ir nežymiai sužalojo J. B., be to, kaltinamieji savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie veikė bendrininkų grupėje ir nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes.
Kaltinamasis E. N. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau teistas vieną kartą taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas dar nėra išnykęs, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, dirba, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. N. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies (5 ir 8 punktai) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydį nustatant mažesnį už vidurkį, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, prieš tai teistas buvo tik kartą, atlygino padarytą žalą, nukentėjusieji jokių pretenzijų nebeturi, manytina, jog bausmės tikslai E. N. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 67 str. 2 d. 5 p.).
Kaltinamasis K. Š. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą. Jis teisiamas trečią kartą, anksčiau taip pat teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, nedirba, tačiau yra atlyginęs padarytą žalą nukentėjusiesiems. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam K. Š. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytą didesnę už vidurkį arešto bausmę ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies (5 ir 8 punktai) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis palyginti jauno amžiaus, atlygino padarytą žalą, nukentėjusieji jokių pretenzijų neturi, manytina, jog bausmės tikslai K. Š. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 p., 67 str. 2 d. 5 p.).
Kaltinamasis E. Š. taip pat padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, anksčiau teistas jau penkis kartus, net tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, kas rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra. E. Š. yra jauno amžiaus, tačiau nedirba ir nesimoko, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, nurodė, kad gailisi dėl to, ką padarė, nors, teismo vertinimu, kaltinamasis nepakankamai kritiškai vertina savo poelgį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. Š. paskyrus LR BK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytą didesnę už vidurkį arešto bausmę ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies (5 ir 8 punktai) sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jauno amžiaus, supranta netinkamai pasielgęs, atlygino žalą nukentėjusiesiems, pastarieji jokių pretenzijų nebeturi, manytina, jog bausmės tikslai E. Š. atžvilgiu dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 p., 67 str. 2 d. 5 p.).
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 227,49 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti nukentėjusiųjų M. J. ir R. J. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 153-161). Kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui. Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažįsta, žalos dydžio neginčija, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas visiškai, minėtą sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. buvo pareiškęs 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 125-127), tačiau posėdžio metu pareikšto ieškinio atsisakė, nurodė, kad kaltinamiesiems pretenzijų nebeturi, todėl procesas dėl nukentėjusiojo J. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, ir paskirti bausmes:
pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-28 01.00 val. iki 2015-11-29 11.00 val.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, ir paskirti bausmes:
pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų;
pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą ar mokslą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, ir paskirti bausmes:
pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų;
pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba mokytis ir tęsti darbą ar mokslą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai iš E. N., K. Š. ir E. Š. 227,49 E. Š. teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Procesą dėl nukentėjusiojo J. B. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.