Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geras noras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ įgalioto asmens Rūtos Bakum, ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Geras noras“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Acountera“, įgaliotas asmuo - Rūta Bakum. Teismas minėta nutartimi įpareigojo įmonės valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. įmonės vadove buvo paskirta jos vienasmenė akcininkė atsakovė I. K.. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė minėta nutartimi nustatytos pareigos neįvykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi skyrė atsakovei 500 Eur baudą. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė su bankroto administratoriumi nesusisiekė, dokumentų ir/ar turto neperdavė. Todėl, atsakovei nevykdant savo, kaip bendrovės vadovės pareigų, bankroto administratorius neturi galimybės tiksliai identifikuoti bendrovės turto, kurį galėtų realizuoti ir bent iš dalies patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 3283,84 Eur. Remiantis 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis: 2011 m. ieškovės turtas sudarė 2703,60 Eur, o bankroto bylos iškėlimo dieną sumažėjo iki nulio. 2011 m. ieškovė neturėjo įsipareigojimų, o bankroto bylos iškėlimo dienai finansinių įsipareigojimų suma padidėjo iki 3283,84 Eur. Kadangi dėl buvusios įmonės vadovės neveikimo bankroto administratorius neturi galimybės identifikuoti įmonės turėto turto bei jo buvimo vietos, siekiant jį susigrąžinti, parduoti ir bent iš dalies patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, ieškovė žalos dydžiu laiko viso neperduoto turto vertę pinigine išraiška, t. y. 2703,60 Eur, tai laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 2.87 straipsnis). 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Teismas, formaliai įvertinęs su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė, būdama UAB „Geras noras“ vadove, turėdama pareigą Registro tvarkytojui nei karto neteikė metinės finansinės atskaitomybės, neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų per teismo nustatytus terminus, taip pat turėdama pareigą nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Geras noras“, nei vienos iš šių pareigų atsakovė nevykdė. Tokie atsakovės veiksmai laikytini ne tik nerūpestingi, nelojalūs, bet ir priešingi bendrovės, jos kreditorių interesams. Atsakovei, kaip įmonės vadovei, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – ji privalėjo ex officio veikti išimtinai įmonės bei jos kreditorių interesais, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jos priklauso, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau to nedarė. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė įmonei žalą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis, CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovės kaltės, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Įvertinus išdėstytą, atsakovei kyla pareiga visiškai atlyginti savo neveikimu ieškovei padarytą žalą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2703,60 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 61 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Geras noras“ iš atsakovės I. K. 2703,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus tris eurus šešiasdešimt centų) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2703,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. K. 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.