Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-137-972/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-04
Bylos Nr.
eII-137-972/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00949-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
R. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-137-972/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00949-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14779-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2025 m. lapkričio 18 d. R. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 18 d. 15.30 val. Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2 124 kg, su priekaba „Eduard P3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1 500 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14779-2025 R. Ž. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2025 m. gruodžio 30 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundas dėl 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo, juo prašoma nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, neginčija jam paskirtos baudos dydžio, tačiau mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams yra per griežta priemonė, neatitinkanti jo padaryto pažeidimo sunkumo. Pažeidimo padarymo dieną atlikdamas darbo funkcijas vairavo įmonės transporto priemonę „Volkswagen Caddy“ ir vyko pargabenti statybinių medžiagų (metalinių tinklų) į statybos objektą. Kadangi įmonė neturi nuosavos priekabos, priekabos nuomos paslauga buvo užsakyta iš kito subjekto. Jis nežinojo, kad šiai transporto priemonei su priekaba vairuoti reikalingas B96 kodo pažymėjimas, apie šią aplinkybę sužinojo tik susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu. Minėta priekaba buvo nuomojama pirmą kartą, nes įprastomis sąlygomis statybinių medžiagų gabenimui pakanka lengvojo automobilio, o didelių gabaritų statybinės priemonės paprastai užsakomos su pristatymo paslauga. Ši aplinkybė buvo aiškiai nurodyta policijos pareigūnams, tačiau ji nebuvo tinkamai įvertinta – nutarime nepateikta jokių argumentų, kodėl ši aplinkybė atmesta, nors ji akivaizdžiai rodo neatsargų, o ne piktybinį ar pavojingą elgesį. Transporto priemonių junginio didžiausioji leidžiamoji masė buvo viršyta tik 124 kg. Tai yra minimalus, formalus viršijimas, kuris objektyviai neturėjo jokios įtakos jo gebėjimui saugiai valdyti transporto priemonę. Policija šią aplinkybę konstatavo, tačiau visiškai neįvertino, kad toks nežymus viršijimas nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui ir neturėjo lemti griežčiausios poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo – taikymo. Pažeidimo metu jis buvo blaivus, neviršijo nustatyto greičio, vairavo techniškai tvarkingą ir apdraustą transporto priemonę. Jis buvo sustabdytas ne dėl pavojingo ar netinkamo vairavimo, o vykdant eilinį policijos patikrinimą. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos policijai, tačiau nutarime nėra pateikta jokio jų vertinimo ar motyvų, kodėl jos nelaikytos pagrindu taikyti švelnesnę atsakomybę. Jis yra vienintelis įmonės darbuotojas, atsakingas už statybinių medžiagų gabenimą, jų pristatymą ir logistiką, todėl jo darbas tiesiogiai ir neišvengiamai susijęs su kasdieniu vairavimu. Teisės vairuoti atėmimas keltų grėsmę darbo praradimui, nes įmonė neturi kitų darbuotojų, galinčių perimti šias funkcijas. Nors šios aplinkybės nutarime yra paminėtos, jos nebuvo iš esmės įvertintos, policija apsiribojo formaliu teiginiu, kad jis turėjo numatyti galimas pasekmes, neatsižvelgdama į darbo specifiką ir neproporcingai sunkias pasekmes, kurios akivaizdžiai viršija padaryto pažeidimo pavojingumą. Be to, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o viešojo transporto grafikas nesuderinamas su jo darbo laiku, paskutinis autobusas darbo dienomis iš (duomenys neskelbtini) išvyksta 15.15 val., kai darbo diena baigiasi 17.00 val. Tai reiškia, kad teisės vairuoti atėmimas faktiškai neleistų jam vykdyti darbo sutarties sąlygų. Policija taip pat neįvertino jo nepriekaištingos vairavimo istorijos, kad iki šiol jis nebuvo baustas už KET pažeidimus, bendradarbiavo su pareigūnais, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Nutarime šios aplinkybės paminėtos tik formaliai, nenurodant, kodėl jos nelaikytos pagrindu švelninti atsakomybę. Jis savo prašyme policijai argumentuotai nurodė, kad, atsižvelgiant į minimalų pažeidimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sąžiningą bendradarbiavimą, formalų ir nežymų viršijimą bei itin sunkias socialines ir profesines pasekmes, specialiosios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas. Tačiau policijos nutarime nepateikta jokių teisinių ar faktinių argumentų, pagrindžiančių šių aplinkybių atmetimą, jos arba nutylėtos, arba atmestos abstrakčia fraze, kad asmuo turėjo numatyti pasekmes. Tai leidžia daryti išvadą, kad individualios bylos aplinkybės nebuvo įvertintos iš esmės, nors to reikalauja ANK. Siekdamas įgyti teisę vairuoti B96 kodo transporto priemonių junginį ir išvengti panašių situacijų ateityje, jis užsiregistravo laikyti praktinį B96 kodo egzaminą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad B kategorija reikalinga, kai vairuojami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; taip pat šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau tokio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą AB „Regitra“. SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad BE kategorija suteikia teisę vairuoti B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginius. AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad R. Ž. vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 2 124 kg, ir tempė priekabą „Eduard P3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė – 1 500 kg. R. Ž. turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijų transporto priemones. Pažymėtina, kad B kategorija suteikia teisę vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; taip pat jie gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau tokiu atveju junginio didžiausioji leidžiamoji masė negali viršyti 3 500 kg. Nagrinėjamu atveju R. Ž. vairavo transporto priemonių junginį, kurį sudarė B kategorijos transporto priemonė ir priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 750 kg, o bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė nei 3 500 kg. Taigi, jis neturėjo teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio, neturėdamas BE kategorijos ar neišlaikęs papildomo įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino. Skunde R. Ž. nurodo, kad vairuodamas transporto priemonę su priekaba didžiausią leidžiamąją masę viršijo tik 124 kg, todėl, jo manymu, tai buvo minimalus, formalaus pobūdžio viršijimas, neturėjęs jokios įtakos jo gebėjimui saugiai valdyti transporto priemones. Vis dėlto, pažymėtina, kad R. Ž. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2022 m. vasario 25 d., o pažeidimą padarė turėdamas palyginti nedidelį – 3 metų – vairavimo stažą ir būdamas jauno amžiaus. Tai rodo, jog jis jau dabar nepaiso teisės aktų reikalavimų. Institucijos nuomone, nagrinėjamas nusižengimas yra neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, kad tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, jog būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir užkirstas kelias teisės pažeidimų kartojimui ateityje. Pasak Institucijos, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, jog aplinkybės, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, kad teisė vairuoti reikalinga darbui, artimųjų priežiūrai ar panašiais tikslais, savaime nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti ar neskirti įstatyme numatytos privalomai taikomos administracinio poveikio priemonės, kadangi R. Ž. nenurodė jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių. Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu R. Ž. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui yra adekvati, proporcinga ir pagrįsta, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. R. Ž. privalėjo žinoti KET, SEAKĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, galėjo ir privalėjo suprasti savo neteisėtos veikos pobūdį bei numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes – piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šias pasekmes jis privalo prisiimti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

R. Ž. ir Institucijai, priėmusiai nutarimą, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nei vienas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, R. Ž. veikoje formaliai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad R. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. Ž. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors pareiškėjas ir vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės jo vairuoti, tačiau turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, teisės vairuoti nebuvo praradęs, todėl jo vairavimo žinios, įvertintos įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. R. Ž. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų. Institucijos teiginys, kad administracinio nusižengimo padarymas turint trumpesnį vairavimo stažą ir būnant jauno amžius savaime rodo neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, šiuo atveju yra deklaratyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad R. Ž. anksčiau būtų baustas už analogiškus ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, iš 2025-12-29 ANR išrašo matyti, kad jis baustas vieną kartą už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam 2025-12-12 surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, paskirtą baudą iš karto sumokėjo, šioje byloje aptariamą nusižengimą padarė dar būdamas nebaustas už jokį KET pažeidimą, paskirtos 300 Eur baudos neginčija, dirba, jo darbinių funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyti teisę vairuoti atitinkamus transporto priemonių junginius (užsiregistravo praktiniam egzaminui). R. Ž. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, viso proceso metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. Ž., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas keistinas, R. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14779-2025 administracinio nusižengimo byloje: R. Ž. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė