- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-410-603/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37226-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Kategorijos
- 3.2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. V. ieškinys atsakovui M. V., kuriuo prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos ieškovės naudai; padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovės nurodytu būdu; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; nepilnamečių vaikų N. V. ir L. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo nepilnamečiui N. V. 211,80 Eur, o nepilnametei L. V. 218 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui N. V. 635,40 Eur, o nepilnametei L. V. 654 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje: nustatyti nepilnamečių vaikų: N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (motina) J. V.; nustatyti atsakovo M. V. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas M. V. su nepilnamečiais vaikais N. V. ir L. V. bendrauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko tėvams nurodyto specialisto pagalba ir specialistui dalyvaujant bei jo (specialisto) nurodytu laiku ir vietoje (toks nurodymas vaiko tėvams yra privalomas iki abu tėvai raštiškai sutars, kad specialisto dalyvavimas nėra būtinas); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam N. V. po 211,80 Eur ir nepilnametei L. V. po 218 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėtinas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos J. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar į kitą J. V. nurodytą sąskaitą, lėšų tvarkytoja paskiriant J. V.; įpareigoti atsakovą M. V. gyventi skyrium ir uždrausti jam lankytis ieškovės J. V. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad atsakovas tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29931-16 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsakovo M. V. atžvilgiu. Ieškovės teigimu, nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, kadangi atsakovas dėl savo elgesio (galimai serga psichikos liga) negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Atsakovui yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium. Atsakovas nuo 2016 m. liepos pradžios neteikia išlaikymo vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-17 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (motina) J. V. jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Taip pat priteisė iš atsakovo M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir L. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 170 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos J. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ar į kitą J. V. nurodytą sąskaitą, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai J. V..
Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (motina) iš esmės motyvuoja tuo, kad atsakovas dėl savo agresyvaus ir netinkamo elgesio (galimai serga psichikos liga) negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Iš bylos medžiagos seka, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2016-06-26 padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29931-16 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsakovo M. V. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-07-21 nutartimi atsakovui paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium. Minėtas tyrimas nėra baigtas. Iš Vilniaus miesto krizių centro 2016-07-20 pažymos Nr. S-3-199-(6.2) seka, kad ieškovei ir jos vaikams N. ir L. nuo 2016-07-13 dėl smurtinių santykių šeimoje teikiamos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo elgesys šiuo atveju nėra suderinamas su prioritetiniais laikomais nepilnamečių vaikų interesais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjamos stadijoje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.65 str. 1 d. 2 p.).
Teismas taip pat pažymėjo, kad vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jų poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas išlaikymas, mano, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir L. V. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d. ir CK 3.196 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam N. V. po 211,80 Eur ir nepilnametei L. V. po 218 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Laikinu išlaikymu, kaip specialia laikinąja apsaugos priemone, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2016-07-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 380 Eur. Bylos duomenimis ieškovės gaunamos pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 839,27 Eur. Iš Sodros pažymos matyti, kad atsakovas nuo 2014-05-22 vykdo individualią veiklą. Duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi.
Tokiu būdu, teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, nepilnamečių vaikų amžių (8 ir 5 metai), į tai, kad duomenų apie realias atsakovo finansines galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nėra, be to, pati ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir L. V. per mėnesį po 170 Eurų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki byla bus išnagrinėta (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) M. V. atskiruoju skundu nurodo, kad yra skundžiama teismo nutartis dėl nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinos gyvenamosios vietos su ieškove J. V. ir dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams po 170 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovė meluodama persikėlė su vaikais į Moterų krizių centrą, nes dėl melagingų parodymų nenorėjo prisiimti kaltės. Teigia, kad atsakovas nesmurtavo. Ieškovė melagingai siekia iškeldinti atsakovą ir pasinaudoti finansinėmis lėšomis išpirkti butą. Ieškovė šmeižia atsakovą ir panaudoja gydymą psichiatrinėje ligoninėje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-07-21 nutartimi atsakovui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium. Tyrimas nėra baigtas. Iš Vilniaus miesto krizių centro 2016-07-20 pažymos Nr. S-3-199-(6.2) seka, kad ieškovei ir vaikams N. ir L. nuo 2016-07-13 dėl smurtinių santykių šeimoje teikiamos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos.
Teigia, kad yra žmogaus teisių pažeidimas, kai sergant tėvui ir laukiant operacijos, reikalaujama vaiko išlaikymo. Ieškovė neteisėtais veiksmais pradėdama skyrybas, trikdė sveikatą, todėl atsakovas susirgo nervų šaknelių uždegimu.
Atsakovas negali teikti išlaikymo, nes dirbti trukdo sveikata – nervų šaknelių uždegimas, lėtinis sinusitas ir vestibulinis neuritas, planuojama nosies operacijos. Taip pat atsakovui yra nutraukta kairės kojos Achilo nervas ir juosmenyje yra radikulitas. Įsidarbinti trukdo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes atsakovo profesija buvo kreditų analitikas, o tokį darbą gali dirbti tik asmenys su nepriekaištinga reputacija.
Nurodo, kad atsakovas turi skolų apie 1800 Eur, taip pat turi mokėti advokatui dėl santuokos nutraukimo bylos vedimo, taip pat atsakovas turi apmokėti nuomos išlaidas. Atsakovas negali parduoti turimų vertybinių popierių 4700 Eur sumai be nuostolių, nes pagal šios dienos pardavimo kainą minimalus nuostolis prilygtų apie 20 proc. pirkimo kainos, kas sudaro ne mažiau 300 Eur.
Mano, kad turi būti atidėtas laikinas išlaikymo mokėjimas šešiems mėnesiams bei sumažintas išlaikymas iki 115 Eur per mėnesį mokant po šešių mėnesių laikotarpio ir paskirti vaikų gyvenamąją vietą kartu (duomenys neskelbtini). Taip pat teigia, kad yra grėsmė vaikų N. V. ir L. V. saugumui gyvenant kartu su motina.
Atsiliepimas
Ieškovė J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo reikalavimai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir atsakovu ir tuo labiau nurodant konkretų adresą nėra galimybės dėl šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29931-16 atsakovui paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (ieškovės ir nepilnamečių vaikų). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog ieškovės elgesys pažeidžia vaikų teisėtus interesus, pažymi, kad atsakovas niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl jos netinkamo elgesio jo ir / ar vaikų atžvilgiu. Teigia, kad atsakovas tikslu ,,pateisinti“ savo netinkamą elgesį ieškovės ir vaikų atžvilgiu, kaltina ir šmeižia ieškovę nebūtais (atsakovo išgalvotais) dalykais.
Nurodo, kad ieškovė neturi santaupų, šiuo metu viena dengia kredito įmokas, kito turto, kurį galėtų parduoti, neturi. Atsakovas turi piniginių lėšų ir vertybinių popierių už 7700 Eur sumą, kurių pakanka vaikų laikinam išlaikymui kas mėnesį skiriant priteistą laikiną piniginę sumą. Be to, atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pardavė transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-17 nutartimi tenkino ieškovės J. V. prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-10-17 nutarties yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo tenkintas prašymas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės nustatymo – dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina – ieškove J. V.. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2016-06-26 padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29931-16 pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsakovo M. V. atžvilgiu. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-07-21 nutartimi atsakovui paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium ir byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas tyrimas yra baigtas ir / ar panaikintos atsakovo atžvilgiu paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus miesto krizių centro 2016-07-20 pažyma Nr. S-3-199-(6.2) patvirtina, kad ieškovei ir jos vaikams N. ir L. nuo 2016-07-13 dėl smurtinių santykių šeimoje teikiamos socialinės priežiūros (apgyvendinimo) paslaugos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo elgesys šiuo atveju nėra suderinamas su prioritetiniais laikomais nepilnamečių vaikų interesais. Esant tokiai situacijai, būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, ir šiuo nagrinėjamu atveju su ieškove, siekiant užkirsti kelią kitiems galimiems konfliktams bei užtikrinant nepilnamečių vaikų saugią gyvenamąją aplinką.
Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų laikėsi. Atsakovas atskirajame skunde nurodo apie nepagrįstą priteisto išlaikymo dydį, tačiau teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, dėl jo bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Jau minėta, kad laikinam išlaikymui, kaip apsaugos priemonei, pakanka pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti minimalius, tačiau būtiniausius, savo poreikius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kartu pažymėtina, jog abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Kolegijos vertinimu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 170 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pakankamas užtikrinti minimalius ir būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas teismo sprendimas ir kartu yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones bei tinkamai nustatė laikino išlaikymo dydį, todėl sumažinti 2016-10-17 nutartimi priteisto išlaikymo dydį pagrindo nėra. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 nutartį palikti nepakeistą.