Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš 2024-12-13 Kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūrimas bendrosios pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-11-15 23_38_33)“. A1- BPC A2 – Moteris A1 – 112 A2 – Aa, buvo įvykis neseniai ir iškvietėm policiją, ten vardu buvo T. G., ten jį sumušę. Tai mes radom šituos žmonės ir jie (duomenys neskelbtini) stovi. A1 – Na tai aš nežinau kur Jūs skambinate, kam Jūs skambinot, kelinta skambinot. A2 – Aaa, į policiją. A1 – Kokių adresu sakėt? A2 – (duomenys neskelbtini) A1 – O kas skambina? Kodėl neskambina pats? A2 – Aaa, nes į (duomenys neskelbtini) ligoninę jį nuvežė ir mes dabar vat va važiavom A1 – O kada buvo įvykis? A2 – Neseniai, gal prieš valandą. Valanda ir 30 minučių A1 – (duomenys neskelbtini)? A2 – Taip. Dabar stovi čia A1 – Tie, kurie sumušė Jūsų draugą? A2 – Taip A1 – O draugo kaip vardas, pavarde? A2 – T. G. A1 - T. G.. Tai jis nuvežtas į ligoninę? A2 – Taip, (duomenys neskelbtini) ligoninėje jis parašę. A1 – O kiek jų ten yra? A2 – Aaa, nu ten daug žmonių. Turbūt vėl kažkoks įvykis, nes dvi mašinos stovi ir jie ten kažką aiškinasi ir dabar prie mūsų priėjo vienas iš jų A1 – (duomenys neskelbtini) taip? A2 – Aaa, taip. (duomenys neskelbtini) A1 – Kaip Jūsų vardas, pavarde? A2 – G. K. A1 – Jūs dabar vietoje? A2 – Dar kartą prašau A1 – Jūs vietoje dabar pati? A2 – Taip, vietoje. A1 – Gerai, aš supratau. Laukite tada, informuosime policiją. Apžiūrimas bendrosios pagalbos centro garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-11-15 22_25_16)„ A1- BPC A2 – Moteris A1 – 112 A2 – Laba diena, atsiprašau, čia vat (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio vaikiną čia mušė, mes vat su kaimynė išbėgom A1 – Tai dabar vyksta muštynės? A2 – Ne, va dabar jisai sėdi tas vaikinas, o tie pabėgo. Bet jisai žino kas, jisai jau rašę pareiškimą ant jų, viską A1 – (duomenys neskelbtini) gatvė? A2 – Jo, (duomenys neskelbtini). Ir visa laiką.. sodeliai čionais jo prie bendrabučio A1 – Sekundė, (duomenys neskelbtini) taip? A2 – Taip, tai bendrabutis tas A1 – Jam reikia greitosios? A2 – Ne, jisai prašė geriau policiją iškviesti. Nes policija jau turi, žino kas čia A1 – Ar čia būtų (duomenys neskelbtini) skg. gal kartais? A2 – Taip, čia kus bendrabutis A1 – Gerai, sakykit o jis pareigūnus kur pasitiks? A2 – Nu mes čia ir lauksim, čionais A1 – Lauke taip? (duomenys neskelbtini) A2 – Jo, jo, kai pamatysim tai jo, bet greit jie atvažiuos nežinot? A1 – Mes iš karto informuosim. Bet asmenys pasišalino prieš kiek laiko? A2 – Bet mes čia su basom kojom, su chalatais tai žinot A1 – Sakykite, o gal žinote kaip asmenys atrodė, apsirengė buvo? A2 -Oi nu žinot kai tamsu, bet jisai juos pažįsta, žino pavardę, viską. A1 – Gerai. A2 – Nes policininkai sakė, kaip jisai rašė pareiškią, jeigu jie dar kabinsis prie jo, tai reiškia, kad kviestum policiją ar ką nu. Bet čia vat jie sugavo ji čionais A1 – Supratau, gerai. Jūsų vardas, pavarde? A2 – Mano pavarde, o gal nereikia geriau? A1 – Na vardą pasakykit tada A2 – V. A1 – Gerai, mes informuojama pareigūnus ir tada pasitikite gerai? A2 – Jo, jo. Mes laukiam būtinai. Nes sėdi ant žemės tai vat žinot A1 – O tikrai greitosios nereikia ta prasme? A2 – Nu ne, nu ten veidas nesumuštas nieko ten taip. Nu tai su kojom jie suspardė jį A1 – Gerai, tada mes informuojame pareigūnus A2 – Gerai, mes laukiame Garso įrašų apžiūra baigta (tomas 1, b. l. 123-126).

Iš 2024-12-19 "Body Kamerų" apžiūros protokolo duomenų matyti, kad tarnybinėse patalpose, tarnybiniame kompiuteryje „HP“ apžiūrimi vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45522-24. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20241115-225000UTC+0200“, kurio trukmė 29:57 min. Įraše matomas spalvotas, prastos kokybės vaizdas. Įrašo pradžioje girdimi pašaliniai garsai, kurie tyrimui reikšmės neturi. Įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Apžiūrimame įraše matyti, kaip pareigūnas prieina prie jaunuolių grupės. Fone girdimas pašalinis triukšmas, taip pat tyliai girdimas moteriškas balsas, tačiau aiškiai nesigirdi ką sako, girdėti tik pavieniai žodžiai, iš kurių galima suprasti, kad buvo sumuštas asmuo, minimas automobilis. Vaizdo ir garso įraše girdima kaip kitas pareigūnas bendrauja su asmenimis, galimai aiškinasi įvykio aplinkybes, tačiau kalbama labai tyliai, todėl sunku išgirsti kas ką aiškiai sako. Vaizdo ir garso įraše kartais girdima fone veikianti racija, kuri tyrimui reikšmės neturi, tačiau jos garsas užgožia kalbančiuosius. Vaizdo bei garso įraše matoma keletas asmenų, tarp kurių moteris, kuri galimai vilki chalatą, 2 vaikinai bei mergina. Visi asmenys matomi galimai bendraujantys su kitu pareigūnu. Vaizdo ir garso įraše galimai girdima kaip kitas pareigūnas iškviečia medikus. Toliau fone tyliai girdimi su pareigūnu bendraujančių vaikinų balsai. Vėliau matyti, kaip pareigūnas vaikštinėja ir užfiksuoja įvykio vietą, kalba su kitu pareigūnu. Vaizdo ir garso įraše matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta medikai, pareigūnai juos trumpai informuoja apie įvykį, kalba su medikais. Tuomet, vaizdo ir garso įraše matyti, kaip pareigūnas vaikštinėja šalia. Apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, konkrečių, tyrimui reikšmės turinčių aplinkybių jame neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20241115-225006UTC+0200“, kurio trukmė 14:27 min. Įraše matomas spalvotas, prastos kokybės vaizdas, kuriame matomi 4 vaikinai, mergina bei moteris galimai vilkinti chalatą. Įraše girdėti, kaip pareigūnas bendrauja su įraše matomais asmenimis. Tuomet, įraše girdėti kaip moteris, kuri vėliau matoma įraše, paaiškina, kad jos sūnus buvo sumuštas. Moteris teigia, kad jos sūnų spardė į šonkaulius, į galvą. Toliau įraše matoma ir girdima kaip pareigūnas bendrauja su įraše matomais asmenimis, kurie bendrai papasakoja apie įvykį. Asmenys bendrai paaiškina, kad nukentėjusį vaikiną, galimai vardu T., sumušė dėl automobilio. Jį sumušę asmenys kiek anksčiau nukentėjusiam vaikinui siūlė parduoti BMW markės automobilį už 700 eurų ir, jų teigimu, nuo to laiko prasidėjo įvairūs grasinimai. Nukentėjusio vaikino motina priduria, kad asmenys galimai tokiu būdu norėjo iš vaikino išvilioti pinigus, kadangi pastarasis nėra įgijęs teisės vairuoti automobilį. Paklausus vaikino kur jam smogta, šis nurodė, kad jam koja spyrė į galvą. Pareigūnui paprašius nukentėjusio įvardinti jį sumušusius asmenis, vaikinas įvardija E. A.. Tuomet, kitas vaikinas parašo kitus asmenis, įraše girdėti, kaip vaikinas mini adresus (duomenys neskelbtini), o dar kitas vaikinas pasako, kad E. B. yra vieno iš vaikinų buvęs klasiokas. Toliau įraše girdėti, kaip vaikinai pasakoja apie įvykį per Naujuosius metus. Vaikinai taip pat įvardija automobilį, su kuriuo galimai važinėja minėti asmenys, tai galimai „Volvo“ markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įraše girdėti, kaip pareigūnas iškviečia medikus. Įraše girdima, kaip pareigūnas pasižymi nukentėjusio vaikino motinos duomenis, taip pat įvykį mačiusios moters (pranešėjos) duomenis. Vaikinai užsimena, kad minėti asmenys anksčiau grasino nukentėjusiam vaikinui. Pareigūnas pasižymi vieno iš vaikinų duomenis, kuris pasako, kad turi vaizdo įrašus, kuriuose girdimi grasinimai. Tuomet, vaizdo ir garso įraše matyti, kaip nukentėjęs vaikinas parodo pareigūnams vietą, kur buvo sumuštas, o pareigūnas užfiksuoja įvykio vietą. Tuomet, įraše matyti, kaip atvyksta medikai ir apžiūri nukentėjusį vaikiną. Vaizdo ir garso įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20241115-235432UTC+0200“, kurio trukmė 1:44 min. Įraše matomas spalvotas, prastos kokybės vaizdas. Apžiūrimame vaizdo ir garso įraše matoma, kaip pareigūnas patikrina merginos blaivumą. Apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 115-117).

Iš 2025-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. G. nustatyti sužalojimai (nosies ir viršutinės lupos odos nubrozdinimai) kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. K. nukentėjusiajam T. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nukentėjusiajam T. G. vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis dar kelis kastu su koja T. G. sudavė į šoną bei į galvos sritį, taip jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo T. G., liudytojų V. J., G. K., E. A., E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: T. G. 2024 m. lapkričio 20 d. protokole–pareiškime; 2024 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantis garso įrašas BPC, kurio apžiūros protokole nurodyta, kad kreiptasi pagalbos dėl T. G. sumušimo; 2027-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu. Tai, kad T. G. patyrė sužalojimą, įrodo 2025-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuria T. G. nustatyti sužalojimai (nosies ir viršutinės lupos odos nubrozdinimai) kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 106).

Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, T. G. padaryto sužalojimo lokalizacija (kairiojo šono, veido sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. K., 2024 m. lapkričio 15 d. apie 22:30 val., sode prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė 1 smūgį į pilvą nukentėjusiajam T. G. ir jam nukritus ant žemės, dar sudavė: koja 2 smūgius nukentėjusiajam į kairįjį šoną ir į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė T. G. nosies ir viršutinės lūpos odos nubrozdinimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu S. K. pateikė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos (S. K.) atsakomybėn be užstato.

R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis pasirinko motiną kaip galimą laiduotoją, nes su ja geriausiai palaiko santykius. Jie dažnai kalbasi įvairiais klausimais. Ji yra kaltinamajam autoritetas. R. K. papasakojo savo motinai apie įvykį, ši nusivylė juo.

Galima laiduotoja S. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, nuolat palaiko ryšį, tarpusavyje santykiai yra geri, ji turi neigiamą požiūrį į asmenis, kurie smurtauja kitų žmonių atžvilgiu. Ji nėra traukta baudžiamojon atsakomybėn, nebausta administracine tvarka už šiurkščius nusižengimus, dirbanti. Savo darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, šeimoje augina du vaikus. Mano, kad ji yra autoritetas kaltinamajam. Prašo skirti ją laiduotoja be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Antra, R. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį 46,28 Eur atlygino pilnai, o nukentėjusiajam T. G. iš dalies atlygino jo patirtą neturtinę žala - 650 Eur. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Bylos duomenimis (tomas 1, b. l. 50-54), nukentėjusysis T. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis iš dalies (650 Eur) atlygino nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis savo turtinius įsipareigojimus vertina atsakingai, ėmėsi žingsnių atlyginti padarytą žalą, jis yra dirbantis (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą tokios apimties, kokią nustatys ir priteis teismas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti R. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis, neteistas (tomas 1, b. l. 168), administracine tvarka baustas už KET reikalavimų nesilaikymą (tomas 1, b. l. 164-168). Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam nėra būdingas nusikalstamas ar kitaip įstatymus pažeidžiantis elgesys, ir kad šioje byloje aptariami nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neigiamo požiūrio į visuomenėje pripažintas elgesio normas išraiška. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną S. K., jie tarpusavyje palaiko draugišką ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. K. su motina sieja artimi ryšiai, S. K. jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo matyti, kad S. K. yra dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteista, bausta administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad S. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K., atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Civiliniai ieškiniai

Dėl Valstybinės ligonių kasų pareikšto civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 46,28 Eur išlaidų priteisimo už T. G. gydymą (tomas 1, b. l. 43-44). Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasų civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su juo taip pat sutiko, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajam patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, be to, bylos duomenimis R. K. 2025 m. liepos 14 d. Swedbank mokėjimo pavedimu atlygino padarytą turtinę žalą, todėl Valstybinės ligonių kasų pareikšta civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl nukentėjusiojo T. G. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis T. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė jam didelį stresą, jis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, iki šiol patyria neigiamas emocijas (tomas 1, b. l. 50-54). Teismo posėdžio metu T. G. paaiškino, kad įvykio neigiamas pasekmes jaučia iki šiol.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo T. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiojo patirtą neturtinė žala (650 Eur). Visgi teismo vertinimu, kaltinamojo nukentėjusiajam atlygintos žalos dydis yra nepakankamas, nes bylos duomenimis T. G. atžvilgiu patyčios, žeminimas iš kaltinamojo pusės truko dar iki nagrinėjamo įvykio, kaltinamasis suprasdamas, jog T. G. turi sveikatos ligą, lengvai įsižeidžiamas, sąmoningai netinkamai elgėsi jo atžvilgiu ir tai turi neigiamas pasekmes iki šiol. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo R. K. turtinę ir socialinę padėtį. Jis dirba, yra jauno amžiaus ir iš dalies finansiškai dar priklausomas nuo tėvų.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinės bylos Nr. 2K-551/2010, 2K-135-693/2019). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo T. G. naudai iš kaltinamojo R. K. priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą (650 Eur), todėl iš R. K. nukentėjusiojo naudai priteisiami 350 Eur. Tenkinti civilinio ieškinio reikalavimą visa apimtimi (3 000 Eur) nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad T. G. būtų patyręs ilgalaikes pasekmes (ilgalaikis nedarbingumas, operacijos ar pan.), naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį truko labai trumpai, konkrečiai suduoto smūgio pasekmės išnykusios. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir kaltininko pusių.

VI. Kiti klausimai

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 141-142), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti CD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

R. K. byloje nebuvo laikinai sulaikytas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. K. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo T. G. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke (prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio) esančią CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti S. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.