Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis R. K. individualioje įmonėje (toliau – IĮ) cecho darbininku, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. 2024 m. gruodžio 23 d. apie 17.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu, (duomenys neskelbtini), vairavo sutuoktinei R. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilės neblaivumas, tai yra 2024 m. gruodžio 23 d. 17.27 val. alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0082, patikros Nr. 2197761 nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo E. Š. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog E. Š. visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus bei sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Įvykio vietoje policijos pareigūnai E. Š. 2024 m. gruodžio 23 d. 17.00 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,59 promilių neblaivumą, o po 27 minučių, t. y. 17.27 val. E. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 38-39, 40, 41). Aplinkybę, jog E. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, liudytojų V. G, bei A. S, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. Š. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Š. prašė perduoti jos sutuoktinį E. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 61-63), administracine tvarka nebaustas (b. l. 65). E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87-88), tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis vedęs (b. l. 57-60, 128) bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 57-60), dirbantis R. K. individualioje įmonėje (b. l. 70-71, 118), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120), registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 73), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre yra įrašas, jog E. Š. 2006 m. gegužės 17 d. – 2006 m. gegužės 24 d. gydėsi Šiaulių priklausomybės ligų centre. Dgn.: abstinencijos būklė vartojant alkoholį (F10.3), aktyvios priklausomybės alkoholiui sindromas (F10.2) (b. l. 69). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu R. Š. ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 126) pateikusi R. Š. (b. l. 127) yra kaltinamojo E. Š. sutuoktinė (b. l. 57-60, 128). R. Š. neteista (b. l. 129), administracine tvarka bausta, tačiau baustumas išnykęs (b. l. 130), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 132-134), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi, Dgn.: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 131). R. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti ir daro teigiamą įtaką savo sutuoktiniui E. Š., kuris jos pagalbą priimą bei jos nuomonės įsiklauso. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui kaltinamajam E. Š.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį, jo sutuoktinės R. Š. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos R. Š. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog yra dirbanti, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos R. Š. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. Š. nėra teistas (b. l. 61-63), administracine tvarka nebaustas (b. l. 65), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veika labiau atsitiktinė bei spontaniška, jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 38-39, 40, 41). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 24 d., nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 102-103).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo E. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sutuoktinei R. Š., ši transporto priemonė jam buvo perleista, kaip šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. neblaivumas. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 3 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesutiktina su prokuroro prašymu konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 2870 Eur, o ne patį automobilį, nes minimas automobilis reikalingas kaltinamojo sutuoktinei nuvykti pas jos tėvus. Kaip teismas anksčiau nurodė BK 72 straipsnio teisinį reglamentavimą, konkrečiu atveju taikomas imperatyvus nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas, kadangi automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – R. Š., t. y. kaltinamojo E. Š. sutuoktinė (b. l. 128), ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), E. Š. buvo perleistas, kaip šeimos nariui, todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti transporto priemonės vertės konfiskavimo.

Kaltinamajam 2024 m. gruodžio 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 102-103), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“ (b l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; E. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Regitra, esantis voke prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu perduotinas VĮ Regitra; viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais iš „Body“ kamerų bei įtariamojo apklausos garso ir vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

E. Š. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi kaltinamajam E. Š., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 116).

2025 m. sausio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00886, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 200,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš E. Š. (b. l. 142).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 200,00 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 70-71, 118). Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 143-146), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti E. Š., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 24 d.

Išaiškinti E. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- E. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2023 m. rugpjūčio 8 d., perduoti VĮ Regitra;

- 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais, kuri yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš E. Š. 200,00 Eur (du šimtus eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-88-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.