- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- T-240-957/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario12 d. nutarimo Nr. 59-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-898-957/2015 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. gegužės 11 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. gegužės 11 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. birželio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. gruodžio 5 d., ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2016 m. rugsėjo 5d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. vasario 8 d. – devyni mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo.
Nuteistasis A. K. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas pakartotinai trečią kartą. 2018 m. vasario 8 d. vykusio posėdžio metu Komisija nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. gruodžio 5 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018 m. gruodžio 5 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.
Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis A. K. įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas (dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje - savanoriškai tvarkė Antakalnio ligoninės teritoriją, taip atliko gerbuvio darbus). Nuteistasis A. K. ankščiau teistas 12 kartų, amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metai. Jam keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (vieną kartą, t. y., 1996 metais, sąlygas pažeidė), vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (sąlygas pažeidė). Vienam iš įvykdytų nusikaltimų būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, dabartinį nusikaltimą, kaip ir ankstesnius, įvykdė su bendrininkais. A. K. teigia, kad nuolat nusikalsta apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, tačiau ryšius su jais nutraukė, atpažįsta veiksnius, kurie lėmė jo nusikalstamumą., mėgo lankytis kazino, azartiškas. Nuteistasis teigia, kad narkotikų nevartoja, pripažįsta, kad ankščiau yra rūkęs narkotikų iš kanapių. Bausmės atlikimo metu elgesio, susijusio su narkotikų vartojimu, neužfiksuota. Nuteistasis A. K. supranta narkotikų vartojimo žalą vartojančiam asmeniui bei aplinkiniams ir gali ją įvardinti. A. K. teigimu, iki šio laisvės atėmimo alkoholį vartojo itin retai, tačiau asmuo pastebi, kad dažniausiai išgėręs padarydavo nusikaltimus, kurių metu neretai grasino arba panaudodavo smurtą prieš nukentėjusiuosius. Nuteistasis supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. A. K. supranta alkoholio vartojimo padarinius, tačiau linkęs atsakomybę perkelti aplinkybėms. Nors pataisos įstaigoje priklausomybių tematikos užsiėmimuose nedalyvavo, išreiškia motyvaciją visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo (planuoja „užsikoduoti“).A. K. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja ne tik su artimaisiais, bet turi draugų bei pažįstamų, kurie jį palaiko ir paremia. Nuteistojo požiūris į save yra adekvatus, nuteistasis pasižymi savikritiškumu, stebima emocinė būsena yra stabili. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs, jis yra linkęs bendrauti, laisvai ir aiškiai reiškia savo mintis, geba palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą, toleruoti kitokį požiūrį. Ankščiau dažnai pasielgdavo rizikingai, neapgalvotai, neįvertindamas galimų savo elgesio pasekmių jam pačiam ir kitiems. Nusikaltimus darydavo spontaniškai, „pagautas“ įkvėpimo. Nusikaltimų metu, siekdamas kito žmogaus paklusimo, dažniausiai grasindavo smurtu (pvz.: su ginklu). Asmuo kiek stokoja impulsų kontrolės. Dėl paskutinio nusikaltimo atsakomybę perkelia draugui (kaltina jį dėl susiklosčiusios situacijos). Išgyvendamas stiprias neigiamas emocijas taiko netinkamas įveikos strategijas (pvz.: nesaikingai vartoja alkoholį). Geba išskirti savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spęsti. Ateities tikslus sieja su šeiminių santykių puoselėjimu, darbine veikla. A. K. kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus jis vertina teigiamai, laikosi rėžimo, galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir yra motyvuotas keisti savo elgesį. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis A. K. bausmę atlieka nuo 2015 m. lapkričio 4 d. Jis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas, priskirtas paprastajai grupei. Kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Nuo 2016 m. vasario 10 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų. 2016 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. birželio 16 d. nuteistasis buvo išleistas trims paroms parvykti į namus, į įstaigą sugrįžo nustatytu laiku, be pažeidimų. Nuteistasis turi vieną nepilnametį vaiką, moka pagal patvarkymus dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. A. K. turi vidurinį išsilavinimą (mokykloje baigė 9 klases, vidurinį išsilavinimą įgijo bausmės atlikimo metu), baldžiaus specialybę, teigia, kad turi apie penkerių metų darbo stažą, kuomet dirbo baldininku įmonėje, taip pat turėjęs savo įmonę. Šiuo metu jam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba VĮ (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku (statybose). Atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jam taip pat buvo suteikta teisė išvykti be sargybos, dirbo Kalinių globos draugijos ceche baldininku. Nuteistasis dirba su teise išvykti be sargybos ar palydos už įstaigos teritorijos ribų UAB (duomenys neskelbtini), po lygtinio paleidimo, nuteistasis turi galimybę likti dirbti šioje įmonėje. A. K. dirba Įstaigoje, gauna atlyginimą. 2018 m. sausio 17 d. pažymoje dėl vykdomųjų raštų Nr. 42-54 nurodoma, kad nuteistasis moka pagal patvarkymus dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus 33760,35 eurų. Nuteistasis nevedęs, turi motiną, seserį, dukrą ir sugyventinę, teigia, kad su jomis bendrauja, ryšius palaiko laiškais ir skambučiais. A. K. lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas motiną adresu: (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei -50 balų, iš jų 35 balai yra statiniai, 15 balų - dinaminiai (nuo pradinio įvertinimo sumažėjo 5 balais). Atlikus smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė A. K. smurtinio elgesio rizika. Remiantis SVR-20 vertinimo metodika, nustatyta maža pakartotinio seksualinio nusikaltimo rizika.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, viena iš svarbiausių sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Remiantis tuo turi būti nustatytas pagrindas spręsti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje – savanoriškai tvarkė Antakalnio ligoninės teritoriją, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, nuo 2016 m. vasario 10 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, 2016 m. rugsėjo 9 d., 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. birželio 16 d. nuteistasis A. K. buvo išleistas trims paroms parvykti į namus, į įstaigą sugrįžo nustatytu laiku, be pažeidimų, jis dirba VĮ (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku statybose, taip pat jis dirba su UAB (duomenys neskelbtini), po lygtinio paleidimo turi galimybę likti dirbti šioje įmonėje, dirba Įstaigoje, gauna atlyginimą, moka pagal patvarkymus dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, bendrauja su artimaisiais, turi jį palaikančių bei remiančių draugų bei pažįstamų, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra nemažai jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 50 balų: iš jų statiniai veiksniai sudaro 35 balus, dinaminiai veiksniai – 15 balų.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika nesudaro pagrindo išvadai, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos. Pažymėtina, jog svarstant nuteistąjį Komisijoje trečią kartą (nagrinėjamu atveju) – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo išliko tokia pati, nuteistasis iki šiol priklauso vidutinei rizikos grupei, o jo elgesys teigiama linkme neprogresuoja. Pažymėtina, kad toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. Vienu pagrindiniu veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog A. K. praeityje už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 12 kartų, nusikaltimai sunkėja, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šiuos nusikaltimus A. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus tik šiek tiek daugiau nei metams po paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2013 m. gegužės 7 d., o iš naujo nusikalto 2014 m. birželio 3 d.). Pažymėtina, jog dėl paskutinio nusikaltimo nuteistasis A. K. atsakomybę perkelia draugui. Taip pat pažymėtina, jog vienas iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas alkoholio vartojimas, skatinantis impulsyvų ir agresyvų elgesį, visgi iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. K. pataisos įstaigoje priklausomybių tematikos užsiėmimuose nedalyvavo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir kiti kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis turi finansinių skolų (moka pagal patvarkymus dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus sudaro 33760,35 Eur), jis nesugeba atsiriboti nuo negatyvios, nusikalstamą elgesį skatinančios aplinkos, pasižymi netinkama streso įveika, impulsyvumu, atsakomybės stoka. Reikšmingomis aplinkybėmis šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam net keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, iš kurių vieną kartą lygtinio paleidimo sąlygas jis pažeidė. Be to, vieną kartą nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taigi nors A. K. buvo ne kartą parodytas teismo pasitikėjimas, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, siekdamas neteisėtais būdais pagerinti savo turtinę padėtį (net vienuolika kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Maža to, kaip jau buvo minėta, nuteistasis, paleistas į laisvę, turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus tik šiek tiek daugiau net metams po paleidimo iš pataisos įstaigos vėl nusikalto – padarė tris smurtinius tyčinius nusikaltimus (du sunkius ir vieną nesunkų), už kurių padarymą paskirtą bausmę jis šiuo metu ir atlieka. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Aplinkybė, jog nuo pradinio vertinimo A. K. nusikalstamo elgesio rizika nežymiai sumažėjo, leidžia manyti, kad A. K. elgesys teigiama linkme progresavo tik labai nežymiai. Taigi bendra nuteistojo A. K. padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkertą nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2017 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 59-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K.. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinai nuteistojo A. K. prašymas paleisti lygtinai buvo svarstytas praėjus keturiems mėnesiams po minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įsiteisėjimo. Per šį laikotarpį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika visiškai nepakito, be to, jo elgesyje nebuvo jokių esminių teigiamų pokyčių, leidžiančių įžvelgti realias ir akivaizdžias jo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Įvertinus tai, kad nuteistasis A. K. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo Komisijoje nepakito, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, A. K. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. K. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 59-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.