- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-748-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08338-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15431-535/2014 pagal ieškovės Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus teritorinė darbo birža ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės S. P. 3 117,01 Lt išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Nurodė, kad 2013 m. kovo 5 d. atsakovė buvo įregistruota VTDB Vilniaus m. skyriuje kaip asmuo, ieškantis darbo. Tą pačią dieną šalys sudarė Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartį Nr. IDRS/DMS-172/2013 (1) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 26 d. įgyti ar patobulinti lengvų drabužių siuvėjos kvalifikaciją pagal lengvų drabužių siuvėjos mokymo programą, 25 sav., o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovės pasirinktam profesinio mokymo teikėjui už atsakovei suteiktą profesinį mokymą. 2013 m. kovo 27 d. atsakovei buvo išduotas Mokymo kuponas, o 2013 m. kovo 28 d. atsakovė su VšĮ „Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras“ sudarė mokymo sutartį. Remiantis pastarosios nuostatomis, atsakovės profesinis mokymas turėjo trukti nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d., tačiau 2013 m. liepos 12 d. iš mokymo teikėjo buvo gautas pranešimas „Dėl mokinės S. P. išbraukimo“ Nr. D3-896, kuriame nurodyta, kad atsakovė iš mokinių sąrašo išbraukta nuo 2013 m. birželio 18 d. dėl paskaitų nelankymo. Pagal pateiktus žiniaraščius, atsakovė mokymo kursus lankė: 2013 metų balandžio mėnesį – 11 d., o 2013 m. gegužės mėnesį – 10 dienų. Nuo 2013 m. birželio 4 d. atsakovė mokymo kursų nelankė be pateisinamos priežasties. 2013 m. liepos 15 d. mokymo teikėjas ir ieškovė pasirašė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą Nr. D4-981/03, kurio pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra VZD Nr. 0009838. Ieškovė už atsakovės mokymą sumokėjo 2 432,16 Lt. Be to, remiantis LR užimtumo rėmimo įstatymo 23 str. 11 d. nuostatomis, šalių sudarytos sutarties 3.1.2 p., ieškovei, atsižvelgiant į jos lankomumą, buvo sumokėta stipendija: 2013 m. gegužės 23 d. – 366,67 Lt, o 2013 m. birželio 25 d. – 318,18 Lt, iš viso – 684,85 Lt. Kadangi atsakovė nevykdė prievolių pagal sutartį, remiantis sutarties 3.3.5. punktu, jai tenka pareiga atlyginti darbo biržai visas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu (684,85 Lt stipendija ir 2 432,16 Lt apmokėjimas už mokymus).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteistos 3 117,01 Lt sumos sumokėjimą išdėstė 1 metų laikotarpiui iki 2015 m. birželio 2 d.
Teismas nustatė, kad atsakovės mokymo trukmė buvo 125 dienos, tačiau atsakovė paskaitas lankė tik 21 dieną. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė buvo pateikusi Mokymo centrui ar ieškovei jos neatvykimą į mokymus pateisinančius dokumentus, medicinines pažymas ir kt. Ieškovė, vykdydama sutarties sąlygas, apmokėjo už atsakovės lankytas pamokas Mokymo centre mokymo teikėjo ir ieškovės pasiraišyto paslaugų priėmimo-perdavimo akto Nr.D4-981/03 pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 2 432,16 Lt sumai. Kadangi ieškovė, vadovaudamasi LR užimtumo rėmimo įstatymo 23 str. 11 d. nuostata, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR SADM 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499 35.2, 35.3 p. nuostatomis bei Sutarties 3.1.2 p. atsakovei, atsižvelgdama į jos mokymo užsiėmimų lankomumą, sumokėjo 684,85 Lt profesinio mokymo stipendiją, ši suma, anot teismo, priteistina iš atsakovės, kadangi ji netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį, geruoju jai sumokėtos stipendijos bei lėšų už jos profesinį mokymą, iš viso – 3 117,01 Lt, nesumokėjo. Įstatymo 23 str. 13 d. įtvirtinta prievolė kitai šaliai atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovė netinkamai vykdė Sutarties 3.3.3 p., teismas nurodė nenustatęs. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė prievolių ir sutarties vykdymo principų, netinkamai vykdė sutarties nuostatas, todėl ji turi atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.
Teismas sprendė, kad atsakovės materialinė ir sveikatos būklė apriboja jai galimybę iš karto sumokėti ieškovės prašomą priteisti sumą, todėl, ieškovės atstovei neprieštaraujant, išdėstė skolos sumokėjimą 1 metų laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neargumentuotas. CK 6.186 straipsnyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos. Šalims sudarant Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartį, ieškovė neatskleidė sudaromos sutartis sąlygų, nepaaiškino ir neįspėjo apie galimas tokio dydžio neigiamas pasekmes, tiesiog formaliai skubino ir ragino pasirašyti sutartį bei referavo į tai, kad sutarties pasirašymas yra tik formalumas, kuris jokių neigiamų pasekmių atsakovei negali sukelti. Atsakovė, būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje, neturėdama tinkamo teisinio ar kitokio išsilavinimo ir būdama silpnesnė sutarties šalis, negalėjo aiškiai tikėtis ir numatyti, kad sutarties 3.3. punktas, kuris yra bendras ir neapibrėžtas, nenumatantis jokių konkrečių atsakomybės dydžių, įpareigojo atsakovę atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas. Taigi atsakovė, vadovaujantis CK 6.228 straipsniu, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturi derybų ir sutarčių sudarymo patirties, todėl negalėjo protingai tikėtis tokių neigiamų sutarties sudarymo pasekmių, todėl civilinė atsakomybė tokia apimtimi jai negali būti taikoma. Dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl šie argumentai yra atmetami ir/ar nevertinami. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat teigė, kad maždaug nuo 2013 metų pradžios pradėjo jausti sveikatos sutrikimus. 2013 m. balandžio 17 d. po atsakovės ginekologinės apžiūros jai buvo konstatuotas įsisenėjęs lėtinis salpingitas ir ooforitas, atsakovė informuota, kad tikimybė ateityje susilaukti vaikų minimali. Dėl to atsakovė patyrė sunkius fizinius ir psichologinius išgyvenimus, gydosi iki šiol, o dėl laiku nepastebėtos sveikatos būklės su keliomis privačiomis medicinos klinikomis šiuo metu vyksta neteisminis ginčo nagrinėjimas. Kilus ginčui su medikais, pasidarė nebeįmanoma gauti nedarbingumo patvirtinimą, ką patvirtino ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM. Apie šiuos sunkumus gaunant nedarbingumo pažymą buvo informuoti ieškovės ir mokymo centro darbuotojai. Atsakovė siūlė į bylą įtraukti mokymo centrą kaip trečiąjį asmenį, kuris galėtų patvirtinti šias aplinkybes, arba kaip liudytojus pakviesti nurodytus darbuotojus, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl šie argumentai ir prašymai atmetami. Be to, atsakovė, vadovaudamasi CK 6.251 straipsniu, prašė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tačiau teismas dėl to taip pat nepasisakė. Ieškovės pareikštas ieškinys bei reikalavimo dydis dar labiau apsunkina ir taip sunkią atsakovės turtinę padėtį (turto ir pastovių pajamų neturi, gyvena su mama, gydosi, nori pradėti mokytis), neleidžia jai gydytis sveikatos bei atitolina jos sėkmingą integraciją į visuomenę bei darbo rinką, todėl ieškinio tenkinimas būtų priešingas ieškovės įstatyminės misijos įgyvendinimui. Jei vis dėlto pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, prašo priteistos sumos mokėjimo dalimis atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus teritorinė darbo birža ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pasirinkti dalyvauti profesinio mokymo priemonėje pagal pasirašytą sutartį buvo pačios atsakovės pageidavimas, įvertinus jos ketinimą užbaigus profesinį mokymą pradėti dirbti savarankiškai, užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą. Atsakovės argumentai, esą jai nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties sąlygos, nebuvo paaiškinta sutarties esmė, buvo skubinta pasirašyti sutartį, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į atsakovės elgesį tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir sutarties sąlygų vykdymo metu. Atsakovė sistemingai nelankė paskaitų, jokių paskaitų nelankymą pateisinančių dokumentų nei mokymo teikėjui, nei darbo biržai nepateikė. Atsakovės argumentai, esą jai nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties 3.3.2. ir 3.3.3. punktuose išdėstytos nuostatos, yra teisiškai nepagrįsti, nes tinkamas profesinio mokymo paskaitų lankymas yra būtinas profesinei kvalifikacijai įgyti. Profesinės kvalifikacijos įgijimas yra viena esminių sutarties sąlygų, todėl atsakovė turėjo protingai tikėtis, kad tinkamas profesinio mokymo paskaitų lankymas yra būtinas vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino ir tinkamai motyvavo, tuo tarpu atsakovės reikalavimas, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje būtų pasisakyta dėl kiekvieno atsakovės atsiliepime išdėstyto argumento, yra teisiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo ieškančio asmens prievolės atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su to asmens profesiniu mokymu. Apeliantė teigia, kad su darbo birža sudarytos profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutarties nuostatos, įtvirtinančios tokią apeliantės pareigą, yra netikėtos (siurprizinės) ir dėl to negaliojančios sutarties sąlygos.
CK 6.186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 str. 2 d.).
Šalių sudarytos sutarties 3.3.5. punkte nustatyta, kad mokinys įsipareigoja atlyginti darbo biržai visas jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu mokinys nevykdė arba netinkamai vykdė sutarties 3.3.1.-3.3.4. punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių, nurodytų Įstatyme ir Apraše. 3.3.2. punkte nustatyta, kad mokinys įsipareigoja dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti ar patobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją, kaip nurodyta sutarties 2.1. punkte, o 3.3.3. punkte – nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, nurodytų Įstatyme ir Apraše. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visos nurodytos sąlygos išdėstytas nedviprasmiškai, aiškia žodine išraiška, vienoje mokinio pareigas reglamentuojančioje sutarties dalyje, kuri, be kita ko, nėra ilga (iš viso – 5 mokinio įsipareigojimai) (CK 6.186 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad sutarties sąlyga, įtvirtinanti mokinio pareigą atlyginti darbo biržai visas su jo profesiniu mokymu susijusias išlaidas, mokiniui netinkamai vykdant sutartį (kaip šiuo atveju – nelankant paskaitų), savo esme nėra tokia sąlyga, kurios apeliantė negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (CK 6.186 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas apeliantės argumentus dėl sutartyje įtvirtintų netikėtų (siurprizinių) sąlygų atmeta kaip nepagrįstus.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė buvo pateikusi mokymo centrui ar ieškovei jos neatvykimą į mokymus pateisinančius dokumentus, medicinines pažymas ir kt., t. y. sprendė, kad apeliantė neįrodė svarbių paskaitų nelankymo priežasčių. Apeliantė teigia, kad dėl su medikais kilusio ginčo turėjo sunkumų gaunant nedarbingumo pažymėjimą, ką, anot jos, įrodo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM kontrolės ataskaita. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios ataskaitos turinį, su tokiais apeliantės teiginiais neturi pagrindo sutikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodytoje atskaitoje nėra duomenų, kad apeliantei buvo nepagrįstai atsisakoma išduoti nedarbingumo pažymėjimus, priešingai, joje nustatyta, kad tokie pažymėjimai buvo išduodami bei pratęsiami, tačiau pažeidžiant norminių teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumento reikalavimus (nepagrindžiant šio dokumento išdavimo/ tęsimo, neapžiūrint pacientės ir t. t.). Taigi apeliantei neįrodžius savo teiginių dėl negalėjimo gauti nedarbingumo pažymėjimus, teisiškai nereikšmingi tampa ir jos prašymai įtraukti į bylą/ apklausti liudytojais mokymo centro ir ieškovės darbuotojus, kuriuos, kaip teigia, ji apie tai informavo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.251 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš apeliantės priteistos sumos mokėjimas buvo išdėstytas 1 metams, taigi kas mėnesį apeliantės mokėtina suma yra ~ 75,23 Eur. Įrodymų, kad dėl šios sumos priteisimo apeliantei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kaip tą numato CK 6.251 straipsnis, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 1 metų teismo sprendimo įvykdymo terminas beveik pasibaigė, apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas 1 metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 279 str. 1 d.).
Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti, kad ieškovei Vilniaus teritorinei darbo biržai iš atsakovės S. P. priteistos sumos sumokėjimas išdėstomas 1 metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 18 d., kas mėnesį mokant po 75,23 Eur, o paskutinį mėnesį – likusią priteistos sumos dalį (75,22 Eur). Pirmos įmokos sumokėjimo terminas –iki 2015 m. birželio 18 d., antros – iki 2015 m. liepos 18 d. ir t.t., paskutinės – iki 2016 m. gegužės 18 d.