Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1577-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
1S-1577-290/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. E.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1577-290/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo V. E. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 94-291 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. E., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005-02-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 13 metų (nuosprendis įsiteisėjo 2005-03-10).

Bausmės pradžia – 2004-08-11, o pabaiga – 2017-08-11.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-06-17 nutarimu Nr. 94-291 nusprendė taikyti nuteistajam V. E., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 24 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną t.y. 2015-06-17).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-07-28 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. E. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, kad dėl ankstesnių teistumų nuteistas yra atlikęs bausmes, todėl niekas negali jo persekioti ir priminti buvusius teistumus bei bausti pakartotinai. Lietuva yra Europos sąjungos narė, todėl privaloma remtis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kad niekas negali būti persekiojamas. Skunde, atsakant į teismo motyvą dėl ieškinio mokėjimo, nurodoma, kad remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolu Nr. 4 str., kad niekam negali būti atimta laisvė, kai jis negali įvykdyti skolos prievolės.

Skunde taip pat nurodoma, kad bausmės tikslas nesikeičia, kadangi nuosprendis lieka tas pats, tik keičiasi nuteistojo padėtis dėl paskatinimo priemonių. Kam sukurtas įstatymas, paskatinimo priemonės, Probacijos įstaiga, jeigu jie negalioja, ir Probacijos tarnyba išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, jeigu pagal teismo nutartį ji nereikalinga. Nors ir galioja įstatymai dėl lygtinio paleidimo ir paskatinimų, bet jau keturis kartus buvo konstatuota, kad nebus įgyvendintas teisingumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. E. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taigi iš aptartų nuostatų matyti, kad Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Nors V. E. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo autoriaus argumentais, kad teismas vertindamas ankstesnius teistumus jį baudžia už tą patį nusikaltimą antrą kartą ar tokiu būdu nuteistąjį persekioja. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes ne tik gali, bet ir privalo atsižvelgti į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalstamo elgesio pakartotinumą, kadangi tik tokių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą padaryti išvadą, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nėra paleidžiamas lygtinai neatlikus visos laisvės atėmimo bausmės, niekaip negali būti vertinama kaip persekiojimas ar nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme.

Nuteistasis buvo skatintas 8 kartus, pataisos namuose drausmine tvarka nebaustas (Šiaulių Tardymo izoliatoriuje buvo baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau teismas pažymi, jog bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, trylika metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu, finansinių įsipareigojimų vykdymas. Nuteistasis V. E. bausmę atlieka už padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia nužudė nukentėjusiąją). Anksčiau jis jau buvo teistas net keturis kartus, jo atžvilgiu net tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nusikalstamo elgesio nepakeitė. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas 38 balai pagal OASys metodiką, t.y. žema nusikalstamo elgesio rizika (artima vidutinei), nurodyti šie galimi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; ryšiai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų dėl 166,42 Eur, nuteistasis atlygino tik 0,78 Eur, nors gavo 83,92 Eur, todėl teisinga ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nuteistajam trūksta atsakomybės vykdant įsipareigojimus. Nors V. E. skunde nesutinka jog vertinami jo finansiniai įsipareigojimai, tačiau šią aplinkybę apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kadangi tai yra viena iš aplinkybių rodančių asmens suvokimą apie finansinių įsipareigojimų vykdymą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai V. E. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Alytaus rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. E. skundas atmetamas nes yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. E. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis