Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-23-6877 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą R. B. paskirta sumažinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia –2017 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-6877 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 9 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su mažėjimo tendencija. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, už gerą elgesį bei darbą skatintas dvidešimt keturis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais R. B. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. birželio 20 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dvidešimt keturis kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. B. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių teismui dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. birželio 22 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu stebimas nevisiškas kaltės prisiėmimas. R. B. dalį kaltės perkelia aukai. Asmuo įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstė savo veiksmų pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, vis dar yra prieštaravimų - nurodo, kad alkoholio vartojimas yra problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė, gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Spręsdamas turimas problemas anksčiau pasirinkdavo netinkamas strategijas. Pažymėtina tai, kad nuteistasis vieną kartą bausmės atlikimo metu jau buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, tačiau nesugebėjo savo elgesio koreguoti ir buvo perkeltas į paprastąją. Nors nuteistasis teigia, kad pasimokė iš savo klaidų, mano jog norint daugiau nenusikalsti, tereikia nevartoti alkoholio, siekė atlikti bausmę už įstaigos teritorijos be sargybos ar palydos ir šį planą įgyvendino, tačiau mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Nuteistojo elgesyje ankstesniu laikotarpiu egzistavę nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas ir buvo vieni svarbiausių su nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, susiję su jo įvykdytais nusikaltimais. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, o itin teigiamas savęs vertinimas ir savianalizės įgūdžių stoka neskatina nuteistojo nuosekliai siekti pozityvių asmenybės pokyčių. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vienuolika kartų pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos ir negaliojančios, tačiau šios aplinkybės negali būti ignoruojamos, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Juolab, kad paskutinis pažeidimas padarytas 2021 m. kovo 23 d., tai yra jau pakankamai įpusėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kuomet nuteistasis detaliai buvo susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Be to, nuteistajam R. B. net ir atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, keturi statiniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas). Be statinių veiksnių yra nustatyti net penki dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti (būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu būnant laisvėje; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; problemų sprendimo tinkamų įgūdžių stoka. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymint, kad nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir R. B. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

14. Šių duomenų kontekste, vertinant nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 6 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką (2018 m. kovo 13 d., 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. liepos 28 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. birželio 22 d.), tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo R. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

15. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. B. anksčiau teistas 4 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą (itin žiauriai nužudė kitą asmenį). Pirmas kontaktas su policija ir pirmas teistumas įvyko nuteistajam būnant 18 metų amžiaus už vagystę ir nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką. R. B. taip pat buvo teisiamas už chuliganizmą, vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi, paskirtos, atidėtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Kadangi stebimas daromų nusikalstamų veikų sunkėjimas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

16. Nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. B. neatlikta bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d.), iš paskirtos galutinės 10 metų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Priešingai apelianto skundo argumentams, vien aplinkybė, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. B. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, R. B. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.