- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-39-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- G. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo?2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei J. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, juo, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų – G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu G. R.; priteisti iš atsakovės J. T. nepilnamečių vaikų G. R. ir sūnaus G. R. laikiną išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismas?2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų G. R. ir G. R. gyvenamąją vietą su ieškovu G. R. jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės J. T. nepilnamečiams vaikams G. R. ir G. R. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 306 Eur kiekvienam, išlaikymą mokant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d., iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; nurodė nutartį vykdyti skubiai.
3. Teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, į tokio amžiaus vaikų raidą, emocinio stabilumo poreikį, nusprendė, kad yra tikslinga, esant ieškovo prašymui, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu G. R..
3.2. Teismas, atsižvelgęs į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečių vaikų amžių – abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko ugdymo įstaigas, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios atsakovės turtinės padėties neįmanoma nustatyti (nesant duomenų apie jos turimą turtą, pinigines lėšas, darbo užmokestį), į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 709 Eur, į tai, kad ieškovas turi teisę gauti 96,25 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus), vertino, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 306 Eur (709 – 96,25 = 612,75 / 2 = 306) dydžio laikino išlaikymo iš atsakovės priteisimas kiekvienam vaikui iki bus priimtas sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė J. T. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų G. R. ir G. R. išlaikymui po 150 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad nepilnamečiai vaikai G. R. ir G. R. bendru šalių sutarimu gyvena pas tėvą (ieškovą), todėl atsakovė neprieštarauja dėl laikinosios apsaugos priemonės, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą; ginčo dėl to nėra.
4.2. Atsakovė iš dalies sutinka su laikinąja apsaugos priemone priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsakovė sutinka mokėti kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad didesnės sumos mokėti nėra jokių galimybių. Atsakovė šiuo metu yra bedarbė, o jos sutuoktinis E. T. patyręs (duomenys neskelbtini) traumą darbe ir negali dirbti. Šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai. Atsakovė iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, juos turi išlaikyti, tačiau visiems skirti po 306 Eur yra neįmanoma, nes gaunamos mažos pajamos ir pati šeima dėl objektyviai susidariusių aplinkybių susiduria su sunkumais ir negali gauti didesnių pajamų šiuo metu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą 2024 m. rugsėjo 13?d. Telšių apylinkės teismo nutartį. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išlaikymo priteisimo, elektroniniu laišku buvo susisiekta su atsakove, nusiųsta teismo nutartis ir pasidomėta, ar ši nutartis bus vykdoma geruoju; 2024 m. rugsėjo 25 d. atsakovės atsakymu elektroniniu paštu buvo patvirtinta, kad vykdys nutartį. Apie negalėjimą mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo, darbo netekimą ir pajamų neturėjimą neužsiminta, todėl, ieškovo vertinimu, atskirasis skundas nepagrįstas realiomis faktinėmis aplinkybėmis ir atmestinas.
5.2. Atsakovė dukros ir sūnaus išlaikymui sutinka mokėti tik po 150 Eur kas mėnesį teikiamo išlaikymo, nors su priešieškiniu teikia dokumentus, kad jos išlaidas sudaro nuomos mokestis 1 167 Eur, elektros mokesčiai 184 Eur, paskolos mokėjimas 295,59 Eur, dujos 64 Eur. Ieškovo vertinimu, tokiam pragyvenimui atsakovė turi lėšų, todėl privalo pasirūpinti ir savo vaikų tinkamų poreikių tenkinimu. Pažymi, kad nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. atsakovė nėra mokėjusi vaikų išlaikymo, todėl elgiasi neatsakingai savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovo vertinimu, teismo nutartis atskirojo skundo motyvais negali būti naikinama, nes yra motyvuota, pagrįsta ir teisėta.
5.3. Pažymi, kad atsakovė, gyvendama užsienyje, dirba nelegalius darbus ir gauna pajamas, prižiūri vaikus kitose šeimose, ten gauna nemažas pajamas, be to, ir jos darbo užmokestis visada buvo geras, nes, priešingu atveju, neturėdama tokių pajamų, šeima negalėtų sau leisti tokių kasdienių išlaidų kaip būsto nuoma, paskolos mokėjimas ir kt. Be to, už visus vaikus užsienyje atsakovė gauna ir vaikų pinigus, apie juos nutyli ir jų nenurodo ir jų neperveda nei vaikams, nei ieškovui, kuris yra paskirtas vaikų lėšų uzufrukto tvarkytoju.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovas nurodo, kad nėra pateikta jokių dokumentų dėl to, jog atsakovė yra bedarbė. Ieškovo teigimu, jo žiniomis, atsakovė dažnai dirbdavo nelegaliai, ieškovui žinoma jos darbovietė ir darbo užmokestis – 1 600 Eur, neaišku, kodėl ji nedirba, ir (ar) tikrai nedirba.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą. Esminiai atsiliepimo argumentai:
6.1. Pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia tik viena aplinkybe, savo sunkia finansine padėtimi. Prie skundo atsakovė pateikė savo šeimos gaunamas pajamas už paskutinius šešis mėnesius. Atsakovės gaunamos išmokos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. sudaro 3 831,70 Eur, sutuoktinio E. T. gaunamos išmokos sudaro 9 626,60 Eur. Bendros atsakovės šeimos pajamos sudaro 13 458,30 Eur, t. y. šeimos pajamas kiekvieną mėnesį, per pastaruosius šešis mėnesius, sudaro 2 243,05 Eur. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jos gaunamos pajamos yra mažos, neatitinka realybės, t. y. gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei minimalios.
6.2. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis net minimaliomis pajamomis. Atsakovė yra darbingo amžiaus, neturi riboto darbingumo, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos sutrikimų, atsakovė neteikė įrodymų, kad turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams, tikėtina, kad turi profesiją, todėl turi realias galimybes imtis priemonių susirasti darbą. Atsakovė nepateikė duomenų apie turimą jos šeimos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek Lietuvoje, tiek Airijoje.
6.3. Atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad ji vaikų išlaikymui gali skirti mažesnį išlaikymą (150 Eur), yra nepagrįstas, nes tokio išlaikymo neužtektų net minimaliems (fiziologiniams) vaikų poreikiams užtikrinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, priimdamas nutartį priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, savo sprendimą argumentavo ir motyvavo, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką, nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių gaunamas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą pagal atsakovės atskirąjį skundą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji pasaugos priemonė – laikino išlaikymo iš atsakovės dviem nepilnamečiams vaikams priteisimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu ir ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pradinėje bylos proceso stadijoje, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, sprendžia, kad atsakovės ir ieškovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
11. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
12. Skundžiama Telšių apylinkės teismo?2024 m. rugsėjo 13?d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iš atsakovės J. T. nepilnamečiams vaikams G. R. ir G. R. priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 306 Eur kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d., iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsakovė atskiruoju skundu nurodo, kad iš dalies sutinka laikinąja apsaugos priemone dėl išlaikymo minėtiems nepilnamečiams vaikams priteisimo – sutinka mokėti kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dėl to prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį atitinkamai pakeisti, nustatant mažesnį laikino išlaikymo dydį.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. R. ir atsakovė J. T. yra nepilnamečių vaikų G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kurių laikino išlaikymo klausimas yra išspręstas skundžiama nutartimi, tėvai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė J. T. iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, t. y. atsakovė taip pat yra I. R., gimusios (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas), ir S. T., gimusios (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo duomenimis, vaiko tėvas E. T.), motina. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį ieškovui, be kita ko, prašydama nustatyti, kad ieškovas G. R. yra I. R. tėvas.
14. Apeliantė nurodo, kad ji turi keturis nepilnamečius vaikus ir neturi galimybės skirti visiems po 306 Eur išlaikymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl dviejų nepilnamečių vaikų G. R. ir G. R. laikino išlaikymo, kaip civilinėje byloje taikytinos laikinosios pasaugos priemonės, dydžio. CK 3.198 straipsnis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
15. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai pagal jų amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji nepilnamečių vaikų poreikiai.
16. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams paskirtis – tarp vaikų tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaikų poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio.
17. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė priteisti iš atsakovės dviejų nepilnamečių vaikų G. R. ir G. R. laikiną išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šis ieškovo prašymas tenkintas iš dalies ir nustatytas mažesnis priteistino laikino išlaikymo dydis – po 306 Eur kiekvienam iš dviejų vaikų. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino bylos duomenis, tarp jų vaikų poreikius. Apeliantė atskirojo skundo negrindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis nėra būtinas minimaliems nepilnamečių vaikų G. R. ir G. R. poreikiams patenkinti. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantės nurodomos mažesnės išlaikymo sumos (150 Eur) neužtektų net minimaliems (fiziologiniams) vaikų poreikiams užtikrinti. Apeliantė, atskirajame skunde teigdama, kad sutinka mokėti G. R. ir G. R. laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nenurodė argumentų ir nepagrindė tokių aplinkybių, kad nurodyta suma, ją skiriant abiem tėvams, būtų pakankama bent minimaliems minėtų dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.
18. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl prastos savo turtinės padėties – apeliantės šeimos gaunamų nedidelių pajamų ir turimų kitų išlaikytinių. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. atsakovės gautų išmokų suvestinę, joje pateikti duomenys, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės J. T. gautos išmokos iš viso sudarė 3 831,70 Eur, iš jų – 2 520 Eur vaiko išmoka; 445 Eur grįžimo į mokyklą drabužiams ir avalynei išmoka; 866,70 Eur pašalpa ieškantiems darbo. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė taip pat gauna tikslines išmokas, susijusias su vaikų išlaikymu.
19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. atsakovės sutuoktinio E. T. gautų išmokų suvestinę, joje pateikti duomenys, kad nurodytu laikotarpiu atsakovės sutuoktinio gautos išmokos iš viso sudarė 9 626,60 Eur, iš jų – 6 032 Eur ligos išmoka ir 3 594,60 Eur nuomos priedas. Apeliantė nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad jos sutuoktinis E. T. yra patyręs traumą darbe. Tačiau nors apeliantė nurodo, kad jos sutuoktinis dėl traumos negali dirbti, tačiau apeliantės pateikti duomenys pagrindžia tai, kad jis taip pat gauna pajamų (išmokas).
20. Apeliantė nurodo, kad ji šiuo metu yra bedarbė, tačiau apeliantė konkrečiai nenurodė, nuo kada ji nedirba. Pažymėtina tai, kad apeliantės pateiktos jos gautų išmokų suvestinės duomenys taip pat nėra pakankamai detalūs ir informatyvūs, juose pateikti apibendrinti 6 mėn. laikotarpio duomenys, tačiau nenurodyta, kada atsakovei pradėta mokėti pašalpa ieškantiems darbo ir kokio dydžio išmoka mokama kas mėnesį. Taigi apeliantės pateiktos jos gautų išmokų suvestinės duomenys vienareikšmiškai nepagrindžia atsakovės kas mėnesį gaunamų pajamų dydžio. Reikšminga įvertinti ir tai, kad apeliantė, teigdama, jog yra bedarbė, nenurodė, dėl kokių priežasčių ji negali susirasti darbo, nenurodė tokių aplinkybių, jog ji neturi galimybės dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių aplinkybių.
21. Pažymėtina tai, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl (laikino) išlaikymo priteisimo, jo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
22. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, turi teisę nustatyti kitokį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Be to, CPK nedraudžia šalims, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus ir juose esančius duomenis, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, pagrįstai nustatė iš atsakovės priteistiną laikino išlaikymo dydį – po 306 Eur kiekvienam iš dviejų nepilnamečių vaikų. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti remiantis atsakovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo?2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.