- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- 1-106-721/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14344-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- V. B., K. Č.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
dalyvaujant prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamiesiems V. B., K. Č., nukentėjusiajam V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas;
K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. ir K. Č., mušdami, sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. balandžio 8 d., laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 00.00 val., prie upelio esančio adresu 37445 Walkenried, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, koordinatės 51,60651°N,10,59810°E, konflikto per išgertuves metu, K. Č. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį skruostą V. K. ir V. B. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinįjį skruostą, po to tęsdami savo smurtinius veiksmus, K. Č., pakišdamas koją ir rankomis pastumdamas, pargriovė ant žemės V. K. ir abu su V. B. įspyrė ne mažiau kaip po 6 kartus į viršutinę kūno dalį ir rankas, kuriomis V. K. buvo užsidengęs veidą, apsisaugodamas nuo smūgių, po to einant į laikiną gyvenamąją vietą - viešbutį ,,(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir priėjus automobilių aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, koordinatės (duomenys neskelbtini), V. B. sudavė vieną smūgį kumščiu V. K. į dešinį skruostą, taip išmušdamas viršutinį dešinės pusės ketvirtą dantį (iltinį).
Kaltinamasis V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iš tiesų tarp jų su K. Č. ir V. K. kilo konfliktas iš pradžiu žodinis, kuris vėliau peraugo į mustynes. Jis nelabai prisimena visų aplinkybių, nes buvo pakankamai stipriai apgirtęs. Jis sudavė V. K. smūgius į petį, nepamena, ar į kairį, ar į dešinį petį smūgiavo, ir į krūtinę, kažkur į centrą, bet smūgio į žandikaulį nepripažįsta, nes tokio smūgio nesudavė nukentėjusiajam. Jis nepripažįsta, kad išmušo V. K. dantį, taip pat jo nespardė kojomis. Nepamena, ar nukentėjusys buvo nugriuvęs ant žemės, gal ir buvo, tiksliai negali pasakyti, buvo tamsu, be to, kaip minėjo, buvo išgėręs nemažai lkoholio.
Kaltinamasis K. Č. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis, V. B. ir V. K. 2023 m balandžio mėnesį dirbo Vokietijoje. Balandžio 8 dieną jie darbus baigė anksčiau, su V. sugalvojo kažkur nueiti atsigerti alkoholio. Jie kartu pasikvietė ir V.. Visi nuėjo iki parduotuvės, kur nusipirko kiekvienas po 6 buteliukus 0,5 litrų talpos alaus. Dar pirko šampaną ir vaisinius gėrimus. Eidami iš parduotuvės, susitiko vokiečius, kurių paklausė, ar jie žino kokių gražesnių vietų, kur galima būtų atsigerti ir vokiečiai juos nuvedė prie upelio. Ten jie kartu su vokiečiais išgėrė beveik visus turėtus alkoholinius gėrimus. Jau buvo pradėję temti, liko dar šampano ir jie sugalvojo iš tos vietos išeiti, nes ten prie upelio buvo tamsu ir vėsu. Eidami link miškelio, su V. pradėjo pravardžiuotis žodžiais. Jie anksčiau buvo susipykę, tai aiškinosi toliau santykius. Besiaiškindami, jie susistumdė. V. bandė jam suduoti smūgį, bet nepataikė. Jis sudavė V., pataikė jam į ranką. V. susiėmė už rankos. Atėję iki suoliuko, jie pabaigė gerti šampaną ir vakare apie vienuoliktą-dvyliktą valandą ėjo namo. Einant link namų, vėl įsiplieskė žodinis barnis. V. priėjo prie V., lyg ir bandė jam suduoti, tada jis V. trenkė į pilvą, jis parvirto. Į veidą jis V. nepataikė. Jis V. pakėlė, jo atsiprašė ir visi nuėjo. Kojomis jie su V. V. nespardė. Jie grįžo į laikinuosius namus. Kitą dieną sunku buvo prisiminti kas nutiko. Su V. juokėsi iš situacijos, norėjo dar eiti atsiprašyti V.. Neužilgo atėjo tuo laiku buvęs jų vadovas, atrodo vardu R., ir pasakė, kad V. išmuštas dantis. Nežinojo apie dantį, nes V. jiems apie išmuštą dantį nesakė, kai mušėsi. Jie su V. vieną-dvi valandas kalbėjo apie santykius, gyvenimą, jis V. davė kažkokius patarimus, V. atsakinėjo į jo klausimus ir jis nematė, kad V. iš burnos bėgtų kraujas ar panašiai. Kai R. pasakė, kad V. išmuštas dantis, jis rašė V. žinutę, norėjo eiti pasikalbėti, pasižiūrėti, kaip jis atrodo. V. į jo žinutę neatrašė ir susitikti su juo nenorėjo. Po šio įvykio jie su V. buvo priversti išeiti iš darbo.
Esantiems įrodymams patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti perskaityti kaltinamojo K. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.
2023 m. rugsėjo 25 d. įtariamuoju apklaustas K. Č. kaltę prisipažino ir paaiškino, kad 2023 metų kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, jis nuvyko dirbti į Vokietiją, sodino miškus. Dirbo pagal darbo sutartį įmonėje (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten dirbo jo draugas V. B., su juo gyveno kartu. V. K. jis nepažinojo, su juo susipažino dirbdamas Vokietijoje. Visą laiką jų santykiai buvo draugiški, jie kartu dirbdavo, juokaudavo. Tikslių datų jis nepamena, tačiau tai galėjo būti 2023-04-01 (savaitei likus iki sumušimo), tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad V. kartu su juo ir V. nenorėjo gerti alkoholio. Iš pradžių V. ėjo kartu su jais, tačiau suvartojęs kelis 0.5 l butelius alaus išėjo į namus. Dėl to kilo pyktis, kad jis nenori kartu su jais būti, tačiau kitas dienas jie nesipyko, viskas buvo gerai. 2023-04-08, apie 19.00 val., jis kartu su V. B. ir V. K. išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nusipirko vieną butelį šampano, 6 butelius 0.5 l alaus ir vieną butelį vaisinio alkoholinio gėrimo. Alkoholį vartoti planavo miškelyje, kur pirmą kartą įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir V., tačiau eidami susitiko vokiečius, kurių jis angliškai pasiteiravo, ar jie žino kokių gražių vietų, ir šie juos nuvedė prie upelio. Prie upelio buvo staliukas ir aplink du suolai. Jie alkoholį vartojo iš viso 5 asmenys. Jie vartojo savo alkoholį, o vokiečiai savo. Ten jie buvo iki 23.00 val. ir nutarė eiti link miškelio, kur gėrė anksčiau. Beeinant tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas dėl ankstesnio įvykio, kada jie apsižodžiavo. Pirmas jam trenkė V., tačiau nepataikė, nes jis buvo per toli nuo jo. Tada jis jam trenkė atgal ir pataikė į krūtinę, daugiau į kairę pusę. V. nugriuvo. Jis išsigandęs jį pakėlė nuo žemės. V. jo paklausė, už ką jis jam trenkė. Jis pasakė: "Tu pirmas pradėjai konfliktą". Jie ėjo toliau. Jis V. atsiprašė. Jiems paėjus, apie 10 metrų, kilo žodinis konfliktas tarp V. ir V.. V. pastūmė V. ir V. trenkė V. į kaklo sritį, tačiau nematė, ar pataikė, tačiau V. nuo V. atsitraukė. Tada jis prišoko prie V., kad šis trenkė jo draugui, ir trenkė jam į kairį petį. Toliau jie ėjo visi trys. Jie bendravo, aiškinosi, dėl ko įvyko konfliktas. Jis V. yra sudavęs du smūgius, vieną į krūtinę, o kitą į petį. V. jis nespardė, V. taip pat V. nespardė. Kiek smūgių sudavė V. B. V., jis pasakyti negali. Kad V. trenktų V. į dešinį skruostą, jis nematė. Po konflikto jie visi bendravo apie 2-3 valandas, bet nematė, kad V. burna būtų kraujavusi, kad būtų išspjovęs dantį, taip pat nematė. Jie bendravo visi beveik iki 3.00 val., o vėliau nuėjo miegoti. Ryte apie 12.00 val. pas juos į kambarį atėjo R. ir pasiteiravo, kodėl jie sumušė bendradarbį. Jis liepė rašyti jiems paaiškinimus dėl įvykio ir rašyti prašymus dėl išėjimo iš darbo. Jie parašė paaiškinimus bei prašymus ir nuo 2023-04-09 buvo atleisti. Daugiau jis V. nematė, bandė su juo susisiekti per Telegram, tačiau šis jam nieko neatsakė. Jis norėjo V. atsiprašyti, susitaikyti, nėra konfliktuojantis asmuo (1 t., b. l. 125-128).
Šalies argumentai
K. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gal visko ir neprisiminė duodamas paaiškinimus teismui. Jis labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atsiprašė ir prašė leisti susitaikyti su juo bei bylą nutraukti.
Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. baigė anksčiau darbą, apie ketvirtą valandą. V. ir K. pasiūlė su jais atsigerti alkoholio. Jis sutiko, galvojo, kad nieko blogo nenutiks. Išėjo iki parduotuvės, nusipirko 6 buteliukus alaus ir 3 šampano butelius. Jie nuėjo iki miškelio, kur buvo suoliukas. Ten sumastė parūkyti, bet niekas neturėjo žiebtuvėlio. Tada nuėjo iki parduotuvės nusipirkti žiebtuvėlį. Nusipirkę žiebtuvėlį, parūkė. Pamatė vokiečius, kurie vežėsi alų. K. sumastė juos užkalbinti. Vokiečiai pasiūlė kartu su jais nueiti į poilsiavietę atsigerti. Poilsiavietėje buvo suoliukas, upelis. Jie nuėjo su vokiečiais, kaltinamieji su jais gėrė. Jis turėjo apelsinų sultis, gėrė jas, alkoholio negėrė. Pradėjo temti, vokiečiai atsisveikino, išėjo namo, o jie dar šiek tiek pabuvo prie upės. K. pasiūlė eiti link miškelio, kur buvo suoliukas. Miškelyje K. ir V. gėrė šampaną. Jis imitavo, kad irgi geria, pridėjo prie lūpų, bet negėrė, nebenorėjo gerti. Praėjus šiek tiek laiko V. pasikvietė K., kalbėjo pašnibždomis, jis nesuprato apie ką. Neužilgo abu kaip išprotėję pradėjo jį spardyti. K. pakišo koją, jį pargriovė, ir abu spardė. Jis rankomis buvo užsidengęs veidą. Po kiek laiko jie nurimo. Jis, atsirėmęs į medį, atsikėlė. K. kažkaip nuramino V.. Jie takeliu ėjo link namų, priėjo mašinų aikštelę, K. jam aiškino kaip jis turėtų gyventi. Jis pasakė, kad turi sužadėtinę, kad gims sūnus. V. netikėtai jam smogė į dešinį skruostikaulį. Jis nebuvo tuo metu sukandęs dantų, iškrito iltinis dantis. Jis pasakė, kad išmušė dantį, bet jie nekreipė dėmesio. Kartu išėjo link namų. Kai parėjo namo, buvo kolega A.. V. su K. su juo užsišnekėjo, o jis nuėjo į viršų miegoti skaudančia galva, sumuštas. Atsikėlė ryte, gal 8 val. Kolega M. pamatė koks jis buvo sumuštas. Parašė brigados vadovui R., kad nori vykti namo į Lietuvą, atsiuntė nuotraukas, kaip atrodė. R. parašė R., o R. atėjo pas jį, pamatė koks atrodė sumuštas, jis R. pasakė, kad išmuštas dantis. R. nuėjo pas K. su V., jie rašė pasiaiškinimus. Rašė ir jis pasiaiškinimą. K. jam rašė žinutes, norėjo atsiprašyti. Jis nenorėjo jokių reikalų turėti su juo, todėl nekreipė dėmesio į jo žinutes. Nemano, kad būtų susitaikę tada, kai K. rašė atsiprašymą, o jis neatsakė. Po to bandymų su juo susisiekti nebuvo, nei K., nei V. jam nerašė nieko. Į Lietuvą jis grįžo gegužės 11 d., nes pradėjo skaudėti dantį. Kai grįžo, kreipėsi į policiją. Buvo užsiregistravęs birželio pradžioje DPC klinikoje dėl danties tvarkymo, bet dėl darbo negalėjo atvykti. Kai kreipėsi į kliniką, jam paskaičiavo, kiek gali kainuoti danties implantacija. Į bylą jis pateikė DPC planą dėl danties tvarkymo. Jis dar danties nesutvarkė, nes neturi tam pinigų. Jis pareiškė 2089 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl 1000 eurų moralinės žalos atlyginimo ir 1089 eurų – už danties implantą. Dėl neturtinės žalos gali paaiškinti, jog be danties jautė diskomfortą, 2-3 dienas negalėjo pavalgyti, skaudėjo žandikaulį, šonus. Jis prašo, kad kaltinamieji sumokėtų už implantą 1000 eurų, nes pats neturi lėšų įsidėti implantą ir nereikaluja moralinės žalos atlyginimo.
2023 m. balandžio 9 d. per ePolicija buvo gautas V. K. pareiškimas, kad 2023 m. balandžio 8 d., 23.33 val., Vokietijoje, Friedland, įvyko muštynės, ir K. Č. sudavė smūgius į veidą, nugriovė ir spardė koja per šonkaulius, trypė galvą. Jam buvo padaryti sužalojimai, išmuštas dantis. Į medikus nesikreipė ir neketina kreiptis (1 t., b. l. 1-2).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Teismui nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, K. Č. ir V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. Nukentėjusiajam V. K. sužalojimai buvo padaryti 2023 m. balandžio 8 d. nagrinėjamo incidento metu. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad nagrinėjamo konflikto metu K. Č. ir V. B. kumščiais sudavė smūgius nukentėjusiajam V. K., įspyrė ne mažiau kaip po 6 kartus į viršutinę kūno dalį ir rankas, išmušė viršutinį dešinės pusės 4 dantį (iltinį). Šias aplinkybes nuosekliai viso proceso metu tvirtino nukentėjusysis V. K.. Kaltinamieji V. B. ir K. Č. sukėlė V. K. fizinį skausmą. Darydami šią nusikalstamą veiką, kaltinamieji suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį. Analizuojamoje situacijoje V. B. ir K. Č. veiksmuose nustatytas subjektyvusis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, jie suvokė, kad suduodami smūgius V. K., sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir norėjo taip veikti. Jų nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam V. K. padarytais sužalojimais.
Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad V. K. sužalojimai galėjo atsirasti šio jų konflikto metu, nurodė, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, su juo susitarė dėl padarytos jam žalos atlyginimo ir prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straispnio nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamųjų atsiprašymą priima, jiems atleidžia, su jais susitaikė ir sutarė, kad V. B. ir K. Č. įsipareigojo per penkis mėnesius sumokėti jam 1000 Eur turtunei žalai atlyginti. Nukentėjusysis teismo prašo patvirtinti jo ir kaltinamųjų susitarimą dėl žalos atlyginimo ir baudžiamąją bylą K. Č. ir V. B. atžvilgiu nutraukti.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, o taip pat yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamieji iš esmės neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, neneigė, jog konflikto metu mušė nukentėjusįjį, sudavė jam smūgius į įvarias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, sutiko su teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Sprendžiant, ar K. Č. ir V. B. visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis ar nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų.
V. B. ir K. Č. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). V. B. ir K. Č. anksčiau nebuvo teisti, duomenų apie tai, jog anksčiau būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiuoju asmeniu, byloje nėra, jie dirba, jokių jų asmenybes neigiamai apibūdinančių duomenų byloje taip pat nėra. Kaltinamieji praeityje bausti administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo, V. B. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 95-102, 155-161).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu kaltinamieji pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju ir tai patvirtinantys nukentėjusiojo ir kaltinamųjų paaiškinimai teismo posėdyje nekelia jokių abejonių, nukentėjusiojo atsiprašė.
Atsižvelgiant į kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad jie paisys visuomenėje nusistovėjusių teigiamo elgesio taisykles ir ateityje nusikalstamų veikų nedarys. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamieji V. B. ir K. Č. atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Pilnamečam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ar padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Teismas, atsižvelgdamas į V. B. ir K. Č. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pripažįsta, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga paskirti jiems baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiam – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau reikšmingas aplinkybes, paskiria K. Č. ir V. B. po 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant jas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas nenustatė, kad kaltinamųjų turtinė padėtis yra tokia, kad jie negalėtų įvykdyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisiamajame posėdyje patikslintas civilinio ieškinio reikalavimas dėl jam padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir pagal nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susitarimą, nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamųjų V. B. bei K. Č. priteistina 1000,00 Eur turtinė žala, kuri turi būti atlygintina per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. Č. ir V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t. b. l. 150-152, 2 t., b. l. 9-12), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297-298, 301, 303, 305, 307 ir 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 stripsniu, 67, 71 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, K. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą K. Č., palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straispnio 1 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesiuis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Palikti galioti V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Patvirtinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. susitarimą su kaltinamaisiais V. B. ir K. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamųjų V. B. ir K. Č. solidariai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) žalą, kurią kaltinamieji turi atlyginti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1) jeigu per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys);
2) teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.