Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2S-640-260/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2S-640-260/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18996-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-640-260/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18996-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.8.5; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1855-812/2021 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, byla nutraukta ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kuriame prašė teismo pripažinti ieškovą nuomininkės T. A., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškovu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo G. B. ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2021 m. sausio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp šalių 2021 m. sausio 20 d. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2021 m. sausio 25 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2021 m. sausio 22 d. gavo advokatės J. B. prašymą Nr. (12.33 Mr) FG-814 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. B. pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3340-10894. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 4, 6 punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 314,10 Eur (trys šimtai keturiolika Eur 10 ct).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė: 1) patvirtinti ieškovo G. B. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2021 m. sausio 20 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1855-812/2021 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. „Ieškovas pripažįstamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

2. Atsakovė įsipareigoja, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-1855-812/2021, sudaryti su Ieškovu terminuotą (3 (trims) metams) savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo tada, kai Ieškovas pateiks Atsakovei visus tokiam sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, suteikiant galimybę Ieškovui per trejus metus nuo nuomos sutarties sudarymo išpirkti nuomojamą būstą (duomenys neskelbtini) rinkos kainomis.

3. Ieškovas G. B. pripažįsta ir sutinka, kad skola 2020-12-31 AB „Kauno vandenys“ už vandens tiekimą yra 726,64 Eur ir įsipareigoja šią skolą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

4. Ieškovas įsipareigoja, be nurodytos skolos dengimo, kartu mokėti ir einamuosius mokesčius už gyvenamųjų patalpų nuomą, bei kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Šalys susitaria, kad Ieškovas apmoka teismo paskaičiuotas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šios bylos dalyvių teisių ir neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

8. Ši Taikos sutartis įgauna teisinę galią įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo.

9. Šalys prašo šią Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą Nr. e2-1855-812/2021 nutraukti bei pareiškia ir patvirtina, kad joms žinomos bei suprantamos Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140, 293 ir 294 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnyje. 6.985 straipsnio 1 dalyje) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas“.

2) Civilinę bylą nutraukti.

3) Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, į valstybės biudžeto pajamas 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 centus) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 78,53 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 53 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, įmokos kodas 5630.

6. Motyvuodamas, kodėl iš atsakovės priteisia valstybei jos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartyje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-485 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ apie ieškovui byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas 314,10 Eur sumai. Šalys susitarė, kad kiekviena iš šalių prisiima jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl išlaidų byloje nepatyrė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsižvelgė į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, taikos sutartimi atsakovė pripažino ieškovo materialinius reikalavimus, be to, šalys susitarė dėl kitų tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su susidariusio įsiskolinimo už butui teikiamus komunalinius patarnavimus sumokėjimo, einamųjų gyvenamosios patalpos komunalinių ir nuomos mokesčių mokėjimo, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovui inicijavus teisminį procesą po to, kai atsakovė atsisakė neteismine tvarka patenkinti pareikštą ieškovo prašymą. Prieš kreipdamosi į teismą, šalys ginčo nesprendė mediacijos būdu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad šalių procesinis elgesys būtų netinkamas. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovės į valstybės biudžeto pajamas priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina – iš atsakovės priteistina 25 procentų dydžio žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalis, viso 97,28 Eur (18,75 Eur+78,53 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį dalyje dėl 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 78,53 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų dalies valstybei iš atsakovės. Ginčo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusprendė teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą, todėl valstybė patyrė išlaidas. Ieškovas ir atsakovė nepatirdami antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų net ir negalėjo jų aptarti taikos sutartyje.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalis, pakeitė iš esmės taikos sutarties sąlygas, tuo pažeisdamas šalių interesus ir tikrąją šalių valią. Ieškovas ir atsakovė sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-l855-812/2021, o pirmosios instancijos teismas šią taikos sutartį patvirtino 2021 m. sausio 25 d. nutartimi ir bylą nutraukė, vadinasi proceso šalys geranoriškai įvykdė viena kitos reikalavimus, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir atleisti proceso šalį, šiuo atveju atsakovę, nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Be to, skundžiama nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 5 punkte yra numatyta, jog „šalys susitaria, kad kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas“. Šalys, taikos sutartyje nurodydamos, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atskirai neišskyrė žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumokėjimo, todėl laikytina, kad buvo susitarta dėl visų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, juolab, kad CPK 94 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nors šalys ir neaptarė žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, tačiau iš patvirtintos taikos sutarties turinio suprantama, kad atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, siekė nepatirti jokių išlaidų mokėjimo valstybei, kadangi taikos sutarties ne tik 5 punktas, bet ir 6 punktas, kuriame nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad Ieškovas apmoka teismo paskaičiuotas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“ tai patvirtina. Kadangi kiekviena iš proceso šalių prisiėmė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytina, jog ieškovas su atsakove susitarė, kad bylinėjimosi išlaidos lieka šalims. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išlaidas galėjo priteisti tik iš ieškovo, kadangi taip šalys numatė Taikos sutarties 5 punkte.

1.3. Valstybę skatina taikų ginčo išsprendimo būdą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalis), todėl atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsiliepimas

8. Ieškovas G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirojo skundo reikalavimą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties dalies, kuria nutarta priteisti valstybei iš atsakovės 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 78,53 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėta ir teisinga. Taikos sutartyje atsakovė iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskirstymo, atsižvelgė į tai kad šalys nutarė bylą baigti taikiai, abipusiu nuolaidų ir kompromisų būdu, gana greitai buvo išspręstas šalių ginčas, ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, sumažino iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį iki 25 procentų. Sudarydamos taikos sutartį šalys susitarė dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena kitai, tačiau neaptarė ir negalėjo aptarti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė (nedalyvaujanti procese), o ne šalys asmeniškai. Ieškovas asmeniškai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, todėl teismas jų iš jo ir nepriteisė.

2.2. Sutiktina su atsakovės atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog pačiai valstybei įvairiais būdais skatinant taikų susitarimą bylose, šalims išreiškus geranorišką susitarimą bylą baigti taikiai, išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo dalies teismo nutarties, kuria, patvirtinus byloje taikos sutartį ir bylą nutraukus, iš atsakovės – Kauno miesto savivaldybės – priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. priimta nutartimi patvirtino ieškovo G. B. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2021 m. sausio 20 d. sudarytą taikos sutartį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1855-812/2021 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir bylą nutraukė, priteisė valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 78,53 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nutartyje nurodė, kad teismas atsižvelgia į tai, jog šalys sudarė taikos sutartį iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, taikos sutartimi atsakovė pripažino ieškovo materialinius reikalavimus, be to, šalys susitarė dėl kitų tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su susidariusio įsiskolinimo už butui teikiamus komunalinius patarnavimus sumokėjimo, einamųjų gyvenamosios patalpos komunalinių ir nuomos mokesčių mokėjimo, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovui inicijavus teisminį procesą po to, kai atsakovė atsisakė neteismine tvarka patenkinti pareikštą ieškovo prašymą. Prieš kreipdamosi į teismą, šalys ginčo nesprendė mediacijos būdu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad šalių procesinis elgesys būtų netinkamas.

12. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra atleisti nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti valstybei iš atsakovės 18,75 Eur žyminį mokestį ir 78,53 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, nes ginčo atveju jos turėjo būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kaip tai numato CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatos.

13. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šis atsakovės atskirojo skundo argumentas nėra pagrįstas. Ieškovas G. B., kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-3340-10894, 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė šioje byloje dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kai abi šalys yra atleistos nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – ieškovas, (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu).

14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės atskirojo skundo argumentą, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybei pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad šalys byloje sudarė taikos sutartį ir joje numatė, jog šalys susitaria, kad kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl valstybės išlaidos iš atsakovės negalėjo būti priteistos, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį viso proceso metu, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgė į tai, kas lėmė šalių sprendimą bylą užbaigti taikos sutartimi ir atsakovės į valstybės biudžeto pajamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ir ieškovui suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisė valstybei iš atsakovės.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis