Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-02-15 · Byla Nr. N2-13-777/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
N2-13-777/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
D.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.N2-13-777/2013
(Procesinis Nr.2-06-3-04189-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 99.7; 99.11; 116.4; 116.6 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui V. M., išvada teikiančios institucijos atstovei – A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. (D.) V., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: nustatyti tėvystę, pripažinti atsakovą D. V., vaiko A. Ž., tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku; nustatyti sūnaus A. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus, skaičiuojant atgal nuo ieškinio padavimo dienos; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti nuo 1996 metų balandžio, nesudarę nei santuokos ir neįregistravę partnerystės, gyveno ieškovės bute, ruošėsi kurti šeimą, todėl palaikė su atsakovu artimus santykius. Tokiu būdu bendraujant nuo atsakovo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Ž.. Gimus vaikui, įrašai apie tėvą (tėvo duomenys) jo gimimo liudijime nebuvo įrašyti. Atsakovas, bendraudamas su pažįstamais, pripažino save vaiko tėvu, tačiau paduoti Metrikacijos įstaigai pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo atsisakė. Su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki 2002 m. gegužės, vėliau santykius nutraukė. Sūnus A. gyvena kartu su ieškove, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas po 2002 metų vaiko išlaikymui lėšų nebeskyrė. Todėl iš atsakovo priteistinas ne tik išlaikymas bet ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybę nepilnamečiui sūnui mokėti kas mėnesį po 400 Lt išlaikymo. Minėta suma vaiko išlaikymui tikrai reikalinga, nes be maisto, vaistų, vitaminų, mokyklinių reikmenų, aprangos sportui, vaikui augant, pastoviai reikalinga pirkti vis kitus rūbus. Sūnus neturi jokių ypatingų sveikatos problemų. Ieškovė pati vaiko išlaikymui skiria ne mažesnę pinigų sumą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas be galo mylėjo savo vaiką, jam skyrė dėmesio iki kol ieškovė paprašė išlaikymo. Atsakovas visiškai nutraukė bendravimą su sūnumi, kai sužinojo apie šį teismo procesą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti, teismo nustatytu terminu jis atsiliepimo nepateikė. Priėmus nutartį dėl jo atvesdinimo, atsakovas dalyvavo 2012-10-15 parengiamajame teismo posėdyje. Posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau nesutikimo su ieškiniu nemotyvavo. Bylos nagrinėjimas buvos sustabdytas, paskirta kraujo genominė ekspertizė vaiko kilmei nustatyti. Tačiau ekspertizė atlikta nebuvo, nes į aerologijos ir DNR laboratoriją neatvyko atsakovas (b.l.58A). Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovas į 2012-12-13 parengiamąjį teismo posėdį, 2013-01-29 teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla teismo posėdyje nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Liudytoja I. V. paaiškino, kad ieškovė yra jos teta (tėčio sesuo), atsakovas kartu gyveno su teta jos bute. Jų santykiai buvo kaip ir visose šeimose. Kai prasidėjo D. išvykimai, susiję su darbo pobūdžiu jis pradėjo elgtis piktybiškai. Teta jam pasiūlė gyventi arba skirtis, jis išėjo ir santykiai nutrūko. Tuo metu, kai gimė A. (liudytojos pusbrolis), teta su atsakovu gyveno vieno kambario bute prie metrikacijos skyriaus. Pusbrolis žino apie savo tėvą (atsakovą), nori su juo bendrauti. Atsakovas nesakydavo, kad Andrejus ne jo vaikas. Atsakovo bendravimas su A. buvo kaip tėvo ir sūnaus, kitoks nei su vyresniuoju tetos sūnumi. Pirkdavo A. žurnalus, žaisliukus, lepindavo jį.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad su ieškove yra pažįstama 20 metų, dirbo kartu. Jų vyrai iki šiol bendrauja. Ieškovė yra be galo sąžininga, atsakinga, pasiaukojanti, atsidavusi šeimai. Ji pradėjo bendrauti su atsakovu, kai išsiskyrė su pirmu vyru. Su ieškove palaikydavo ryšius, be abejonės žinojo, kad atsakovas yra A. tėvas. Lankydavosi vieni pas kitus namuose, važiuodavo į keliones kartu, vyrai važiuodavo į žvejybą, bendravo šeimomis. Nurodė, kad liudytojai buvo šokas, kai sužinojo apie šį teismo procesą, nes atsakovo santykiai su vaiku visada buvo normalūs. Atsakovas visada grįždavo su lauktuvėmis vaikui, veždavosi jį į žvejybą. Atsakovas labai džiaugėsi vaiku, nešiojo jį ant rankų. A. gimimas buvo stebuklas. Atsakovui sūnus buvo pasididžiavimas, su pasididžiavimu apie jį kalbėdavo. Atsakovas yra Andrejaus tėvas. Matėsi skirtumas, kaip jis bendravo su J. vyresniuoju sūnumi ir savo sūnumi. V. J. sūnus buvo savaime suprantamas dalykas, neišvengiama būtinybė, o su A. jis bendravo kitaip. Mirus atsakovo motinai, atsilaisvino butas, atsirado tarp ieškovės ir atsakovo nesutarimai. Atsakovas dažniau pradėjo gyventi mamos bute. Skyrėsi jų požiūris dėl finansinių dalykų. Jūratė planuoja, skaičiuoja, taupo, o atsakovas – išlaidus, nekaupia. Jie kartu nebegyvena nuo 2002 metų. Kai atsakovas išsiskyrė su J., su sūnumi bendravo internetu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės pasiryžimas vykti į Vilnių genominei ekspertizei atlikti, o atsakovui vengiant tai daryti, patvirtina, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Liudytojai patvirtino, kad atsakovas bendravo su vaiku, pirko dovanas. Sūnus didelių sveikatos problemų neturi, bet lanko būrelius, kurie yra mokami. Pasirengimas mokyklai kainuoja. Ieškovės pajamos nėra didelės, todėl sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista pusė minimalios algos, t.y. 500 Lt. Augant vaikui, reikia daugiau lėšų jo poreikių tenkinimui. Sūnus su mama gyvena nuo pat gimimo, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

LR CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. LR CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės pripažinimą.

Ieškovė prašo atsakovą pripažinti sūnaus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu. Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, tačiau savo nesutikimo nemotyvavo. Atsisakė nuvykti ir atlikti teismo paskirtą kraujo genominę ekspertizę vaiko kilmei nustatyti, neatvyko į teismo posėdį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas teigti, jog ieškovė su atsakovu kartu gyveno iki vaiko gimimo ir jam gimus (nuo 1996 iki 2002 metų), šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino apklaustos liudytojos, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į ieškovės byloje duotus paaiškinimus, teismas laiko įrodytu ir nustatytinu, kad atsakovas yra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu sūnumi nuo pat jo gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnamečio sūnaus vystymuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas - nepilnamečio A. Ž., gim. 1999-10-16, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (jo motina) J. Ž. (CK 3.174 str. 2 d.). Juolab, kad prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovas iš viso nustojo bendrauti su sūnumi.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą byloje nėra. Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, ji nuo 2008-10-21 dirba Maxima LT. Ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį per 2012 metus buvo apie 1120 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.89), 2011 metais per mėnesį – apie 1082 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.10), per 2010 metus per mėnesį apie 1340 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.97) ir per 2009 metus per mėnesį apie 1420 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.97). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas (b.l.12). Nagrinėjamoje byloje jai suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalba (b.l.15-16), kas leidžia teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra gana sudėtinga.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas yra apribotas, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto jis neturi (b.l.13-14), nuo 2011-02-07 jis dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2010-11-20 iki 2011-03-15 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2009-12-21 iki 2010-03-05 atsakovas dirbo UAB „ASSL INVEST“, nuo 2008-09-18 iki 2009-04-22 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l.63). Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį per 2012 metus buvo apie 1000 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.89), 2011 metais per mėnesį – apie 600 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.89), per 2010 metus per mėnesį apie 160 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.66-67) ir per 2009 metus per mėnesį apie 105 Lt (atskaičius mokesčius; b.l.67-68). Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Bylos rašytine medžiaga taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gana sudėtinga.

Ieškovės ir atsakovo sūnus A. Ž., yra 13 metų, mokosi 6 klasėje, lanko šachmatų būrelį (per mėnesį išleidžiama apie 30 Lt) ir sporto klubą (per mėnesį išleidžiama apie 20-30 Lt). A. Ž. specialių poreikių neturi. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui (b.l.105) nustatyta, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 1180 Lt, iš jų maistui apie 310 Lt, rūbams apie 170 Lt, vaistams, vitaminams apie 100 Lt, mokyklos reikmenims, būrelių lankymams, sporto aprangai apie 350 Lt, išlaidos poilsio ir laiko praleidimui apie 50 Lt, išlaidos telefono sąskaitos papildymui, transporto išlaidos, pietūs mokykloje apie 100 Lt, išlaidų dalis sumokama už komunalinius mokesčius (šildymą, sūnui sunaudojamą karštą, šaltą vandenį, dujas maisto ruošimui ir kt.) apie 100 Lt.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingas, jo darbingumas nėra apribotas, į tai, kad atsakovas nebendrauja su sūnumi, neteikia sūnui išlaikymo, mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 400 Lt išlaikymas mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012-04-06, iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rūpinantis juo kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus, skaičiuojant atgal nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2009-04-06 iki 2012-04-05.k

Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2009-04-06 iki 2012-04-05 buvo sudėtinga, jo gaunamos pajamos minėtu laikotarpiu buvo mažos, nuo 2009-04-23 iki 2009-12-20 ir nuo 2010-03-06 iki 2010-11-19 duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl sunkios atsakovo materialinės padėties galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą minėtu laikotarpiu. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2009-04-06 iki 2012-04-05 priteistina po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas taip:

už laikotarpį nuo 2009-04-06 iki 2009-04-30 – 166,67 Lt (200 Lt : 30 (balandžio mėnesio dienų skaičiaus) x 25 (teikiamo išlaikymo dienų skaičius);

už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-03-31 – 7000 Lt (200 Lt x 35 mėnesių).

už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-04-05 – 33,33 Lt (200 Lt : 30 (balandžio mėnesio dienų skaičiaus) x 5 (teikiamo išlaikymo dienų skaičius);

Vadinasi, iš viso iš atsakovo priteistinas 7200 Lt įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2009-04-06 iki 2012-04-05, sūnaus išlaikymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt žyminis mokestis (b.l.20); 244,80 Lt kelionės išlaidų (b.l.80) vykstant atlikti ekspertizę, iš viso 344,80 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba turėjo 1135 Lt išlaidų (b.l.108).

Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo byloje klausimas nespręstinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje pareiškė 4 reikalavimus, t.y. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.); reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.); reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas visiškai (100 proc.); reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patenkintas iš dalies (50 proc.). Vadinasi, iš viso patenkinta 87,50 Lt ieškovės reikalavimų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su reikalavimais, t.y. tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, kurie buvo patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 344,80 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Iš atsakovo valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteistina: 993,13 Lt (1135 Lt x 87,5 proc.) antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidų atlyginimas.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai.

Iš atsakovo valstybei priteistina: 50 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę; 50 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą; taip pat 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (400 Lt (priteistas išlaikymas) x 12 x 3 proc.; LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.), be to, 216 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (7200 Lt x 3 proc., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso 460 Lt žyminio mokesčio ir 4,60 Lt (5,25 Lt x 87,5 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2), iš viso 464,60 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 269, 270, 282 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. (D.) V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Ž. yra D. (D.) V. sūnus.

Nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. Ž..

Priteisti iš atsakovo D. (D.) V. nepilnamečio sūnaus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-06 iki sūnaus pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. (D.) V. 7200 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2009-04-06 iki 2012-04-05, sūnui A. Ž..

J. Ž. skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. Ž. iš atsakovo D. (D.) V. 344,80 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt keturių litų 80 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. (D.) V. 993,13 Lt (devynių šimtų devyniasdešimt trijų litų 13 ct.) antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. (D.) V. 464,60 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt keturių litų 60 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė