Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. G. skundą dėl 2019 m. liepos 30 d. Palangos savivaldybės administracijos nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-269-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. liepos 30 d. Palangos savivaldybės administracija nutarimu Nr. SAVAD-25-ANR_N-269-2019 M. G. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 368 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 22 Eur administracinę nuobaudą – baudą, už tai, kad ji žemės ūkio paskirties privačiame savo žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 18 d. nupjovė devynias parastąsias pušis ir šešis karpotuosius beržus, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje viršijo 12 cm, ir tokiu būdu pažeidė 2008 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, pakeistų 2018 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134, 9 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje, augantys ekologiški vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus) yra priskiriami saugotiniems.

2019 m. rugpjūčio 27 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas, Palangos miesto savivaldybės administracijos persiųstas, pareiškėjos M. G. skundas dėl 2019 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimo, kuriuo pareiškėja teismo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 368 straipsnio 1 dalį nutraukti, motyvuojant tuo, kad ji nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ji iškirto nutarime nurodytus medžius, vykdydama kitos valstybinės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos privalomą nurodymą. Pareiškėja tvirtina, kad jai priklausantis žemės sklypas yra melioruojamoje žemėje ir sklype yra valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai, įregistruoti VĮ Registrų centre, ir kurie užima 0,9 ha plotą, t. y. šios valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai yra išsidėsčiusios visame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl, pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis 2008 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, pakeistų 2018 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134 13.1.2. punktu, leidimo medžių ir krūmų kirtimui, apskritai nereikėjo, dėl ko, skundžiamame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai konstatuota, kad ji padarė ANK 368 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad ji devynias pušis ir šešis karpotuosius beržus išpjovė, siekdama nutraukti ANK 333 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jai buvo pritaikyta administracinė nuobauda, t. y. vykdydama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos privalomą nurodymą. Pažymi, kad šiuo atveju susidarė situacija, kai dvi institucijos - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracija skirtingai traktuoja žemės sklypo savininko pareigas ir kelia pareiškėjai du tarpusavyje nesuderinamus reikalavimus: Nacionalinės žemės tarnyba reikalauja iškirsti medžius ir krūmus, o Palangos miesto savivaldybės administracija baudžia už tokių veiksmų atlikimą, nors pati dar 2011 metais ir 2014 metais nurodė, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype draudžiama ant drenažo rinktuvų sodinti medžius ir krūmus. Be to, šios dvi institucijos skirtingai traktuoja ir pačius iškirstus medžius. 2018 m. spalio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime Nr. 16SD-2058-( 14.16.104) „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ nurodyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalis yra apaugusi sumedėjusiais augalais (pušimis, beržais). 2018 m. lapkričio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR P-562-2018 nurodyta, kad dalis žemės sklypo yra apaugusi menkaverčiais krūmais. Tuo tarpu Palangos savivaldybės administracija teigia ir skundžiamame nutarime nurodo, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype auga ekologiškai vertingi želdiniai, kurie yra priskirti saugotiniems. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad dviejų valstybės institucijų elgesys ir skirtingi reikalavimai suklaidino ją, todėl siekdama išvengti pakartotinės administracinės atsakomybės bei piniginių sankcijų (padidinto žemės mokesčio tarifo) už žemės sklypo nepriežiūrą, per įstatymo numatytą 30 dienų terminą negavusi iš Palangos savivaldybės administracijos neigiamo atsakymo į savo prašymą išduoti leidimą medžių kirtimui, supratusi tai kaip patvirtinimą, jog leidimas tvarkyti sklype augančius medžius ir krūmus yra išduotas, buvo įsitikinusi, kad ji atlieka teisėtus veiksmus ir vykdo žemės sklypo savininko pareigą, už kurios nevykdymą buvo nubausta anksčiau, dėl ko, pareiškėjos manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ji suprato atliekamų darbų neteisėtumą, pavojingumą, kad norėjo padaryti žalą aplinkai ir padarė tyčinį administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. G. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jai nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, - Palangos miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Atsiliepime nurodė, kad priimant nutarimą buvo vadovaujamasi viešai prieinamais melioracijos žemėlapiais, kuriuose nurodyta, kad M. G. priklausančiame žemės sklype, Kurorto gatvėje, nėra valstybei priklausančios melioracijos sistemos. M. G. 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu G-1605r papildomai administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-269-2019 (ROIK: 19103234860) pateikė topografinę nuotrauką su melioracijos drenažo sistemos sausintuvais visame žemės sklypo plote, įrodančią, kad žemės ūkio paskirties privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas melioracijos drenažo sistemos sausintuvų tinklas, todėl, vadovaujantis 2008 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, pakeistų 2017 m. lapkričio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-251 ir 2018 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134, 13.1.2. punktu, kuriame numatyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių, žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomone, M. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, prašo teismo šioje administracinio nusižengimo byloje priimti sprendimą savo nuožiūra, o bylą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusižengimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, nes tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiamu Palangos savivaldybės administracijos nutarimu, pareiškėjos skundo argumentais bei Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo M. G. pripažinta kalta ir nubausta už ANK 368 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje M. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir jo pagrindu Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimu ji nubausta pagal ANK 368 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus, išskyrus šio kodekso 281 straipsnyje numatytus pažeidimus, t. y. už tai, kad ji žemės ūkio paskirties privačiame savo žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 18 d. nupjovė devynias parastąsias pušis ir šešis karpotuosius beržus, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje viršijo 12 cm, kurie priskirtini saugotiniems želdiniams, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo. M. G. administracinio nusižengimo protokolu bei skundžiamu nutarimu buvo inkriminuojamas 2008 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), pakeistų 2018 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134, 9 punkto reikalavimo pažeidimas. Pagal šių Taisyklių 9 punktą, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje, augantys ekologiški vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus) yra priskiriami saugotiniems. Taisyklių 11 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbai turi būti atliekami turint Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus (toliau – Ūkio ir turto skyrius) išduotą leidimą atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus (toliau – Leidimas), išskyrus 13 punkte nurodytus atvejus, ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą Leidime, išskyrus 16 punkte nurodytus atvejus. Šių Taisyklių 13.1.2. punktas numato, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikia, kai jie auga ant įrašytų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą: slenksčių, greitviečių, vandens pralaidų, drenažo rinktuvų ir sausintuvų, siurblinių, tvenkinių, žemės užtvankų, pylimų, drėkinimo vamzdynų, šulinių, vandens nuleistuvų, siurblinių ir 15 m atstumu nuo jų pakraščio, grioviuose ir jų šlaituose (išskyrus sureguliuotas upių vagas), griovio priežiūros juostoje. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai M. G., ir šiame žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, užimantys 0,9 ha žemės sklypo plotą. Pareiškėjos M. G. teismui pateikta topografine nuotrauka su melioracijos drenažo sistemos sausintuvais visame žemės sklypo plote, nustatyta, kad žemės ūkio paskirties privačiame žemės sklype, unikalus Nr. 5670-0004-0092, yra įrengtas melioracijos drenažo sistemos sausintuvų tinklas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atsiliepime išdėstytą poziciją, į tai, kad M. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, užimantys 0,9 ha ploto, vadovaujantis 2008 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-159 1 punktu, patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių, pakeistų 2017 m. lapkričio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-251 ir 2018 m. liepos 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134, 13.1.2. punktu, šiuo nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas medžių ir krūmų kirtimui nebuvo reikalingas, tai pripažino ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos M. G. veiksmuose, iškertant skundžiamame nutarime nurodytus medžius, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Taigi, nagrinėjamu atveju M. G. pagal ANK 368 straipsnio 1 dalį nubausta nepagrįstai, teismui pateikta bylos medžiaga neįrodo nei jos kaltės, nei veiksmų neteisėtumo, todėl 2019 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas Nr. SAVAD-25-ANR_N-269-2019 administracinio nusižengimo byloje naikintinas ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje, teisena M. G. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Konstatavus, kad M. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje, požymių, pasisakyti dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su jos pareiga prižiūrėti žemės sklypą, taip pat dėl iškirstų medžių priskyrimo prie saugotinų, netikslinga, todėl teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-269-2019, ir administracinio nusižengimo teiseną M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 368 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.