Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-294-292/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
2-294-292/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
V. C.
Suinteresuotas asmuo
R. Z.
Civilinė byla Nr. 2-294-292/2015;proceso Nr. 2-13-3-05426-2014-3;procesinio sprendimo kategorijos:
(S)34.; 116.1.; 128.2.ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjai V. C. ir jos atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad V. C. po motinos P. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina P. Z., po kurios mirties atsirado palikimas: dokumentai, papuošalai, buities daiktai, baldai ir kt. Mirusioji P. Z. testamento nepaliko, tačiau jos valia buvo po jos mirties jai priklausantį turtą palikti pareiškėjai. Likus mėnesiui iki motinos mirties, pareiškėjos motina dovanojimo sutartimi pareiškėjai padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties butas su ten esančiais daiktais, tame tarpe ir du auksiniai žiedai, 1000 Lt grynais pinigais, kuriuos pareiškėja panaudojo motinos laidotuvėms, perėjo pareiškėjos dispozicijon. Pareiškėja savo motiną P. Z. slaugė iki jos mirties, taip pat pareiškėja gavo ir motinos P. Z. laidojimo pašalpą. Pareiškėja yra mirusiosios turto pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Kitas mirusiosios turto pirmos eilės įstatyminis įpėdinis - suinteresuotas asmuo R. Z., kuris yra pareiškėjos brolis ir kuris į motinos paliktą turtą pretenzijų neturi, ginčo dėl to tarp jų nėra. Jis yra be pastovios gyvenamosios vietos. Nustatytu terminu pareiškėja nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes mirusioji registruoto turto neturėjo.

Suinteresuotas asmuo R. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 20).

Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Įstatyme (LR CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (LR CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos P. Z. mirties momento 2014-06-23 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja V. C. (b. l. 8, 12), kuri yra mirusiosios dukra, ir suinteresuotas asmuo R. Z., kuris yra mirusiosios sūnus (b. l. 9). Paveldėjimo byla po P. Z. mirties nėra užvesta (b. l. 10). Po P. Z. mirties atsirado palikimas: dokumentai, papuošalai, baldai, buities daiktais, paveikslai, 1000 Lt grynais pinigais, kurie liko pareiškėjos motinos dovanojimo sutartimi (b. l. 11) prieš mirtį pareiškėjai perleistame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuriuos pareiškėja po savo motinos mirties pradėjo valdyti. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėtų pretenzijų į mirusiosios P. Z. palikimą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po P. Z. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos P. Z. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė