Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. spalio 12 d. mirė pareiškėjos A. B. motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Ji turėjo nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini), esantį trijų kambarių butą Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), lA2/p. Nurodė, kad jos motina V. P. 2013 m. liepos 15 d. surašė testamentą, notarinio registro Nr. 2649, kuriuo savo nuosavą butą Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko jai, jos dukrai A. B.. Nurodė, kad jos tėvai turėjo tris dukras: ją, D. S. ir R. K.. Tėvai nebuvo išsituokę, tačiau tėvas J. P. nuo 1966 m. vidurio gyveno atskirai, su mama bendro ūkio nevedė ir bendro turto nekaupė. Jis mirė (duomenys neskelbtini). Kitos santuokos jis nebuvo sudaręs ir daugiau vaikų, išskyrus juos tris, neturėjo. Paveldimą butą mama įsigijo savo lėšomis ir pastangomis, jau būdama našle. Butas neįkeistas, neužstatytas, teisės į jį nesuvaržytos, mirusioji neturėjo jokių kreditorių, todėl ji užtikrina, kad kitų asmenų teisių į mirusios motinos V. P. butą nėra ir būti negali. Nurodė, kad motinos palikimas atiteko jai, nes, pritariant jos seserims D. S. ir R. K., V. P. surašė testamentą jos naudai. Seserys paveldėti nieko nepageidavo ir palikimo nepriėmė sąmoningai, jo atsisako, nesirūpina ir jokių pretenzijų nereiškia. Palikimą paveldėjimo tikslu priėmė faktiškai: per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo atvirai kaip savo turtu naudotis motinos butu: jį valdo ir tvarko kaip nuosavą, ji viena perėmė jos dokumentus, raktus, viena rūpinuosi jo išlaikymu, prižiūri, remontuoja ir moka komunalinius mokesčius. Šie faktai patvirtina, kad palikimą ji priėmė aktyviais veiksmais. Nurodė, kad su motina V. P. iki jos mirties gyveno kartu. Ją ji slaugė, mirusią palaidojo ir prižiūri jos kapą. Kitų įpėdinių ir asmenų, galinčių reikšti pretenzijas į palikimą, nėra. Nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto, norėdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pagal įstatymą notaro biurui privalo pateikti palikimo priėmimo fakto įrodymą. Tokio fakto įrodymu gali būti tik teisme nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2015 m. spalio 12 d., (duomenys neskelbtini), mirus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. liepos 15 d. jos sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. 2649, jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 5, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po jos mirties priėmė ir faktiškai paveldėjimo tikslu atvirai ir nepertraukiamai valdo ir tvarko mirusiosios dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad po motinos V. P. mirties, jos turtu rūpinosi sesuo A. B., ji neprieštarauja jos pareikštam prašymui, tarp jų ginčo nėra ir sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog po motinos V. P. mirties A. B. priėmė faktiniu valdymu jos palikimą.

Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po motinos V. P. mirties, jos turtu rūpinosi sesuo A. B., ji neprieštarauja jos pareikštam prašymui, tarp jų ginčo nėra ir sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog po motinos V. P. mirties A. B. priėmė faktiniu valdymu jos palikimą.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal CPK 12 straipsnį ir 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė ir faktiškai valdo ir tvarko mirusiajai motinai priklausantį butą, teismas pažymi, jog pareiškėjos pateiktas prašymas yra netinkamai suformuotas, kadangi prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą į konkretų mirusiosios turto valdymą, o ne į palikimo priėmimo faktą. Tačiau teismas pažymi, kad tai nekeičia bylos esmės ir išanalizavęs pareiškėjos A. B. prašymą, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėja aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po pareiškėjos motinos V. P. mirties, savo interesais, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, suinteresuotiesiems asmenims neprieštaraujant ir sutinkant su pareiškėjo pareiškimu, konstatuoja, kad pareiškėja A. B. po savo motinos V. P. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444 - 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po jos motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (2015 m. spalio 13 d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 14).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.