Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-417/2014

Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00071-2011-1

2014 m. kovo 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro G. P. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. U. ir L. U. išteisintos pagal BK 132 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jos padarė nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. U. ir L. U. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamos tuo, jog pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui o būtent: M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, savininke, bei L. U., būdama 2/3 dalies gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, savininke ir nepilnamečio R. U., 1/6 dalies gamybinio pastato savininko, atstovė pagal įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) (toliau „Įstatymo“) 2 straipsnio 73 punktą („Statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu“) būdamos statinio naudotojos, pagal Įstatymo 41 str. 1 d. („Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu...“) būdamos atsakingos už minėto statinio techninę priežiūrą, iki 2011-04-21 pažeidė:

1. Įstatymo 40 straipsnio 3 punkto („laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio Įstatymo 4 straipsnį“) reikalavimus.

2. Įstatymo 40 straipsnio 4 punkto („šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą“) reikalavimus.

3. Įstatymo 40 straipsnio 5 punkto („suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai“) reikalavimus.

4. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies („Statinio techninę priežiūrą sudaro:

1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas, kurio tikslas – nustatyti vizualiai pastebimus statinio būklės pokyčius statinio naudojimo metu;

2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurių tikslas – nustatyti statinio techninės būklės pokyčius per tam tikrą laiką arba kitais atvejais, jeigu tokios apžiūros numatytos šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse;

3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas;

4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas“) reikalavimus.

5. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau „Reglamento“) II skyriaus 38 straipsnio („Nuolatiniai statinio stebėjimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per mėnesį“) reikalavimus.

6. Reglamento II skyriaus 39 straipsnio („Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ir griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti...“) reikalavimus.

7. Reglamento II skyriaus 40 straipsnio („Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro:

41.1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui)...“) reikalavimus.

8. Reglamento II skyriaus 44 straipsnio („Statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose:

44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (...), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti“) reikalavimus, būtent:

nesilaikė normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus,

neremontavo, nerekonstravo statinio, kai jo tolesnis naudojimas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai,

nestebėjo statinio ne rečiau kaip kartą per mėnesį, neorganizavo statinio periodinių (kasmetinių) apžiūrų, vizualiai stebimų statinio būklės defektų, avarijų ar griūties pavojų neaprašė ir neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, statinio būklės neįvertino, nenumatė priemonių defektams šalinti, neorganizavo remonto.

Esant pastato išorės sienai ir išilginei laikančiajai vidaus sienai deformuotoms (dėl fizinio plytų ardymo, erozijos) ir avarinės būklės, defektų neregistravo statinio techninės priežiūros žurnale, nešalino pastebėtų statinio būklės defektų, statinio būklės neįvertino, neorganizavo remonto, nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią patekti į pastatą. Dėl fizinio plytų ardymo bei neleistinai didelės erozijos (plytų masinio ištrupėjimo dėl sudrėkusių plytų užšalimo-atšilimo) mūrinio stulpo (UAB „duomenys neskelbtini“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino mechaninio atsparumo ir pastovumo (esminiai statinio reikalavimai, numatyti Įstatymo 4 straipsnio 1 p. 1 pap.) reikalavimų, tai sąlygojo statinio avarinę būklę ir griūties pavojų, sukeltas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl to 2011 m. balandžio 21 d. 14 val. 50 min., įvykus atraminio mūrinio stulpo (UAB „duomenys neskelbtini“ statybinės techninės ekspertizės akto schemoje pažymėto Nr. 4) griūčiai, pažeidžiant kitas statinio dalis (pokraninę siją, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija) įvyko statinio avarija, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Taigi M. M. U. ir L. U., pažeisdamos anksčiau nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. G..

M. M. U. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. U. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., padarymo ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant per šį laikotarpį pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokuroras nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšminga, ar V. G. teisėtai ar neteisėtai pateko į pastatą. Kaltinime nurodytų teisės aktų (specialių elgesio taisyklių) reikalavimų turi būti laikomasi visada, nepriklausomai, kokiu pagrindu asmenys patenka į pastatą. Juolab, kad patekimas į pastatą nebuvo niekaip apribotas (aptvertas ar pan.), patekti į jį nebuvo jokių kliūčių. Net jei asmuo ir neteisėtai pateko į pastatą, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų. Taip pat prokuroras akcentuoja, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu nėra reikšmingas ir patekimo į pastatą tikslas. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme negauta jokių duomenų, kad V. G. su A. G. būtų atlikę kokius nors veiksmus, lėmusius pastato (kuris neturėjo būti avarinės būklės bei neužtikrinantis mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų) griūtį. Nėra jokių duomenų, kad jie turėjo kokius nors daiktus, įrankius, iš kurių būtų matoma, jog galėjo daryti tokį poveikį pastato konstrukcijoms, kad jos nugriūtų. Nei A. G., nei nueinančius V. G. ir A. G. matęs A. M. neparodė, kad nešėsi ką nors (laužtuvą, kūjį ar pan.). Net ir darant šioje byloje niekuo nepagrįstą prielaidą, kad asmuo pateko į pastatą siekdamas jį ardyti ar nugriauti, bet jis neatliko jokio veiksmo, tai niekaip neeliminuoja pareigos vykdyti statinio techninę priežiūrą, kad statinys negriūtų.

Pasak prokuroro, teismas, teigdamas, kad eksperto išvada nepatvirtina M. M. U. ir L. U. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo, ir nurodydamas, kad „nelaimingo atsitikimo <...> priežastimi buvo ne tik tai, kad kaltinamosios nevykdė statinio priežiūros, taip pat kaip viena iš priežasčių nurodoma ir tai, kad nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas“, prieštarauja pats sau (vienu atveju eksperto išvada „nepatvirtina“ kaltės, kitu – nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad išteisintosios nevykdė statinio priežiūros). Teismas teigia, „kad nevykdant statinio naudojimo priežiūros kaltinamosios neturėjo realios galimybės sužinoti apie tai, kokių veiksmų jos privalo imtis siekdamos tinkamai vykdyti statinio techninę priežiūrą“. Reikiamų teisės aktų nežinojimas nepanaikina atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis reglamentuoja, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), o šiuo atveju teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad M. M. U. ir L. U. galėjo nežinoti specialių elgesio taisyklių ir neturėjo realios galimybės sužinoti, kokių veiksmų reikia imtis.

Prokuroro įsitikinimu, akivaizdu (be to, tai pažymėta ir ekspertizės akte), jog pastatu ilgą laiką nebuvo rūpinamasi, jis tapo tokios avarinės būklės, kad griūtis galėjo prasidėti nuo menkiausios apkrovos. Tad ne žuvusiojo V. G. ir ne su juo buvusio A. G. nustatyti veiksmai (t. y. patekimas į pastatą) buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtina padarinių kilimo sąlyga yra tik išteisintųjų padarytas specialių elgesio taisyklių pažeidimas. Tarp pažeidimo ir pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto galima numatyti, kad neprižiūrint statinių jie griūna.

Patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti jai iš kaltinamųjų 10 800 Lt turtinės žalos ir 180 000 Lt neturtinės žalos. Priteisti iš kaltinamųjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas kaip vienu iš pagrindinių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje laikydamas UAB „duomenys neskelbtini“ ekspertizės aktą ir šio akto išvadas, rėmėsi jomis jų iki galo neišanalizavęs, nesusiedamas akte padarytų išvadų į vieną visumą su kitais byloje esančiais įrodymais bei LR teisės aktų reikalavimais.

Lietuvos Respublikos statybos įstatyme aiškiai nustatyta statinio naudotojo pareiga atlikti statinio techninę priežiūrą, o viešojo administravimo subjektams, vykdantiems statinio naudojimo priežiūrą, numatytos ne pareigos, o teisės reikalauti atsižvelgiant į statinio grėsmės pobūdį, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti arba juos evakuoti, arba sustabdyti statinio naudojimą, taigi teismas turėjo UAB „duomenys neskelbtini“ ekspertizės aktą įvertinti atsižvelgdamas į anksčiau aptartų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40, 42 straipsnių reglamentavimą.

Apeliantės manymu, kaltinamosios, pažeisdamos specialias elgesio taisykles, kurių privalėjo laikytis, t. y. neužtikrindamos statinio techninės priežiūros, leido sugriūti gamybinio pastato, esančio Prieplaukos g. 18, Palangoje, konstrukcijoms, kurios krisdamos atėmė gyvybę V. G.. Taigi šiuo atveju būtent kaltininkių veika (neveikimas) buvo V. G. mirties priežastis, t. y. tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas pačių kaltininkių veikos rezultatas. O tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės administracija, būdama statinio naudojimo priežiūrą vykdančiu subjektu, turėjo tik teisę, o ne pareigą reikalauti, kad kaltinamosios vykdytų gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, techninę priežiūrą.

Nukentėjusioji taip pat atkreipia dėmesį, kad 2011-04-21, kai įvyko statinio avarija ir žuvo statinio viduje buvęs V. G., ieškinio, kurio pagrindu jų turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jau buvo ieškovo atsisakyta. O tai automatiškai reiškia, kad įsigaliojus tokiai nutarčiai, nustojo galioti ir laikinosios apsaugos priemonės. Todėl šiuo atveju duotais kaltinamųjų parodymais, kaip paneigiančiais jų kaltę, remtis nebuvo galima. Netgi tuo atveju, jeigu įvykusios statinio avarijos metu dar būtų galioję minėto statinio disponavimo apribojimai, tai nereiškia, kad kaltinamosios galėjo nevykdyti statinio techninės priežiūros.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras G. P. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. atstovas advokatas R. Skėrys prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintųjų M. M. U., L. U. gynėja advokatė Gražina Mauručaitienė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro G. P. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Vienas objektyviosios pusės požymių– priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tačiau ši veika turi būti būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Ir tuo atveju veiką reikia išskirti iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali būti pripažinta būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t. y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikšmės turi tik būtinasis priežastinis ryšys, kuriam yra būdingas dėsningas vidinis reiškinių ryšys – kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

Kaip matyti iš byloje esančios UAB „duomenys neskelbtini“ gamybinio pastato duomenys neskelbtini, ekspertizės akto: 1) statinio avarija įvyko dėl silikatinių plytų mūrinio stulpo suirimo. Dėl fizinio plytų ardymo, erozijos, mūrinio stulpo skerspjūvis sumažėjo tiek, kad nebeužtikrino „mechaninio atsparumo ir pastovumo esminio statinio reikalavimo“, įvyko stulpo griūtis, pažeisdama kitas statinio dalis (pokranines sijas, atraminę 7,5 m siją, ant jos besiremiančias gelžbetonines briaunuotas plokštes su stogo konstrukcija. Suirimas galėjo prasidėti nuo menkiausios apkrovos: vibracijos netoliese kalant polius ar tankinant pagrindus, nedidelio smūgio į stulpą ar į priešais esančią mūro sieną, vėjo gūsio; 2) gamybinio, pramoninės paskirties pastato stulpai Nr. 5, Nr. 3 avarinės būklės ir gali suirti bet kuriuo metu, kartu su jais denginiai ir sijos, kurios remiasi ant šių stulpų. Stulpai Nr. 2 ir 1, pietinė siena taip pat avarinės būklės; 3) nebuvo vykdoma statinio naudojimo priežiūra, kurią privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektas; 4) nebuvo vykdoma statinio techninė priežiūra; 5) statinys yra avarinės būklės, nors jo gyvavimo trukmė 80 metų (t. 1, b. l. 109–145).

2011-05-03 Avarijos tyrimo akto išvadose nurodyta, kad avarijos priežastys – nevedama statinio pastato techninė priežiūra. Atsakingi asmenys – gamybinės ir ūkinės paskirties pastatų bendraturčiai (t. 1, b. l. 61–74).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas R. M. parodė, kad šioje baudžiamoje byloje atliko statinio ekspertizę po avarijos. Ekspertizę atlikti kaltinamajai L. U. buvo nurodžiusi Palangos miesto savivaldybės administracija. Patvirtina ekspertizės akte nurodytas išvadas. Pagal tuo metu galiojusius statybą reglamentuojančius įstatymus statinių naudojimosi priežiūrą privalo atlikti viešojo administravimo subjektai – savivaldybės administracija. Pastato, esančio Prieplaukos g. 18, Palangoje, statinio priežiūra vykdoma nebuvo, pastato savininkai dėl pareigos rūpintis pastatu įspėti nebuvo, iš jų nebuvo pareikalauta nustatyti statinio būklę. Pastatas buvo mechaniškai nepatvarus, ypač stogo dalyje galbūt dėl dviejų priežasčių – dalies plytų išardymo bei statinio erozijos. Nustatyti, ar siena galėjo nugriūti tik dėl to, kad į vidų įėjo žmogus, yra sudėtinga, nes avariją galėjo sukelti ir pašaliniai veiksniai: gamtos sąlygos, netoli vykstantys statybos darbai. Mano, kad prioritetu byloje turėtų būti ne statinio techninės priežiūros vykdymas, o statinio naudojimo priežiūra. Pastato savininkai turėjo vesti pastato eksploatacijos žurnalą bei pasirūpinti, kad į pastato teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys, atliekant ekspertizę statinio teritorija buvo aptverta tvora.

Šiuo konkrečiu atveju iš konstatuotų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad tiek subjektai, atsakingi už gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, naudojimo priežiūros vykdymą, tiek M. M. U., būdama 1/6 dalies gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, savininke, bei L. U., būdama 2/3 dalies gamybinio pastato, esančio duomenys neskelbtini, savininke ir nepilnamečio R. U., 1/6 dalies gamybinio pastato savininko, atstovė pagal įstatymą, nevykdė tinkamai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų. Tačiau taip pat akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, būtina nustatyti, ar M. M. U. bei L. U. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, jog abi dalimis paveldėjo nurodytą gamybinį pastatą, kita dalis priklausė mažamečiam L. U. sūnui. Nusprendė pastatą parduoti, tačiau 2003 metais gavo iš teismo pranešimą, kad į minėto pastato dalį pretenduoja L. S., kuris pateikė ieškinį, o 2003-11-24 Palangos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį ir nustatė, kad minėtam pastatui taikomos laikinos apsaugos priemonės. Kadangi jų nuosavybės teisės į pastatą buvo apribotos, negalėjo tinkamai rūpintis pastatu, į jį investuoti bei juo naudotis, nes suprato, jog nebegali visiškai keisti areštuoto statinio būklės, nes tai būtų vertinama kaip nutarties nevykdymas. Taip pat nežinojo, ar liks statinio savininkėmis. Daugelį metų kas du–trys mėnesiai nuvažiuodavo iki minėto pastato, matė, kaip iš jo buvo išvogti visi vertingi įrengimai, išardyti ir išimti metalo gaminiai, langai, ardomos statinio sienos. Kadangi turto areštas buvo inicijuotas L. S., negalvojo, kad yra atsakingos už areštuoto turto saugojimą: neorganizavo techninės statinio priežiūros, neremontavo ir nerekonstravo statinio, nevedė jokių statinio techninės priežiūros žurnalų. Stebėjo statinio būklę, tačiau ji neatrodė nestabili ar avarinė.

Tai, kad dėl pastato Prieplaukos g. 18, Palanga (unikalus Nr. 2595-9005-9021) nuosavybės teisės yra kilęs ginčas tarp M. M. U. ir L. U. bei L. S., matyti ir iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, jog pastatas, duomenys neskelbtini (unikalus Nr. 2595-9005-9021), kurio 2/3 priklauso L. U., 1/6 – M. M. U., 1/6 – R. U. (gim. 1998 m.), nuo 2005-03-09 yra areštuotas teismo nutartimi (t. 1, b. l. 45–46).

Tačiau iš byloje esančių įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad pastatas Prieplaukos g. 18, Palangoje (unikalus Nr. 2595-9005-9021) buvo aptvertas tvora, tai patvirtina ir specialistas R. M., buvęs įvykio vietoje. Ir tai leidžia teigti, kad M. M. ir L. U. ėmėsi galimų priemonių apsunkinti pašalinių asmenų patekimą į joms priklausantį pastatą. Būtent aplink pastatą esanti tvora leido aiškiai suprasti, jog patekimas į šį pastatą yra ribojamas ir net draudžiamas šį draudimą vertinant per pastato savininkų teisių gynimo prizmę. Šiuo atveju ne nuo M. M. ir L. U. veiksmų (neveikimo) priklausė, kad žuvusysis V. G. iš esmės neteisėtai pateko į sugriuvusį pastatą. Tvora, teisėjų kolegijos nuomone, ir buvo tas įrenginys, kuris leido pašaliniams asmenis suvokti, jog yra ribojamas patekimas.

Be to, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nevykdant statinio naudojimo priežiūros išteisintosios neturėjo realios galimybės sužinoti, kokių veiksmų jos privalo imtis siekdamos tinkamai vykdyti statinio techninę priežiūrą. Juolab, kad ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad statinio, esančio Prieplaukos g. 18, Palangoje, savininkai nebūdami statybos srities specialistais negalėjo žinoti, ką turi atlikti vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais. Tuo tarpu neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. Arba, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti. Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju M. M. ir L. U. savo, kaip savininkų, požiūriu, suvokimu atlikusios reikiamus veiksmus tam, kad pastatas nekeltų grėsmės kitų asmenų gyvybei (tvora apribodamos kitų asmenų patekimą į jo vidų) bei negavusio jokių nurodymų iš pastato naudojimo priežiūrą privalėjusių atlikti administravimo subjektų, nenumatė, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jų veiksmai gali sukelti pavojingus padarinius.

Taigi konstatuotos faktinės bylos aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad M. M. ir L. U. veiksmai nebuvo susiję būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti nepakanka tik objektyvių padarytos veikos požymių, kaip kad šiuo atveju, kad išteisintųjų netinkamai vykdyta statinio techninė priežiūra, tačiau būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltę, konkrečiu atveju neatsargią kaltės formą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, M. M. U. ir L. U. veiksmai nelėmė statinio avarijos, kurios metu žuvo statinio viduje buvęs V. G.. Ir šie išteisintųjų veiksmai vertintini kaip atsitiktinis priežastinis ryšys, kadangi kilusias pasekmes nulėmė papildomos aplinkybės – netinkama ginčo statinio techninė priežiūra.

Taigi įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. G. žūtį sąlygojo ne M. ir L. U. veiksmai, bet ir kitos aplinkybės, todėl neįrodžius, kad yra priežastinis ryšys tarp išteisintųjų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pastarosios padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamuoju atveju buvo konstatuota, kad M. M. U. ir L. U. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymio – priežastinio ryšio. Tad konstatuotina, kad M. M. U. ir L. U. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Iš skundžiamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Tačiau BK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Ir šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad netinkamai šioje byloje yra išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas.

Tad Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamo išteisinimo pagrindo ir civilinio ieškinio klausimų išsprendimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad M. M. U. ir L. U. išteisintos, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinį ieškinį pareikštą M. M. U. ir L. U. dėl 10 800 Lt turtinės ir 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.