Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-8-1119/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-14
Bylos Nr.: 2-8-1119/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05440-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Virginija Pluščiauskienė, Vidmantas Skaburskas

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. 2-8-1119/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05440-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.3.; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.1.6.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. ir jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B. dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas M. Š. patikslintu ieškiniu (1 t., 1-3, 46-47 l.) prašo atnaujinti terminą apskųsti administracinius aktus ir panaikinti 2021-08-04 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210804-00074 Versijos Nr. 2 (toliau – SSA), 2021-08-04 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-210804-00070 Versijos Nr. 2 (toliau – PN1) ir 2021-08-04 privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-210804-00072 Versijos Nr. 2 (toliau – PN2) ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su prašomais panaikinti administraciniais aktais nesutinka, nes juose nurodyta, kad jis adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, įsirengė 184,24 kv.m ploto betoninių trinkelių aikštelę (toliau – Aikštelė), taip pažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko teises. Paaiškino, kad 2008 m. jis pirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos mėnesį jis suderino su gretimų žemės sklypų savininkais gyvenamojo namo statybos projektą, kuriame numatyta nugriauti seną ir statyti naują gyvenamąjį namą, nurodyti projektuojami tinklai bei trinkelių paklojimo schema. Jam 2015-09-10 buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-61-150910-00149 atlikti gyvenamojo namo renovaciją. Kiemo aikštelės betono danga buvo pakeista 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau 2015 m. su kaimynu A. Š. suderinus prisijungimo prie iš jo sklypo einančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų sąlygas bei įrengus dujų ir kitų inžinerinių tinklų komunikacijų įvadus, 2015 m. ieškovas išklojo likusį aikštelės plotą trinkelėmis, o 2016 m. - užtaisė trinkelių išardymus. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė betoninių trinkelių aikštelę matė jau pirkdama žemės sklypą (2020-01-01). Mano, kad administraciniai aktai jam surašyti nepagrįstai, nes yra suėjęs senaties terminas galimai padaryto pažeidimo tyrimui. Paaiškino, kad jis 2021-09-24 kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, o 2021-10-06 gavo teismo nutartį, kad skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl prašo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą apskųsti administracinius aktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje ieškovas M. Š. ir jo atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškino, kad jo žemės sklype T., buvę žemės sklypo savininkai, įrengė betoninę aikštelę. Jis įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, daugiau nei pusę žemės sklypo dengė betoninė aikštelė. 2011 m. aikštelės danga buvo dar betoninė, jis pradėjo tvarkytis. 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo statomas namas, aplink namą buvo skalda ir žvyras. 2016 m. vietoje betoninės aikštelės įrengė trinkelių aikštelę ir jam niekas pretenzijų dėl to nereiškė. 2016-06-01 jau gyveno naujame gyvenamajame name. Mano, kad jam išduotas statybos leidimas leidžia pakeisti aikštelės dangą. 2017-01-01 pasikeitė teisinis reglamentavimas, pagal kurį rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai nereikalingi, jei jie per 1 m. nepareiškė pretenzijų. Aikštelė yra gyvenamojo namo priklausinys. Nurodė, kad jis ėmėsi visų priemonių įteisinti statybą, tačiau Aikštelės statybos nepavyko įteisinti dėl trečiojo asmens veiksmų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 51-65 b. l.). Nurodė, kad Inspekcija 2021-05-04 gavo 2021-05-03 prašymą patikrinti sklype (duomenys neskelbtini) pastatytų statinių – tvoros bei betoninių trinkelių aikštelės teisėtumą. Gauto skundo pagrindu 2021-05-18 buvo atliktas patikrinimas bei 2021-05-21 pakartotinis patikrinimas, surinkta būtina medžiaga bei 2021-07-15 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1348 (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo akte užfiksuota, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) savininkas yra M. Š. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, žemės sklype esančių kitų inžinerinių statinių (tvoros, tualeto, šulinio) kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-08-24. 2021-05-21 vykusio pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype įrengta apie 184,25 m² betoninių trinkelių aikštelė (toliau – Aikštelė). Vadovaujantis patikrinimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 eilutės nuostatomis, įrengta aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kuriai įrengti pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir parengtas supaprastintas statinio projektas. Ieškovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Aikštelės jis neįrengė, ją įsigijo kartu su žemės sklypu. Buvusi žemės sklypo savininkė K. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žemės sklypą su statiniais, t. y., betoninių trinkelių aikštele (kurios plotas buvo apie 100 m²), bei tvora su betoniniu pagrindu, 2008 m. pardavė ieškovui, bei nurodė, kad betoninių trinkelių aikštelę įsirengė 2004 m. Pažymėtina, kad pagal projektuotojo UAB „Gedvalda“ (toliau – projektuotojas) parengtą ,,Esamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), griovimo ir naujo vienbučio gyvenamojo namo statybos projektas“ projektą 2015-09-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-61-150910-00149 (toliau – SLD), kuriame buvo numatyta nugriauti esamą nesudėtingos kategorijos gyvenamą namą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoj jo pastatyti naują neypatingos kategorijos gyvenamą namą. Todėl projektuotojo paprašyta pateikti rašytinį paaiškinimą, nurodant, ar statinio projekto rengimo metu, kurio pagrindu buvo išduotas SLD, suprojektuota betoninių trinkelių aikštelė jau buvo įrengta ar ji buvo projektuojama naujai. 2021-06-06 buvo gautas projektuotojo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad projekto rengimo metu kieme buvo tik kelios betono dangos aikštelės ir žvyro dangos aikštelė. Peržiūrėjus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos apie žemės sklype teisiškai įregistruotą žvyro aikštelę ar betoninių trinkelių grindinį nėra. Taip pat 2021-07-07 buvo gautas papildomas projektuotojo paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad ,,Prieš atliekant projektavimo darbus sklype adresu (duomenys neskelbtini) sklype buvo kelios kiemo aikštelės. Buvo dvi esamos betono dangos kiemo aikštelės, kurių plotai buvo 34,42 m² ir 15,54 m² bei žvyro dangos kiemo aikštelė, kurios plotas buvo 150,52 m². Bendrai visų esamų kiemo aikštelių plotas buvo 200,48 m². Projektavimo metu buvo griaunami esami pastatai kieme ir jų vietoje statomas naujas gyvenamasis namas bei prie gyvenamojo namo suprojektuota betoninių trinkelių dangos kiemo aikštelė, kurios plotas 216,46 m²”. Peržiūrėjus internetiniuose portaluose (www.geoportal.lt, www.googlemaps.lt) viešai prieinamą informaciją (ortofoto duomenys įvairiais laikotarpiais) nustatyta, kad aikštelė įrengta laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. (tikrinant ortofoto duomenis laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2013 m. matomi želdiniai, laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. – žvyro aikštelė, kaip pateiktame paaiškinime nurodė ir projektuotojas). Laikotarpio nuo 2018 m. iki 2020 m. duomenys pateikti faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-1348 priede. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, betoninių trinkelių aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nėra registruota. Atsižvelgiant į patikrinimų rezultatus bei nustatytas aplinkybes, kad įrengiant Aikštelę ieškovas nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento bei patikrinimo metu tokio dokumento nepateikė, 2021-08-04 ieškovui buvo surašytas SSA ir PN1 bei PN2.

4. Nurodė, kad ieškovas skundžiamus administracinius aktus gavo 2021-08-24. Ieškovas skundą/ieškinį teismui, būdamas atidus ir pakankamai rūpestingas, turėjo galimybę teikti ne paskutinę nustatyto termino dieną, įstatymo nustatytą terminą skundui ar ieškiniui pateikti panaudoti rūpestingai ir atidžiai, išsiaiškinant visas svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad apie jo atžvilgiu pradėtą patikrinimo procedūrą ieškovas žinojo jau nuo 2021 metų gegužės mėnesio ir turėjo visas galimybes, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, išsiaiškinti nustatytą teisinį reglamentavimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad bendrosios kompetencijos teismui procesinius dokumentus ieškovas pateikė tik 2021-10-13, nors jo teigimu visi procesiniai dokumentai tinkamam pateikimui teismui buvo parengti ir teikiami 2021-09-24. Ta aplinkybė, kad ieškovas procesinius dokumentus pateikė ne pagal nustatytą teismingumą, o šiai aplinkybei išaiškėjus procesiniai dokumentai ne iš karto buvo pateikti bendrosios kompetencijos teismui, rodo tik tai, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, suklydo, bet ne tai, kad yra tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui/ieškiniui paduoti. Nesant svarbių ir ekstraordinarių priežasčių dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, nėra pagrindo atnaujinti ieškovo praleistą terminą procesiniams dokumentams pateikti.

5. Pažymėjo, kad prašydamas panaikinti skundžiamus administracinius aktus, ieškovas turėjo įrodyti bent vieną iš ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų, o būtent, kad administracinis aktas: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Mano, kad ieškovas neįrodė nei vieno iš minėtų pagrindų.

6. Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovė D. M. palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nors ieškovas Aikštelę laiko gyvenamojo namo priklausiniu, tačiau net ir priklausiniui statyti yra reikalingas statybos leidimas. Teisės aktai nustato statytojui pareigą turėti statybą leidžiantį dokumentą ir statyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal ieškovui išduotą SLD jis turėjo teisę statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Ketinant keisti betoninę aikštelę į betoninių trinkelių aikštelę, jis turėjo kreiptis į savivaldybę ir tikslinti statybą leidžianti dokumentą. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad betoninė aikštelė kaip nekilnojamasis daiktas turėjo būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, ją išardžius, reikėjo pranešti apie daikto išnykimą, o vietoje jos įrengus Aikštelę – ją įregistruoti kaip naują daiktą. Jei laikyti senosios aikštelės išardymą ir naujos Aikštelės įrengimą rekonstrukcija, tai rekonstrukcijai taip pat buvo reikalingas statybos leidimas.

7. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (1 t., 151-154 b. l.), su kuriuo nesutiko ir kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rodymų Aikštelės statybos teisėtumui įrodyti. Paaiškino, kad ji 2020-01-08 nusipirko 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020-10-29 buvo atlikti įsigyto žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai, kurie 2021-01-26 buvo įregistruoti. Ieškovas M. Š., įsirengdamas Aikštelę, nesivadovavo statiniui keliamais reikalavimais, bet ir nebuvo išlaikytas privalomas 1 metro atstumas iki jos sklypo ribos. Buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas ieškovui M. Š. nedavė jokio rašytinio sutikimo dėl aikštelės įrengimo neišlaikant privalomų atstumų iki besiribojančio sklypo ribos. Prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismo posėdyje tretysis asmuo R. B.ir jos atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo papildomai paaiškino, kad ji žemės sklypą su statiniais pirko 2020-01-08, pirmą kartą pamatė perkamus daiktus 2019 m. gruodžio mėnesį. Neturėjo pretenzijų ieškovui iki kol atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tuomet paaiškėjo, kad ieškovo tvora „įžengia“ į jos žemės sklypą keliose vietose, trinkelių aikštelė yra per arti žemės sklypo ribos, o jos žemės sklype buvęs garažas įeina į ieškovo žemės sklypą. Siekdama nustatyti, ar nėra pažeistos jos teisės, ji kreipėsi su prašymu į Inspekciją. Inspekcija dėl tvoros atsisakė tirti, nes pažeidimas yra mažareikšmis, dėl Aikštelės – nustatė, kad tai yra savavališka statyba. Tvoros pamate yra skylės, per kurias į jos žemės sklypą bėga vanduo. Patvirtino, kad jai ieškovas buvo davęs sutikimą dėl garažo rekonstrukcijos, tačiau kilus konfliktui dėl tvoros ir Aikštelės, jis atšaukė sutikimą. Ji bijojo, kad griaudama garažą išjudins Aikštelės trinkeles. Garažą nugriovė, tačiau liko nepašalinti jo pamatai ir 2 eilės plytų. Dėl teisių pažeidimo ji į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nuo 2008-12-29 nuosavybės teise priklauso 0,0614 ha (patikslinus kadastrinius matavimus) ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu statiniu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 54-55 l., 2 t., 13-32, 34-102, 143-145 l. l.). Nuosavybės teisė į Aikštelę neregistruota. Nuo 2004-09-20 iki 2008-12-29 žemės sklypas sus statiniais nuosavybės teise priklausė K. G. , o nuo 1995-09-25 iki 2004-09-20 – S. T. ir nuo 1992-08-24 iki 1995-09-25 V. T.

10. A. Š., buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, 2015-06-12 davė ieškovui sutikimą prisijungti prie projektuojamų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų bei ateityje prisijungti prie dujų ir kitų inžinerinių ir komunikacijų įvadų (1 t., 26 l.). nuo 2020-01-08 žemės sklypo ir pastatų adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra trečiasis asmuo R. B. (1 t., 134-139, 156-165 l.).

11. Ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015-09-10 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-61-150910-00149 (taip pat – SLD), kuriuo pagal UAB „Gedvalda“ parengtą statinio projektą: Esamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), griovimo ir naujo vienbučio gyvenamojo namo statybos projektą, Nr. 15.07.01-TDP, parengtą 2015 m. (toliau- Projektas), buvo leidžiama statyti naują statinį: statinio paskirtis – Gyvenamo (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas; bei griauti statinį: statinio paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – nesudėtingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 15-16 l.). Iš ištraukų iš Projekto matyti, kad A. Š. pritarė sklypo planui su projektuojamais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais (1 t., 49 l.), tačiau šiame plane nėra nurodyta projektuojama betoninių trinkelių aikštelė, o sklypo planui M1:500, kuriame be kitų projektuojamų objektų yra nurodyta projektuojama betoninių trinkelių aikštelė pritarė kiti gretimų žemės sklypų savininkai (1 t., 48, 50 l.).

12. Iki statybos darbų 2015 m. pradžios, kaip matyti iš ortofotonuotraukų iš geoportal.lt tinklapio (1 t., 140-143 l., 3 t., 46-54 l.), UAB „Gedvalda“ 2021-06-01 pateikto paaiškinimo ir schemų (1 t., 66-68 l.), žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo keli pastatai ir kelios kiemo aikštelės, bei tvora. Buvo kelios betono dangos aikštelės ir žvyro dangos aikštelė, kuri buvo įrengta sklype šiaurinėje sklypo pusėje ir aplink esamus pastatus. Naujai suprojektuotas pastatas gyvenamasis namas buvo numatytas esamų-griaunamų pastatų vietoje. Kiemo aikštelė ir nuogrinda aplink pastatą iš betoninių trinkelių buvo suprojektuota ant esamų kiemo aikštelių (jas remontuojant) bei padidinama dalinai įrengiant naują kiemo aikštelės zoną sklypo šiaurės rytų pusėje palei sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Naujai suprojektuotos kiemo aikštelės (vietoje esamos žalios zonos) ilgis palei sklypą adresu (duomenys neskelbtini) buvo 6,56 metro. 2021-07-07 projektuotojas pateikė papildomą paaiškinimą iš kurio matyti, kad betono dangos aikštelės buvo 34,42 m² ir 15,54 m² ploto, žvyro dangos aikštelė – 150,52 m² ploto, suprojektuotos betoninių trinkelių aikštelės plotas – 216,46 m². Teikdami paaiškinimus Inspekcijai, ieškovas 2021-05-28 ir 2021-06-01 nurodė, kad jis pirko žemės sklypą su betoniniu grindiniu, jo neįrengė (1 t., 98 l.), 2021-05-28 buvusi žemės sklypo ir kitų statinių savininkė K. G. nurodė, kad žemės sklype, kai ji įsigijo, jau buvo betoninis grindinys, jį kartu su kitais statiniais ir žemės sklypu pardavė ieškovui (1 t., 99 l.). Šie įrodymai, 2021-09-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-74 (1 t., 17-18 l.) ir paties ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad iki 2015 m. statybų pradžios buvo įrengtos betoninės dangos aikštelės, tačiau ne Aikštelė. Šiame kontekste aktualu yra ir tai, kad K. G. 2021-07-02 paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad ji pakeitė betoninę dangą į betoninių trinkelių aikštelę, tačiau daugiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nėra (CPK 178 str.), kai prieš tai 2021-05-28 paaiškinimuose K. G. nurodė, kad ji ir pardavė ieškovui žemės sklypą su betonine danga, t. y., ji nieko neįrengė ir nieko nekeitė žemės sklype. Todėl esant šiems prieštaravimams, ir nesant daugiau įrodymų, kurie patvirtintų K. G. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, teismas 2021-07-02 paaiškinime Inspekcijai K. G. nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad ji įrengė betoninių trinkelių aikštelę, nesivadovauja. Taigi įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad 2015-2017 m. ortofoto nuotraukoje fiksuotos vykstančios statybos, nenugriauti statiniai, spręstina, kad labiau tikėtina, jog Aikštelė įrengta 2017 m. pabaigoje (2015-2017 m. ortofoto nuotraukoje užfiksuota situacija šiltu metų laiku, matyti, kad vyksta statybos, matosi statybinės medžiagos, nenugriauti visi statiniai, Aikštelės kontūrai neaiškūs, 2018-2020 m. ortofoto nuotraukoje situacija užfiksuota šiltu metų laiku, matosi aiškūs Aikštelės kontūrai, visi nereikalingi statiniai nugriauti, statybos baigtos).

13. Gavus 2021-05-04 skundą Nr. 3D-1314 (trečiojo asmens skundas), 2021-05-18 ir 2021-05-21 Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 81-101 l.), kurio metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta 184,25 m² ploto betoninių trinkelių aikštelė, kuri, taip pat patikrinus viešai prieinamus duomenis, buvo įrengta laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. Inspekcija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 galioję teisės aktai nustatė, jog Aikštelės, kuri priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, statybai buvo reikalingi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Ieškovui nepateikus statybą leidžiančio dokumento, buvo surašyti ir įteikti ieškovui skundžiami administraciniai aktai: 2021-08-04 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-210804-00074 Versijos Nr. 2 (taip pat – SSA) (1 t, 4-8, 69-72 l.), 2021-08-04 privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-210804-00070 Versijos Nr. 2 (taip pat – PN1) (1 t., 13-14, 73-77 l.), kuriuo ieškovas įpareigotas iki 2022-02-04 nugriauti Aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, ir 2021-08-04 privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-210804-00072 Versijos Nr. 2 (taip pat – PN2) (1 t., 9-12 l.), kuriuo ieškovas įpareigotas nevykdyti jokių Aikštelės statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos reikalinga atlikti šalinant savavališką statybą.

14. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas tikslino žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ėmėsi veiksmų įteisinti savavališką statybą, o būtent – nustatė mokėtiną už savavališkos statybos įteisinimą sumą ir ją sumokėjo į valstybės biudžetą (2 t., 156-160 l., 3 t. 2-8 l.), prašė gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų dėl savavališkos statybos įteisinimo (3 t., 36-39 l.), tačiau tretysis asmuo tokio sutikimo nedavė ieškovui, nes tarp jų yra kilęs ginčas dėl į trečiojo asmens žemės sklypą įsiterpiančios ieškovo tvoros.

15. Byloje kilo ginčas dėl administracinių aktų panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) ir Inspekcijos teisės priimti administracinius aktus bei ieškinio senaties.

Dėl administracinių aktų panaikinimo.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar ieškovo vykdyti statybos darbai, kurių metu prie jo valdomo gyvenamojo namo buvo įrengta Aikštelė, buvo atlikti savavališkai, yra grindžiami keliais aspektais: pirma, šalys nesutaria dėl to, ar ieškovas, statydamas ginčo Aikštelę, turėjo jos statybą leidžiančius dokumentus; antra, šalys nesutaria dėl to, koks teisinis reglamentavimas taikytinas vertinant ieškovo vykdytų statybų teisėtumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant įvertinti, ar ieškovas teisėtai vykdė statybas ir atitinkamai ar atsakovė pagrįstai surašė ginčijamus aktus.

17. Siekdamas išnagrinėti byloje kilusį ginčą, teismas, visų pirma, turi nustatyti, koks teisinis reglamentavimas taikytinas vertinant statybų teisėtumą. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. koks buvo šio statinio statymo laikotarpis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iki pradedant statybos darbus 2015 m. vietoje Aikštelės buvo 34,42 m² ir 15,54 m² ploto betono dangos aikštelės ir 150,52 m² ploto žvyro dangos aikštelė. SLD ieškovui išduotas 2015-09-10, taigi betono dangos aikšteles ieškovas išardė po 2015-09-10, o Aikštelę baigė statyti 2017 m. pabaigoje. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168), akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) 3 lentelės 4.1 eilutės nuostatomis, Aikštelė priskiriama II grupės (šiai grupei priskiriami plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas > 100 m², ≤ 10000 m²) nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Lygiai tai pačiai grupei Aikštelė priskiriama ir pagal iki 2017-01-01 galiojusį teisės aktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903); 2 lentelės 17.1.2. eilutė).

19. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-12, Nr. 2016-28700), akto redakcija, galiojusi nuo 2017-09-20 iki 2018-01-01) 3 priedo 1.2 punktą leidimas statyti naują statinį privalomas statant naują nesudėtingąjį statinį (nepaisant jo grupės) mieste, jis taip pat reikalingas rekonstruojant nesudėtingąjį statinį mieste (2.2 p.). LR statybos įstatymo (toliau – SĮ) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20300), akto redakcijos, galiojusios nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01) 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad naujo nesudėtingojo statinio statybai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas. Jei ketinama nesudėtingąjį statinį rekonstruoti - rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas (SĮ 24 str. 1 d. 7 p.). Tačiau žinoma, kad Aikštelės statyba buvo baigta 2017 m. pabaigoje, o pradėta tikėtina gavus 2015-09-10 LSD. Pagal SĮ, galiojusio iki 2017-01-01, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statant naujus ar rekonstruojant nesudėtinguosius statinius statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Visgi iki 2017-01-01 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 201); neteko galios 2017-01-01) 6 priedo, kuriame nustatyti atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui, 2.2 ir 3.2 punktai nustatė, kad statant ar rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Be to, minėto statybos reglamento 33.2 punktas nustatė, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Taigi nepaisant to, kad iki 2017-01-01 galiojęs SĮ nenustatė pareigos statytojui rengti supaprastinto statybos projekto statant naują ar rekonstruojant nesudėtingąjį statinį, tačiau ši pareiga statytojui buvo nustatyta statybos reglamente, bei statytojas turėjo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, jei planuojamas statyti ar rekonstruoti statinys yra arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose.

20. Iki 2017-01-01 galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902)) nustatė reikalavimus supaprastintam projektui. Pagal 29 punktą supaprastintą projektą sudaro: bendrieji duomenys (supaprastinto projekto dokumentų sudėties žiniaraštis; sąrašas dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas supaprastintas projektas; aiškinamasis raštas statinio naudojimo paskirtis, statybos vieta, projektuojamą (-us) statinį (-ius) apibūdinantys pagrindiniai rodikliai); sklypo planas (kai jis rengiamas) (ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano, kuris Supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba ant kadastrinių matavimų plano) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais; architektūriniai (fasado, plano ir pjūvių) brėžiniai (pastatams), o kai reikia, – ir kitiems statiniams); statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų aprašymas; sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir techninė specifikacija (Statytojui pageidaujant).

21. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovas, būdamas Aikštelės statytoju, neturėjo parengto Aikštelės supaprastinto projekto, byloje nėra. Tačiau ieškovo teigimu, jis turėjo SLD, turėjo ir statybos projektą, kuriame numatyta projektuojama Aikštelė. Visgi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad SLD buvo išduotas griauti gyvenamąjį namą (gyvenamosios paskirties pastatas, kategorija – nesudėtingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statyti naują gyvenamąjį namą (gyvenamosios paskirties pastatas, kategorija – neypatingas) (1 t., 15-16 l.), tačiau ne griauti betonines aikšteles ir statyti Aikštelę. Statinio projektas buvo esamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), griovimo ir naujo vienbučio gyvenamojo namo statybos projektas, o iš teismui pateiktų planų matyti, kad kaimyninio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. pritarė tik sklypo planui su projektuojamais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais (1 t., 49 l.), tačiau ne sklypo planui, kuriame nurodyta projektuojama betoninių trinkelių danga (1 t., 48, 50 l.). Dar daugiau, sklypo planas, kuriame pavaizduota projektuojama Aikštelė (1 t., 48, 50 l.), negali būti prilyginamas supaprastintam projektui, nes neatitinka aukščiau nurodytų (Sprendimo 20 p.) reikalavimų. Todėl šiuo atveju įvertinus tai, kad statybos projektas buvo parengtas su tikslu gauti statybos leidimą buvusiam gyvenamajam namui griauti (ne kitiems priklausiniams, taip pat ir ne buvusioms betoninėms aikštelėms) bei naujam gyvenamajam namui statyti (tačiau ne naujai Aikštelei statyti) ir būtent toks statybą leidžiantis dokumentas ieškovui buvo išduotas, kad kaimyninio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. pritarė tik tiems statinio projekto sprendiniams, kuriais nustatomi projektuojami vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, spręstina, kad SLD ir jam gauti pateikti projektiniai sprendiniai nesuteikė teisės ieškovui statyti Aikštelės. Todėl neįrodžius ieškovui, kad Aikštelei statyti jis turėjo galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kad šiam dokumentui gauti buvo parengtas supaprastintas statybos projektas, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 270 str.).

Dėl Inspekcijos teisės priimti administracinius aktus ir ieškinio senaties

22. Šioje byloje ieškovas teigė, kad Inspekcija priėmė skundžiamus administracinius aktus praleidus padaryto pažeidimo tyrimo terminą bei prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

23. Minėta, kad faktinių aplinkybių tyrimą Inspekcija atliko gavus trečiojo asmens 2021-05-04 skundą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3848; TAR, 2023-07-11, Nr. 2023-14309) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2021 07 01) (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktą skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad turi galiojantį Aikštelės statybą leidžiantį dokumentą, todėl minėtos teisės aktų nuostatos netaikomos, ir vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gavus trečiojo asmens skundą, Inspekcija turėjo pareigą atlikti statybos teisėtumo patikrinimą ir surašyti skundžiamus administracinius aktus.

24. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties ar administracinių bylų teisenos terminų, jų skaičiavimo ir/ar atnaujinimo reikalinga nustatyti, kokie reikalavimai byloje yra esminiai, kurie ir lemia bylos teisinį pobūdį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006 ir kt.). Tuo atveju, kai byloje yra taikomi administracinių bylų teisenos terminai, sprendžiant, ar šis terminas nėra praleistas, yra aktuali ir jų taikymą aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

25. Administracinių aktų apskundimo terminas yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-808-492/2018). Žinodamas nurodytus duomenis, asmuo gali įvertinti, ar priimtas aktas nepažeidžia jo teisių, ir per nustatytą terminą priimti sprendimą dėl to, ar yra pagrindas jį ginčyti teisme.

26. Pažymėtina, kad nurodytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra nustatyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Vis dėlto asmens galimybė prašyti atnaujinti jo praleistą terminą yra apribota konkrečiu laikotarpiu. Aptariamame straipsnyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, ABTĮ yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus praleistas administracinio akto apskundimo terminas nebegali būti atnaujintas.

27. Teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-556/2021 ir kt.). Paminėtina ir tai, kad LVAT praktikoje, atsižvelgiant į individualią situaciją byloje, svarbia ir objektyvia priežastimi terminui atnaujinti paprastai nepripažįstamas asmens teisinis neraštingumas, neišmanymas, įstatymų nežinojimas, dėl kurio pasirinktos netinkamos teisinės gynybos priemonės <...> taip pat teisinė klaida dėl termino, kai asmuo yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato (LVAT 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-126/2007, taip pat žr. LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-436/2007).‏‏‎

28. Minėta, kad šioje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti administracinius aktus – savavališkos statybos aktą ir 2 privalomuosius nurodymus, motyvuodamas tuo, kad šie administraciniai aktai buvo išduoti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, o būtent, kad jam nebuvo reikalingas statybos leidimas statant Aikštelę, todėl jos statyba nėra savavališka. Ginčijamame SSA nurodyta, kad šis administracinis aktas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka, taigi ieškovui buvo išaiškinta pagrindinio administracinio akto apskundimo tvarka ir nurodytas terminas. Žinoma, kad ieškovas skundžiamus administracinius aktus gavo 2021-08-24 (1 t., 27 l.), taigi su ieškiniu į teismą jis turėjo teisę kreiptis iki 2021-09-24. Visgi ieškovas skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė 2021-09-24, t. y., nepraleidęs SSA nustatyto 1 mėnesio termino, tačiau skundas pateiktas netinkamam teismui, ir ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas Vidmantas Skaburskas. Galiausiai, tik gavus 2021-10-04 Regionų apygardos administracinio teismo nutartį (1 t., 29 l.), kuria išaiškinta, kad toks skundas nėra teismingas administraciniam teismui, ieškovas 2021-10-13 pareiškė ieškinį Šiaulių apylinkės teisme. Taigi ieškovas pareiškė ieškinį Šiaulių apylinkės teisme praleidęs nustatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą (praleista 18 d.). Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, nelaikant ieškovo nurodytų priežasčių dėl termino praleidimo svarbiomis, nes ieškovui buvo aiškiai nurodyta SSA apskundimo tvarka, ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas, sudaro pagrindą šioje byloje taikyti ieškinio senatį, kas yra dar vienas pagrindas atmesti patikslintą ieškinį (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Nagrinėjamoje byloje patikslintas ieškinys atmestas, tretysis asmuo pareiškė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretįjį asmenį byloje atstovavo advokatė Virginija Pluščiauskienė, už jos paslaugas tretysis asmuo sumokėjo iš viso 500 Eur (1 t. 166 l.). Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, trečiajam asmeniui R. B. iš ieškovo M. Š. priteistina 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 41,19 Eur. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 str. 1 d., 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,19 Eur (keturiasdešimt vieno euro, 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė