- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- Ik-2819-142/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01032-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- Z. Y.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Y. (Z. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Y. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos poskyriui dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. Y. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos poskyrio (toliau – ir Poskyris) 2011 gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Rusijos piliečio Z. Y. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas).
Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 2 punktu, tačiau pareiškėjo leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Nurodė, kad leidimas buvo išduotas (pratęstas) 2011 m. vasario 14 d. ir galioja iki 2012 m. vasario 13 dienos. Pažymėjo, kad šis leidimas nėra panaikintas, nes sprendimą panaikinti leidimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Nurodė Įstatymo 2 straipsnio 9 punktą ir pažymėjo, kad įpareigojimas išvykti Įstatymo 125 straipsnio 2 punkto pagrindu yra negalimas, kadangi leidimas laikinai gyventi yra panaikintas neteisėtai ir yra galiojantis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo ydingas įstatymo nuostatų taikymas varžo pareiškėjo galimybes pretenduoti gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes jis yra įvykdęs pagrindinę sąlygą – nepertraukiamai penkis metus legaliai gyvena Lietuvoje. Nurodė, kad panaikinus papildomą apsaugą, nesulaukus sprendimų įsigaliojimų, pareiškėjas yra įpareigotas išvykti, atimant galimybę išlaikyti lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos poskyris atsiliepimu į skundą (b. l. 8-9) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Informavo, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2011 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14) 35PR-3(00375) pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galios iki 2012 m. vasario 10 dienos. Vykdant šį Departamento sprendimą, 2011 m. vasario 14 d. Poskyris išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2012 m. vasario 13 dienos. Departamentas 2010 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)-13PR-1 nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui spręsti klausimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi įsigaliojo Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-11) 13PR-1 nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Remdamasis šia nutartimi 2011 m. balandžio 14 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ((duomenys neskelbtini)), taip pat šiuo sprendimu pavedė Poskyriui priimti sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota Elektrėnuose. Pažymėjo, kad su priimtu sprendimu pareiškėjas susipažino 2011 m. balandžio 27 d., atvykęs į Poskyrį. Nurodė vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktą ir paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 27 d. atvyko į Poskyrį, pasirašytinai susipažino su Departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir žodžiu pranešė, kad užsienio pasą, skirtą vykti į užsienį, yra praradęs. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Rusijos Federacijos ambasadai pateiktų prašymą išduoti jam grįžimo dokumentą, kadangi Taisyklių 2 punktas numato, jog užsienietis įpareigojamas išvykti, jeigu turi galiojantį užsienio valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę. Pažymėjo, kad pareiškėjas, 2011 m. gegužės 3 d. atvykęs į Poskyrį pranešė, jog į Rusijos Federacijos ambasadą nesikreips, nes rado pasą, jį pateikė. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi įsigaliojo Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-11) 13PR-1 nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos, pažymėjo, kad, vykdant Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavesta Poskyriui priimti sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 2 punktu, Taisyklių 2, 18.1. punktais, Sprendimu pareiškėjas įpareigotas per 15 dienų išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 23-24) prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad Departamente du kartus buvo gauti pareiškėjo prašymai, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis apskundė Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (15/6-11)13PR-1, ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Remiantis pareiškėjo prašymais, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, buvo priimti sprendimai išduoti / pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki įsigalios apskųstas Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-11) 13PR-1. Įsigaliojus Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimui Nr. (15/6-11)13PR-1 išnyko priežastys, dėl kurių pareiškėjui buvo išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jis turėjo būti panaikintas. Kadangi pareiškėjo prašymu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, toks leidimas galėjo būti panaikintas tik remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Pažymėjo, kad Departamentas 2010 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (15/6-11)13PR-1 3 punkte nurodė, jog, įsigaliojus šiam sprendimui, būtina spręsti klausimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti arba jo išsiuntimo. Nurodė, kad viena iš pagrindinių įpareigojimo išvykti sąlygų - užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ir jis turi kelionės dokumentą, su kuriuo gali grįžti į kilmės šalį ar valstybę, į kurią turi teisę vykti. Paaiškino, kad pareiškėjas 2005 metais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau atvykęs pasiprašė prieglobsčio, taip įteisindamas savo padėtį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2008 m. kovo 12 d. buvo išduotas Rusijos Federacijos piliečio užsienio pasas, galiojantis iki 2013 m. kovo 12 dienos. Nurodė, kad Departamentas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis Ženevos konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintu principu, kad negali būti taikoma atsakomybė asmenims, kurie neteisėtai atvyko į valstybės teritoriją, ieškodami prieglobsčio ir kurie patys nedelsdami prisistato valdžios pareigūnams, bei gerbiant pareiškėjo orumą, nusprendė priimti sprendimą dėl įpareigojimo išvykti, kad pareiškėjas savarankiškai galėtų palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, o nebūtų priverstinai išvesdintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Nurodė Įstatymo 125 straipsnio 2 punktą, 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 19 punktą, nustatė, kad Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-11)13PR-1 yra galiojantis. Nors leidimo, kurio galiojimą panaikino Departamentas, pareiškėjas Elektrėnų policijos komisariatui negrąžino, tačiau iš prašymo įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 16 langelio nustatė, kad prašymas grindžiamas priimtu 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (15/6-14)35PR-3 (00375), kuris priimtas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog tai buvo sprendimas pratęsti (pakeisti) jam pirmiau išduotą leidimą nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2012 m. vasario 13 dienos. Atkreipė dėmesį, kad to, jog 2011 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (15/6-14)35PR-3(00375) pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas pakeistas kitu, kuris išduotas metams, neneigia atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kurie paaiškino, jog leidimą reikėjo pratęsti (pakeisti), kol įsigalios sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos, nes jį priėmus leidimas laikinai gyventi privalo būti panaikintas. Pažymėjo, kad pagal nurodytą įstatyminį pagrindą galima nustatyti, jog leidimas buvo pratęstas (pakeistas), kai pareiškėjo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo nustatyta tvarka arba jam Įstatymo 132 straipsnio nustatyta tvarka atidėtas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Nurodė Įstatymo 48 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, jog pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi nurodytu pagrindu, šis leidimas buvo pratęstas (pakeistas) vieneriems metams, iki kol įsiteisės Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. (15/6-11) 13PR-1 nesuteikti papildomos apsaugos, nes nesuteikus papildomos apsaugos toks leidimas jau negali galioti. Nurodė, jog iš Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo matyti, kad leidimas panaikintas, nes įsigaliojo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos. Nustatė, kad pareiškėjas Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą skundė teismui, skundą padavė 2011 m. gegužės 6 d., ta pačia data pareiškėjas padavė skundą ir šioje byloje. Nors teismo sprendimas dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu leidimo laikinai gyventi panaikinimas dar nebuvo skundžiamas, todėl darė išvadą, kad toks sprendimas buvo teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas priimtas dėl to, jog įsiteisėjo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos, ir dėl to sprendimo įsigaliojimo ginčo nėra. Nurodė Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 139 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, kad nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-2820-189/2011 nebuvo priimta nutartis sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą, todėl Poskyriui nebuvo pagrindo nesilaikyti minėtuose teisės aktuose nurodyto termino, per kurį privalėjo priimti tokį sprendimą.
III.
Pareiškėjas Z. Y. apeliaciniu skundu (b. l. 61-62) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Poskyrio Sprendimą. Nurodo, kad Taisyklių 19 punktas nustato, jog dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo fakto, kad yra Įstatymo 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo dienos. Mano, kad sprendimą dėl įpareigojimo turi priimti ne Departamentas, o atsakovas, savarankiškai nustatęs minėtą aplinkybę. Paaiškina, kad atsakovas jį supažindino su Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu 2011 m. balandžio 27 d., paaiškino, kad per 14 dienų jis gali sprendimą skųsti, tačiau 2011 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos per 15 dienų. Nurodo, kad Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jis neįsigaliojo ir nebuvo pagrindo konstatuoti, jog yra nustatyto užsieniečio išvykimo iš šalies pagrindai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas pagal Z. Y. skundą atsakovui Departamentui dėl Departamento 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad yra tikslinga stabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta minėta byla.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 69-70) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pritaria pareiškėjo prašymui stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį, kad spręsti klausimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos buvo pavesta dar 2010 m. sausio 5 d. Departamento sprendimu Nr. (15/6-11) 13PR-1, įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 14 d. Pabrėžia, kad Poskyrio Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į įsiteisėjusį Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimą.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74-75) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Departamentas 2010 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui spręsti klausimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria įsigaliojo minėtas Departamento 2010 m. sausio 5 d. sprendimas, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat pavedė Poskyriui priimti sprendimą dėl pareiškėjo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžia, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo priima Departamentas (Įstatymo 51 str. 4 d.). Atkreipia dėmesį, kad Poskyrio Sprendimo metu leidimo laikinai gyventi panaikinimas nebuvo skundžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos skyriaus 2011-05-03 sprendimo Nr. 10–28–SP3–1, kuriuo Rusijos Federacijos pilietis Z. Y. įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX–2206 redakcija) nuostatos. Šio įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V–429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo taisyklių 19 punktą, dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo dienos ... >.
Byloje nustatyta, kad Departamentas 2010-01-05 sprendimu Nr. (15/6–11)–13PR–1 nusprendė nesuteikti Rusijos Federacijos piliečiui Z. Y. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių minėto asmens atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalį. Dėl šio atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo pareiškėjas 2010 m. sausio 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą 2011 m. kovo 14 d. nutartimi paliko nepakeistą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-02-08 sprendimu Nr. (15/6–14)35PR–1 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iki įsigalios Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-01-05 sprendimas Nr. (15/6–11)13PR–1 „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos Federacijos piliečiui Z. Y.“, bet ne ilgiau kaip 1 metams. Migracijos departamentas 2011-02-10 sprendimu Nr. (15/6–14)35PR–3(00375) pakeitė Z. Y. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iki įsigalios atsakovo 2010-01-05 sprendimas Nr. (15/6–11)13PR–1 „Dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos Federacijos piliečiui Z. Y.“, bet ne ilgiau kaip 1 metams (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–3709/2011).
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-04-14 sprendimu Nr. (15/6–14)–00125 Rusijos Federacijos piliečiui Z. Y., gim. (duomenys neskelbtini), panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį atsakovo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Z. Y. skundą atmetė. Pastarąjį sprendimą 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Taigi nesuteikus Rusijos Federacijos piliečiui Z. Y. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir panaikinus jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsirado Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Migracijos skyriaus 2011-05-03 sprendimas Nr. 10–28–SP3–1 „Dėl Rusijos Federacijos piliečio Z. Y. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo Z. Y. (Z. Y.) apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Z. Y. (Z. Y.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.