Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-197 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-197 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti G. T. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam tokias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio programoje.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas taikyti nuteistajam G. T. lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aptariamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistiesiems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aptarto reglamentavimo formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Iš tiesų privalu visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas nustatė, kad G. T. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straispnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas G. T. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 17 d. Galutinė bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu G. T. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 nutartimi subendrino nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

G. T. sutinka su intensyvia priežiūra, ½ bausmės dalį jis atliks 2020 m. sausio 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 26 d. – 2 metai 5 mėnesiai ir 1 diena. Jis pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalėtų būti taikomas.

Taigi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai. O Įvertinęs Komisijos nutarime išdėstytas išvadas teismas sprendžia, kad jos atitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. 2019 m. gegužės 6 d. nutarime dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo elgesio rizikos mažinimo Nr. 93-123 lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija teikė šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis pilnai įvykdė pateiktas rekomendacijas: aktyviai dalyvavo visose numatytose veiklose ir socialinės reabilitacijos programose pagal Individualų nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, tęsė darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojo – surinkėjo pareigose, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų (b. l. 13).

Iš 2019 m. balandžio 12 d. Išvados „Apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus“ matyti, kad nuteistasis G. T. vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame buvo numatyta: dengti priteistą civilinį ieškinį, dirbti pataisos iįstaigoje, dalyvauti pozytyvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų (neturėti galiojančių nuobaudų). Nuteistasis dengia įsiskolinimus iš gaunamo darbo užmokesčio. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, 2018 m. sausio 22 d. įsidarbino VĮ “ Mūsų amatai“ medienos ir baldų gamybos ceche darbininku. Laisvu laiku dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, 4 kartus skatintas. Priimta išvada: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (II dalis, a. b. l. 67).

2019 m. birželio 3 d. Nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukėlės namus“ buvo nutarta G. T. perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukėlės namus. Buvo atsižvelgta į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 37 balus, ankstesnių teistumų neturėjimą, gyvenimo stilių ir draugus – pataisos įstaigoje nuteistasis su kitais nuteistasiais problemų neturi, teigia, kad santykiai taikūs, piktnaudžiavimo alkoholiu neturėjimą, emocinę gerovę – nėra atsiskyręs, bendrauja su kitais, savivaizdis adekvatus, mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes, asmuo pokalbio metu bendrauja noriai, stengiasi būti atviras, nuostatas – nėra duomenų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, pokalbio metu diskriminacinių nuostatų neišryškėja, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, pataisos įstaigoje dirba, bausmės atlikimo laikotarpiu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, apskritai remia visuomenės vertybes, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, skatintas 4 kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, turimą darbo vietą pataisos įstaigoje bei turimą darbo vietą persikėlus į pusiaukėlės namus, dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius. Prie nutarimo buvo komisijos narės atskira motyvuota nuomonė: siūlė netenkinti nuteistojo prašymo atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, nusikaltimo pobūdį (I dalis, a. b. l. 61).

Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-173 matyti, kad G. T. atlikdamas bausmę Praveniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nuteistasisi dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Tęsdamas bausmę Vilniaus pusiaukėlės namuose nuteistasisi 2019 m. liepos 17 d. atliko gerbūvio darbus – pagalba įrengiant lauko treniruoklių aikštelę Pusiaukėlės namų teritorijoje. Nuo 2019 m. liepos 16 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ 8-iuose užsiėmimuose. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atliko gerbūvio darbus – kasė pamatus, socialiniuose vaikų globos namuose, jų renovacijai.

Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę: kriminalinį elgesį palaikančių bei dikriminacinių nuostatų neišreiškia. Bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, skatintas buvo 4 kartus: 1) 2018 m. gegužės 4 d. už gerbūvio darbus skirtas trumpalaikis pasimatymas; 2) 2018 m. rugpjūčio 22 d. už stropų darbą skirtas ilgalaikis pasimatymas; 3) 2018 m. lapkričio 21 d. už stropų darbą skirtas ilgalaikis pasimatymas; 4) 2019 m. kovo 22 d. už stropų darbą skirtas ilgalaikis pasimatymas (II dalis, a. b. l. 68). 2019 m. liepos 29 d. nuteistasis tikrintas darbo vietoje. Jis buvo darbe, pažeidimų neužfiksuota (b. l. 12).

G. T. pagal OASys vertinimo metodiką pakortotinio teistumo rizika yra žema – 24 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus (sumažinti nėra galimybės“, dinaminiai veiksniai – 19 balų (yra galimybė mažinti). Nuo paskutinio vertinimo 2019 m. balandžio mėnesio pakartotinio teistumo rizika sumažėjo 13 balų: 1) srityje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ – nuteistojo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, įsiskolinimų suma yra įveikiama; 2) srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“ – nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo viena iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu (b. l. 13).

Pažanga bausmės atlikimo metu pasireiškia tuo, kad nuo 2019 m. birželio 25 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pusiaukėlės namuose, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju – surinkėju su teise vykti be sargybos už Pataisos įstaigos teritorijos ribų, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų, dalyvauja Pusiaukėlės namų organizuojamose veiklose.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, pasimatymų metu bendravo su tėvais, broliu, sūnumi, su podukra bendravo laiškais. Šiuo metu atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukėlės namuose su šeima bendrauja trumpalaikių (2 parų) išvykų į namus metu.

Be to, vertintina ir tai, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo gyveno su žmona, sūnumi ir podukra. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi pas žmoną, jos tėvų name adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto matyti, kad atlikus nuteistojo socialinės aplinkos dėl intensyvios priežiūros taikymo G. T., tyrimą, nustatyta, kad G. T. gali būti taikoma intensyvi priežiūra adresu: (duomenys neskelbtini)(II dalis, a. b. l. 106).

Nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkėju – montuotoju ir iš gaunamo atlyginimo dengia įsiskolinimus, jau yra padengęs 944,51 EUR ir vieną vykdomąją bylą išmokėjęs pilnai, visa likusio įsiskolinimo suma 25266,99 EUR.

Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis nenustatytas. Nuteistasisi teigia, kad anksčiau yra bandęs vartoti pasichiką veikiančias medžiagas, tačiau nebuvo priklausomas, psichotropinių medžiagų vartojimą vertina neigiamai ir ateityje ketina jų nebevartoti.

Kaltinamasis nėra savęs žalojęs, bandęs nusižudyti, suicidinių minčių, jausmų neturi. Jo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, noriai kalba apie paties padarytą nusikastamą veiką, kaltę pripažįsta, teigia, jog imtis nusikalstamos veiklos paskatino lengvabūdiško gyvenimo troškimas ir indiferentiškas mąstymas. Nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra fiksuota agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo epizodų. Nuteistasis turi suformavęs ilgalaikius tikslus, žino kaip jų pasiekti. G. T. sugeba formuoti teigiamus darbinius santykius su savo vadovais ir bendradarbiais. Linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano esąs pasikeitęs ir daugiau jokiomis aplinkybėmis nenusikals. Nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau nuteistasis teigia, kad šiuo metu jis atsiribojęs nuo asmenų, su kuriais buvo susijęs nusikalstamų veikų padarymo metu. Nėra duomenų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra.

G. T. iš viso buvo teistas du kartus, vieną kartą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straispnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nuosprendyje skirdamas bausmę G. T. atsižvelgė į tai, kad padaryta viena sunki nusikalstama veika žmogaus laisvei, viena apysunkė nusikalstama veika dorovei, viena nesunki nusikalstama veika susijusi su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Nusikalstamos veikos yra padarytos tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Teismas nustatydamas bausmės dydį, įvertino tai, kad yra viena G. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą švelninanti aplinkybė, atsižvelgė į aplinkybes apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir skyrė mažesnes nei sankcijose nustatytų vidurkių laisvės atėmimo bei arešto bausmes. Antrą kartą G. T. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, nustatant įpareigojimus ir draudimus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu nuteistas G. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies – pripažino, kad pelnėsi iš prostitucijos, tačiau neprisipažino organizavęs šią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkino tai, kad pelnėsi iš prostitucijos veikdamas bendrai su M. M. (BK 59 straipsnio 1 dalis 1 pinktas). Teismas atsižvelgė į tai, jog G. T. anksčiau nebuvo teisiamas, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, dirba, teismui pateiktoje UAB „Tetija“ charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams 6 šešiems mėnesiams ir paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: teismo nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Teismas atsižvelgia į tai, kad G. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. gruodžio 27 d., neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 5 menesiais ir 1 diena (2019 m. rugsėjo 26 d.), t. y. atliko beveik puse bausmės.

Įvertinus nusikaltimus, už kuriuos G. T. nuteistas, sunkumą, pobūdį, jam paskirtos galutinės bausmės dydį, kuris, kaip matyti ir iš teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio motyvų, paskirtas mažesnis už sankcijoje nustatytos šios bausmės vidurkį, įvertinus visas teigiamas G. T. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, teismo vertinimu yra pagrindas taikyti G. T. lygtinį paleidimą.

Dėl aptarto, Komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimas G. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka aptarto reglamentavimo reikalavimams. Todėl nėra kliūčių patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir nustatyti Komisijos pasiūlytą intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyviai priežiūrai tikslinga G. T. skirti Komisijos siūlomas baudžiamojo poveikio priemones.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 59-197 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. T..

Nustatyti G. T. intensyvią priežiūrą, kuri vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti G. T. baudžiamojo poveikio priemones:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- tęsti darbą ar mokslą;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje programoje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.