Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-284/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
1-56-284/2010
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00363-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Nukentėjusysis
V. Š.
Kaltinamasis
D. Ž.
Advokatai
Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-56-284/2010 m.Proceso nr. 1-75-1-00363-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1;1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2;1.1.8.3;1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 1.2.4.6;1.2.4.6.8; 1.2.26; 1.2.26.2;1.2.26.2.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. birželio 8 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjams advokatams Ritai Roščenkovienei, Zenonui Klapatauskui, nukentėjusiajam V. Š., jo atstovui advokatui N. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Ū. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis A. L. ūkyje pagalbiniu darbininku, vedęs, teistas 2007-01-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, teistas 2007-08-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284str.1d.,178str.2d. laisvės atėmimu dvejiems metams , bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,138 str. 2 d. 8p.,

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,138 str. 2 d. 8p.,

Teismas ,išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2008 m .spalio 24 d. laikotarpyje nuo 23val.10min. iki 23val.30min. Ū. kaime, Pakruojo rajone, viešoje vietoje- gatvėje prie kultūros namų ,įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, K. P. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau vieno karto V. Š. į galvos smilkininę dalį, ne mažiau 1 karto spyrė koja į krūtinę, dėl ko nukentėjęs nugriuvo ir nusirideno nuo kelkraščio į griovį, vėliau, už 5-15min., kaltinamasis D. Ž. ten pat, Ū. kaime, Pakruojo rajone, viešoje vietoje- gatvėje prie kultūros namų ,įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams V. Š. stovint prie savo automobilio, D. Ž. sudavė ne mažiau 1 karto V. Š. į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo ir nusirideno nuo kelkraščio į kitą griovį, kur kojos keliu prispaudęs gulintį nukentėjusįjį, ne mažiau 5 kartų sudavė kumščiu jam į galvos ir kaklo sritį , ko pasekoje V. Š. dėl į galvą suduotų smūgių visumos buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas ,kraujosruvos veide ir plaukuotoje dalyje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-10-24 vakare jis su D. P. buvo šokiuose, kurie vyko Ū. kaime, kultūros namuose. Abu apie 23.00 val. išėjo ir pasiėmėme jo automobilį, kurį buvo palikę jo kaimynės kieme. Pavažinėjo ratą ar du po kaimą, nusprendė grįžti į šokius. Sugrįžo, V. Š. automobilis stovėjo jiems priešpriešiais, už žeimeliečių mašinos. Netoli savo mašinos buvo M. P., M. V. ir K. P., jie stovėjo prie savo automobilio. Žeimeliečių mašinoje sėdėjo V. K. Jam taip atrodo, kad ji ten buvo, bet gerai neatsimena. Nuėjo prie žeimeliečių pasisveikinti ir paklausti, kas čia buvo. Matė, kad tuo metu V. Š. gulėjo griovyje, o kartu su juo buvo D. R.. D. pažino iš karto, o V. Š. ,tik kai priėjo arčiau. Žeimeliečiai pasakė, kad buvo konfliktas: jie pašvietė automobilio ilgosiomis šviesomis į V. Š. automobilį, o jis ėjo ant jų mašinos, K. P. sumušė V. Š., trenkė jam į galvą, o V. Š. buvo nusiritęs į griovį. Jis priėjo arčiau prie griovio pažiūrėti. V. Š. buvo griovyje dešinėje pusėje, nuo automobilio keleivio pusės. Ką jie ten griovyje su D. R. darė, nežino, gal D. R. bandė jį pakelti. Merginos – S. su R. - bandė jį patraukti ir jis pasitraukė. V. Š. jis nieko nepadarė. Jis buvo arti V. Š., gal tik palietė V. Š. rankomis, susistumdė ir tada jį atitraukė abi merginos. Jam V. Š. nėra nieko blogo padaręs, kodėl turėtų jį mušti .M. negalėjo užkurti mašinos, kai įsodino į automobilį V. Š. Jis priėjo prie vairuotojo durelių, M. verkė. Jis paspaudė signalizacijos pultelį ir mašina užsikūrė. Jis nesupranta, kodėl V. Š. jį apkalba. Mano, kad buvo taip, kad V. Š. ir D. R. nepažinojo žeimeliečių, bet V. Š. buvo sumuštas, todėl nusprendė kaltę suversti jam, nes jį pažinojo. Po įvykio rytojaus dieną K. P., M. V., M. P. ir toks E. atvažiavo pas jį ir jie važiavo į LUKOIL degalinę susitikti su V. Š. sese. Kai V. Š. sesuo atvažiavo, M. sėdo į jos automobilį ir išvažiavo. M. paskui sakė, kad buvo ligoninėje, sumokėjo pinigus, kad prašė 1000 Lt, o sumokėjo 700 Lt. Jis prie žalos atlyginimo neprisidėjo, nes nemušė V. Š. Jis neturėjo tikslo jį mušti. V. Š. žinojo, kad jis yra turėjęs problemų su policija ir suvertė jam bėdą. Jis jį pažino ir todėl nurodė. Žeimeliečių nepažino .Nukentėjęs iš pat pradžių nurodė tik jį, nes žeimeliečiai sumokėjo pinigus. Būtų to pokalbio neįrašęs, būtų tik jis vienas kaltinamas. Jis K. P. paskambino ir pasakė, kad prisipažintų, kad „nekabintų“ vien jam. Jokios sutarties tarp K. P. ir jo nebuvo, K. P. neįkalbinėjo. Yra frazė pokalbyje apie teistumą. Toks jau gavosi pokalbis. Nepasakė, kad yra nekaltas, nes pamiršo. Iš tos frazės, kad K. P. sako, kad „sustūmė į ragą“ suprato, kad M. V. uždėjo už jį pinigus, bet jis jam jų negrąžins.

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008-10-24 važiavo trise : jis, M. V. ir M. P.- į šokius Ū. kaime. Pasiėmė V. K. Neatsimena, ar buvo pačiuose šokiuose. Atvažiavęs M. V. pašvietė ilgosiomis šviesomis į kitą automobilį priešais juos. Tada iš ano automobilio pradėjo rėkti. Tuo metu nepažino, kas buvo prie kito automobilio. Jie sakė: „išjunkit šviesas, ko čia šviečiat“. Vienas vaikinas, kurio tada nepažinojo, pradėjo eiti link jų. M. V. atsistūmė automobilį atgal. Vaikinas nesustojo, pradėjo bėgti link jų. Tada M. V. sustabdė automobilį ir jie išlipo dviese su M. Atlėkė šitas vaikinas , jie pradėjo aiškintis. Jis jį pastūmė, tas vaikinas pastūmė jį. Pradžioje jį pastūmė, paskui sudavė vieną smūgį į galvą. Vaikinas susvyravo ir įkrito į griovį, jį suėmęs už „maikės“. Jis jam griovyje nieko nedarė. Kažkas pradėjo rėkti ir jis iš griovio staigiai išlipo. Išlipęs atsistojo. V. Š. išlipo, atsistojo, tada priėjo jo draugas, kaip dabar žino, D. R. ir jie nuėjo prie savo automobilio. D. Ž. atvažiavęs jų paklausė, kas čia buvo. Papasakojo, kad ne vietiniai užsikabino, truputį apsistumdė. D. Ž. nuėjo prie jų automobilio, jie nuėjo prie salės. Nematė, kas vyko tarp V. Š. ir D. Ž. Į griovį tik įslydo, ne visas įkrito. Kitą dieną taikytis nevažiavo. Jam M. V. sakė, kad ar V. Š., ar jo sesė skambino. Galvojo, kad susitaikė. Į ligoninę pas V. Š. tikrai nevažiavo. R. ir S. buvo prie šokių salės po visko, kai V. Š. jau buvo išvažiavęs. Konflikto metu jų nematė. Apie konfliktą tarp V. Š. ir D. Ž. nieko negali pasakyti.Su D. Ž. kalbėjosi telefonu, pasakė, kad susitaikė. M. V. kalbėjo apie susitaikymą, nežino, ar sumokėjo pinigus. Griovyje V. Š. neparvertė, taip tikrai nesakė arba suklydo. Ne jis kalbėjo apie susitaikymą su nukentėjusiuoju, o M. V. M. atsiprašė už juos visus. Kai žmonės liepė baigti, jis nieko nebedarė V. Š.. V. Š. iki įvykio nepažinojo. Jam atrodo, kad V. Š. po jų susistumdymo pats išlipo iš griovio. Su V. Š. norėtų taikytis. Žalos neatlygino. Jis savo pastūmimu ir sudavimu negalėjo tiek sužaloti, kad V. Š. atsidūrė ligoninėje. Nežino, kas sužalojo V. Š.. Sudavė smūgį, į galvos sritį (smilkinį), daugiau smūgių nesudavė. Buvo vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nežymų sveikatos sutrikdymą. Taikytis norėtų, nedirba. Gyvena pas tėvus. Pinigų žalai atlyginti neturi. Iš pradžių nukentėjusysis susistumdė su M. V., bet M. jam nesudavė. Nežino, ar S. su R. buvo išgėrusios. Jis buvo išgėręs stiklinę sidro. Nesimatė, ar D. Ž. buvo girtas. Gailisi, daugiau nusikaltimų nebedarys.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad kaltinamąjį K. P. pažįsta iš matymo, anksčiau jo vardo nežinojo, D. Ž. pažinojo, žinojo jo vardą ir pavardę, jis yra jo klasiokės brolis, piktumų anksčiau neturėjo. 2008-10-24 važiavo iš Vilniaus po mokslų, su juo buvo D. R. ir M. M., ji ir vairavo automobilį. Važiuodami išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį, M. su jais negėrė. Važiuodami užsuko į Pakruojo šašlykinę, ten buvo jų draugai. Šašlykinėje su D. R. išgėrė po bokalą ar du alaus. Toliau važiavo parvežti D. R. į Ū. kaimą. Pamatė, kad Ū. kaime kultūros namuose vyksta diskoteka. Sustojo dešinėje pusėje ant kelkraščio. Prieš juos stovėjo automobilis ir paspigino ilgosiomis šviesomis. Neatsimena, ar iki tol sėdėjo automobilyje, ar jie buvo išlipę. Jis nežinojo, kieno tas automobilis, kuris spigina. Jis ėjo link to automobilio aiškintis, kodėl spigina į juos. Tas automobilis iš lėto pasitraukė atgal. Išlipo 2 ar 3 vaikinai. Jam atrodo, jie iš pradžių buvo dviese. Jie iš pradžių apsižodžiavo, paskui apsistumdė, jį pastūmė į krūtinę, jis irgi bandė pastumti, po to jam smūgiavo į galvą vieną kartą, nuo ko jis suklupo kelkraštyje. Tada jie nuo jo atsitraukė. Atėjo D. R., jis pats atsistojo. Buvo įkritęs į griovį, į kurį nuslydo nuo kelkraščio. D. R. atėjęs pasakė „einam prie mašinos“ ir jie nuėjo prie mašinos. D. R. jį buvo pasodinęs ant galinės sėdynės, bet jis atsistojo ir išlipo iš mašinos. Pradėjo kalbėtis su M.. Stovėjo prie keleivio pusės priekinių savo automobilio durelių. Iš karto prie kelkraščio ten buvo griovys. Po to nei iš šio, nei iš to pribėgo D. Ž. ir trenkė jam į veidą. Jis trumpam prarado sąmonę. Nusirito į griovį. Kai atsipeikėjo, sulaukė dar kelių smūgių. Jam buvo suduota į galvos bei kaklo sritį. Paskui nebeprisimena, nes prarado sąmonę. Jeigu V. K. sako, kad priešinosi įkeliamas į automobilį, tai jis tuo metu buvo be sąmonės. Kas jį įkėlė į automobilį, neatsimena. M. M. jį parvežė namo, ryte nuvežė į ligoninę. Į griovį nukrito nuo pastūmimo. Jokios merginos ten nematė, jį nuvedė tik D. R. K. P. sudavė tik vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą. Jam buvo padarytos kraujosruvos veide, smegenų sutrenkimas, skaudėjo kaklą. Su juo niekas neatsiskaitinėjo, nes jis ligoninėje pirmas vieną ar dvi dienas gulėjo su lašelinėmis. Žeimeliečiai jam pinigų nesumokėjo. Jeigu yra įrašas, kad jie jam sumokėjo, reikia paklausyti. Ieškinį reiškia dėl neturtinės žalos 10 000 Lt ir už advokato paslaugas. Neturtinė žala jam pasireiškia tuo, kad buvo sugadinta sveikata, kas gali atsiliepti ateityje, jis 10 dienų pragulėjo ligoninėje. Tai ir sugaištas laikas. Buvo išsigandęs, jo mama dėl manęs pergyveno, buvo labai išsigandusi .Prašo civilinį ieškinį priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Jis buvo išgėręs. Prašo pagarsinti ankstesnius jo parodymus (I tomas, b. l. 4, 18-19, 23, 118-119, 154-156). Tą kartą, duodamas parodymus, susimaišė, nepasakė, kad buvo atsistojęs prieš D. Ž., kai šis jam sudavė D. Ž. ji daugiau sumušė. Jokių piktumų anksčiau neturėjo. Gal jis puolė jį mušti todėl, kad buvo susipykęs su žeimeliečiais. D. Ž. pribėgęs sudavė į veidą, jį buvo kojos keliu prispaudęs. Griovyje gulėjo ant nugaros. Negali išvardinti visų smūgių, nes buvo apsvaigęs. Prisimena pirmą smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nugriuvo į griovį. Po pirmo smūgio trumpam prarado sąmonę. Kiek atsimena, kumščiu sudavė į veido sritį. Negali daugiau pasakyti, kaip jį mušė ar spardė. Gal ne visai be sąmonės buvo, bet apsvaigęs, nesuprato, kaip jį muša, bet žinojo, kad buvo ne vienas ar du smūgiai. Buvo ne mažiau 5 ir ne daugiau 10 smūgių. K. P. sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į galvos sritį. Nuo K. P. smūgių sąmonės nebuvo praradęs, tik buvo suklupęs. Viską gerai atsimena. Po K. P. smūgių kraujas jam nebėgo, atsistojo pats. Nereikėjo jam tada pagalbos iš šalies, nebuvo vedamas. S., R. ir V. nematė. V. K. automobilyje nematė. S. ir R. gal kur ir buvo, bet jis nematė. D. R. šaukė D. Ž. „baik“. Po įvykio D. Ž. jam paskambino ir pasakė „atvažiuosiu, dabaigsiu“. Sakė, kad ne jis mane sumušė, o jis pasakė, kad žino, kad jis. Kad jį mušė D. Ž., matė M., D., P. N. Po susistumdymo su žeimeliečiais praėjo 5-7 minutės, kol atvažiavo D. Ž. Šviesa sklido nuo kultūros namų. Kitą rytą skambino M. V. paklausti, kas jį mušė. Jis siūlė taikytis, atsiprašė, kad ant jų puolė. Jie irgi jo atsiprašė. Pinigų jam niekas neatvežė. K. P. tokių didelių pretenzijų neturi. Gal ir pats kaltas buvo, o už ką mušė D. Ž., nesupranta. Su K. P. gali taikytis, bet jis žalos jam nėra atlyginęs. Neatsisako žalos atlyginimo jo atžvilgiu. D. Ž. piktumo neturi, nors nuo jo nukentėjo labiausiai. Gal D. Ž. advokatė paprašė tų merginų paliudyti jo naudai. Jis su D. R. nebuvo nuvirtę į griovį prie savo automobilio. Nuo nugriuvimo į griovį tokių traumų negalėjo būti. Griovyje akmenų nebuvo, ten tik žolė. Gegužės 5 d. teisme daviau teisingus parodymus (I tomas, b. l. 118-119). K. P. jam sudavė, bet dėl to fizinių sužalojimų nepatyrė. Kad jam K. P. sudavė, nesakė dėl to, kad dėl jo veiksmų fizinių sužalojimų nepatyrė. Dėl K. P. žalos atlyginimo pagalvos. Žalą atlyginti prašys D. Ž..

Liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamąjį D. Ž. pažįsta iš matymo, K. P. nepažįsta, nukentėjusysis V. Š. yra jos draugas. 2008-10-24, buvo penktadienis, važiavo po studijų iš Vilniaus namo ji, V. Š. ir D. R.. Vairavo ji. Sustojo Pakruojo šašlykinėje, ten buvo jų draugai ir prisėdo prie jų. V. Š. ir D. R. su draugais simboliškai išgėrė, ant stalo buvo degtinės ir alaus, ji vairavo, todėl negėrė. Truputį pabuvę, išvažiavo ir vežė R. į Ū. kaimą. Ū. jį paleido prie šokių salės, buvo prieš 24 val., nes dar kultūros namuose vyko šokiai. Įvažiavus į Ū., sustojo prie kultūros namų šalikelėje, priešais juos stovėjo kita mašina. O gal ta mašina truputį vėliau atvažiavo. Priešais stovėjęs automobilis pradėjo spiginti ilgosiomis šviesomis į juos, V. Š. pasakė „ko jie čia spigina?“, išlipo ir ėjo link tos mašinos pasižiūrėti. Jis buvo supykęs. Ji liko sėdėti automobilyje. Kur buvo D. R., neatsimena. Tas kitas automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, taip pasistūmėjęs keletą metrų, sustojo ir iš jo iššoko vairuotojas ir keleivis, jie kažką tarpusavyje kalbėjosi, jie sakė „ko tu čia eini ant mūsų mašinos?“ Jie susistumdė šalikelėje, prie žeimeliečių automobilio. Ji tada nežinojo, kad ten žeimeliečiai. Nepažino ir tų, kurie susistumdė su V. Š. Matė, kad jie pastūmė V. Š. į petį, jis suklupo, ten yra tokia nuokalnė, griovys, ir jis nuslydo į jį. Tada pas juos nubėgo aiškintis R., jis šaukė „baikit, baikit“. Tada V. atsistojo ir grįžo prie savo automobilio. Nežino, ar prie žeimeliečių automobilio V. buvo mušamas. Kai jis grįžo prie automobilio, mušimo žymių nebuvo matyti. Ji tik matė, kad V. suklupo ir viskas. Gal ir buvo koks smūgis, bet tikro mušimo nebuvo. Suduodamų smūgių nematė. Nematė, kaip įsikišo S. P. R. K. pažįsta, S. nepažįsta. D. R. buvo pribėgęs ir prašė baigti. D. R. parvedė V. Š., o mergina nepadėjo V. Š. vesti. Ji stovėjo prie savo automobilio priekyje, keleivio pusėje, V. stovėjo veidu į ją, jie dar kažką kalbėjosi. Iš kažkur atsirado D. Ž. ir stačia galva puolė ant V.. Sudavė jam vieną smūgį į galvą. V. nukrito į griovį. Griovyje V. gulėjo ant nugaros. D. Ž., apžergęs ar keliu prispaudęs, kumščiais davė jam į galvą. Iš V. nebuvo jokios gynybos, atrodo, kad jis buvo praradęs sąmonę. Tada D. R. šoko į jų tarpą ir, atrodo, išskyrė juos. V. tarsi ir atgavo sąmonę. D. R. V. padėjo įsėsti į automobilį. Ji įšoko į automobilį, užsirakino dureles, mašina nesikūrė. D. Ž. lakstė apie langus ir sakė „išdaužysiu langus, padegsiu tavo roverį“. Mano vairuojamas automobilis buvo ROVER markės. Kad ten buvo D. Ž., nesuklydo. Kai prie jų automobilio priėjo D. Ž., D. R. buvo prie mašinos galo, gal šnekėjosi su draugais. Apšvietimas buvo geras. Prie kelio lempos nedegė, apšvietimas buvo nuo kultūros namų pusės. D. gynė V.. Kur paskui dingo D. Ž., nelabai matė. Gal ir galėjo kažkokios merginos D. Ž. atitraukti. Matė patį pirmą smūgį į veidą, vėliau į veidą ir galvos sritį griovyje D. Ž. sudavė virš penkių kartų. Pribėgęs spyrė gal vieną kartą.Viską sako, kaip buvo. Suklysti negalėjo. Neturi priežasties meluoti. R. K. pažįsta. V. Š. ir D. R. buvo išgėrę degtinės ir alaus.P. N. tuo metu kažkur matė. V. K. nematė. Negali pasakyti, ar ji sėdėjo žeimeliečių automobilyje. Laike nesiorientavo ir negali pasakyti, kiek laiko truko muštynės. Atėjęs nuo žeimeliečių automobilio V. neatrodė sumuštas. Po D. Ž. sumušimo matėsi kraujas, nubrozdinimai, guzai, iš nosies bėgo kraujas. Pradžioje V. vežė į namus. Į ligoninę jis nuvažiavo ryte. Nežino, ar su žeimeliečiais V. ką nors susitarė. Tuo metu, kai mušė V. D. Ž., merginų nematė. Galėjo merginos traukti, kai jau buvo įsikišęs D. R.. Negali pasakyti, kad K. P. mušė V. Š.. Jie su V. Š. stovėjo priešpriešiais, kai D. Ž. sudavė V. Š. Gal prieš tai V. Š. sėdėjo automobilyje, bet D. Ž. neištempė V. iš automobilio.R. K. matė. Ką ji darė, negali pasakyti. Girdėjo tik jos balsą. Tik D. R. vedė V. Š. iš griovio. Kai V. Š. parkrito prie žeimeliečių automobilio, jis pats atsistojo. Neskaičiavo smūgių, kiek buvo rankomis ir kiek kojomis. Pradžioje spyrė, vėliau mušė prispaudęs rankomis. Pribėgdamas spyrė 1-2 kartus, paskui apžergęs sudavė kokius 5 kartus rankomis. Kai pribėgo D. Ž., ji su V. Š. stovėjo vienas priešais kitą. D. Ž. trenkė V. kumščiu į veidą. Trenkdamas kažkiek pastūmė ir V. Š. įkrito į griovį.

Liudytojas M. P. parodė, kad D. Ž. pažįsta, santykiai normalūs. Jis yra jo draugas, K. P. yra iš to paties miestelio, jis yra jo draugas. Nukentėjusysis V. Š. pažįstamas iš matymo. 2008 m. spalio 24 d. jis, M. V., K. P. važiavo automobiliu iš Ž. į Ū. Vairavo M. V., jo ir automobilis buvo. Sustojo prie Ū. kultūros namų ir sėdėjo mašinoje. V. K. į mašiną įsėdo vėliau, neatsimena, kuriuo momentu. Prieš juos stovėjo kitas automobilis, buvo iš jo išlipusių žmonių, vienas iš jų pradėjo eiti lik jų automobilio. M. V. pavarė automobilį šiek tiek atgal ir sustojo. Kai pradėjo prie automobilio artintis V. Š., iš automobilio išlipo M. ir K., jis liko sėdėti automobilyje. Kažkuris iš išlipusių iš automobilio V. Š. nustūmė į griovį. Gal tai buvo K. P. Tas griovys buvo nuo kultūros namų pusės. K. konfliktavo su V. Š. Kažkokios merginos iškėlė V. Š. iš griovio. V. Š. buvo neblaivus. Kaip jis atrodė išlipęs iš griovio, neatsimena. Kai V. Š. nuvedė prie jų automobilio, atvažiavo D. Ž. su D. P., jie paklausė, kas čia įvyko. Jo draugai papasakojo, kad susistumdė su V. Š. Po to D. Ž. lyg ir nuėjo pasišnekėti su V. Š. Gal ką ir pamiršo, ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme davė teisingus parodymus, prašo juos pagarsinti. Pagarsintus parodymus (I tomas, b. l. 28-29, 119-120, 183-184) tvirtina, nes tada įvykius atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu apie merginas nieko nesakė, nes nemanė, kad tai gali būti svarbu, nemanė, kad byla pasieks teismą. V. K. buvo šokiuose ir atėjo į jų automobilį prieš konfliktą. Ji sėdėjo jų automobilyje, bet buvo vienu metu išlipusi ir jis buvo kažkuriuo metu išlipęs. Nežino, dėl ko link jų automobilio ėjo V. Š.. Jų automobilio buvo įjungtos tolimosios šviesos. Gal ir buvo kokie merginų žodžiai, bet neatsimena. Atsimena, kad kažkur buvo S. ir R.. Jie po įvykio su tomis merginomis šnekėjosi. Jas matė prie V. Š. automobilio. Negali pasakyti, ar S. ir R. ką nors darė muštynių metu. Matė, kad jos prie V. Š. automobilio atitraukė D. Ž. nuo V. Š. Iš automobilio išlipo po konflikto.

Liudytojas D. R. parodė, kad K. P. pažįsta iš matymo, D. Ž. pažįsta, nukentėjusysis V. Š. yra jo buvęs klasiokas ir draugas. Santykiai normalūs, piktumų neturi. 2008-10-24 grįžo iš Vilniaus trise: jis, V. Š. ir M. M. Automobilį vairavo M. M. Važiuodami išgėrė degtinės ir dar sustojo Pakruojo šašlykinėje, dar išgėrėme po bokalą alaus. V. Š. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Jie jį vežė namo, sustojo prie Ū. kultūros namų. Nuo Ž. pusės atvažiavo automobilis ir sustojo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis. V. Š. išlipo iš automobilio ir ėjo link atvažiavusio automobilio. Jis su M. liko sėdėti. Tas atvažiavęs automobilis atsistūmė atgal, paskui iš jo pradžioje išlipo du vaikinai, paskui ir trečias. V. Š. buvo prie žeimeliečių automobilio. Įvyko apsistumdymas. Tiksliai nepamena, kaip tai vyko. Buvo sambrūzdis ir tiek. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų. V. Š. tuo metu galėjo būti griovyje. Jis nematė, kas jį griovyje mušė. Jis kalbėjo su žeimeliečiais, klausė, kodėl čia reikia muštis, norėjo apginti V. Š. Nepamena, ką jie į tai atsakė. Anksčiau geriau atsiminė. Tada, jam atrodo, kad V. Š. iš griovio jis nekėlė. Neatsimena, kad merginos būtų jį kėlę iš griovio. Atrodo, merginų nebuvo. Jie grįžo prie savo automobilio su V. Š., jį pasodino ant galinės sėdynės. Lauke prie V. Š. automobilio jis kalbėjosi su P. N.. Atsisuko į automobilį ir pastebėjo, kad V. nuvirto į griovį. Galvoja, kad tuo metu V. Š. buvo išlipęs iš automobilio. D. Ž. atvažiavo su D. P.. Prie jų su P. N. D. Ž. nepriėjo. Matė, kad griovyje gulinčiam V. Š. D. Ž. sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Jis įšoko į griovį ir atitraukė D. Ž.. Jis stovėjo už automobilio iki 5 metrų atstumu nuo griovio. D. Ž. galėjo ir daugiau kartų suduoti V. Š., bet jis visko nematė. V. Š. griovyje gulėjo gal ant pilvo, tačiau tiksliai neatsimena. D. Ž. buvo palikęs virš V. Š.. Neatsimena, ar tuo metu, kai atitraukė D. Ž., buvo šalia merginų. Buvo susikoncentravęs į tai, kad atitraukti D. Ž., todėl merginų nematė. Anksčiau davė teisingus parodymus. Kai atitraukė D. Ž., V. Š. liko gulėti griovyje.Tada priėjo S. ir R., tiksliau, galėjo prieiti ir paėmė D. Ž. už parankių bei jį nusivedė. Ar jos ką nors sakė, neprisimena. Su M. M. pasodino V. Š. ant galinės sėdynės. V. Š. buvo sumuštas, jam bėgo kraujas, bet nepasakys, iš kur, nes toje vietoje krito šešėlis. Visi stovėjo ant kelio, M. atsisėdo į vairuotojo vietą, bandė užvesti automobilį, bet jis nesikūrė. Priėjo D. Ž. ir paprašė leisti pažiūrėti, kas yra automobiliui, gal jam pavyks užvesti. M. iš vairuotojo vietos nesitraukė. Automobilis užsivedė po keliolikos minučių. Jis pasiliko, o M. išvažiavo su V. Kitą dieną susiskambino su V., jis pasakė, kad guli ligoninėje. Jam jis nesakė, ar susitarė su žeimeliečiais. Anksčiau geriau prisiminė, prašo pagarsinti ankstesnius jo parodymus. Savo parodymus tvirtina (I tomas, b. l. 30-31, 120-121, 156-157).Jis buvo išgėręs maždaug tiek pat, kiek V. Š., M. visai negėrė. Nebuvo įsiridenęs į griovį kartu su V. Š.. Prie V. Š. automobilio buvo įlipęs į griovį kelti V. Š..

Liudytojas P. N. parodė, kad D. Ž. pažįsta, su K. P. neseniai susipažino. Žinojo, kad žeimelietis. V. Š. yra jo brolio klasiokas. Nėra draugai. Su visais santykiai normalūs. Su D. Ž. lankė vieną mokyklą. 2008-10-24 prie Ū. kultūros namų lauke laukė draugo D. R., kuris turėjo grįžti iš Vilniaus. Kai jų mašina atvažiavo, nuėjo prie jų. Vairavo M. M. Buvo ir D., jis išlipo. Buvo ir V. Š. Atsimena tik tiek, kad V. išėjo link žeimeliečių mašinos. Žeimeliečiai jau stovėjo, kai atvažiavo D. R. su V. Š. Jis nesuprato, ko nuėjo V. Š. Atsidarė žeimeliečių automobilio durelės ir jie išlipo du ar trys. Tada jie atstumdė V. Š. ir įstūmė jį į griovį. Griovyje jo niekas nemušė. Matė, kad iš griovio jį išvedė D. R.. Jis nuvedė V. prie mašinos ir bandė jį pasodinti, pradaręs galines dureles. Nežino, ar spėjo pasodinti, kai atėjo D. Ž. lyg nuo salės pusės. Kilo muštynės. D. Ž. įstūmė V. Š. į griovį, keliu užspaudė krūtinę ir mušė kumščiais. Atėjo D. R. skirti, nunešė V. prie mašinos ir įsodino. Nepastebėjo, ar sudavė, įstumdamas jį į griovį. Ar spardė, nematė. V. Š. buvo kruvinas, kai jį įsodino į mašiną. M. M. stovėjo prie mašinos vairuotojo durelių pusėje. Kai V. paguldė į automobilį, ji įsėdo. Kai V. mušė, M. stovėjo kitur – prie mašinos priekio. R. K. ir S. P. matė prie salės laiptų. Nematė, kad jos kištųsi į konfliktus. Tikrai jos nei viena nenutempė D. Ž.. D. vienas jį atskyrė nuo V. V. K. sėdėjo mašinoje. Prieš konfliktą matė, kad sėdėjo .M. M. verkė, kai mušė V. Š. Kai V. Š. mušė, buvo šalia eglutės, nuo V. Š. mašinos apie 2 m. Prieš įvykį V. Š. sėdėjo gale. Prieš muštynes V. Š. buvo mašinoje. M. M. buvo prie mašinos, kai V. Š. įmetė į griovį. D. Ž. V. Š. ištempė iš mašinos, suėmė už drabužių ir nustūmė į griovį. D. Ž. jį pargriovė, prispaudė ir sudavė kelis kartus į veidą. Neatsimena, ar spardė. Praėjus savaitei po įvykių, D. Ž. jam buvo įrėmęs pistoletą į smilkinį ir sakė, kad kišiuosi, kur nereikia. Pistoletas galėjo būti dujinis arba šratinis. Byla dėl to grasinimo buvo nutraukta. Neatsimena, ar kuris iš žeimeliečių padavė ranką, kai V. Š. lipo iš griovio prie žeimeliečių automobilio. Ką darė K. P., nematė.

Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamąjį D. Ž. pažįsta, K. P. pažįsta, nukentėjusiojo iki to įvykio nepažinojo. 2008-10-24 jis su draugais M. P., K. P. nuvažiavo į šokius į Ū. kaimą. Automobilį „Audi A4“, priklausantį jam, vairavo jis. Sustojo šalia griovio šalikelėje prie šokių salės. Priešais stovėjo kitas automobilis, iš pradžių nežinojo, kieno jis. Kažkas vyko prie to automobilio ir jis pašvietė ilgosiomis šviesomis. Matė prie to automobilio 4 žmones. Norėjo pasižiūrėti. V. Š. vaikščiojo aplink ir spardė kažkokią kuprinę. Jie visi sėdėjo automobilyje, be jų, dar buvo V., bet jos pavardės nežino. Ji atėjo į jų mašiną vėliau, kai jie atvažiavo, ir atsisėdo į keleivio vietą. Po to, Š. pradėjo eiti link jo automobilio, jis ėjo agresyviai, ir iš jo judesių jam pasirodė, kad jis nori suspirti į automobilį, todėl jis atsistūmė automobilį kokį 50 metrų ar mažiau atgal ir iššoko iš automobilio, kartu iššoko ir K. P., o po to ir M. P. žiūrėti, kas vyksta. Jis pirmasis ėjo link V. Š. ir jį pastūmė, bet jis nenukrito, tada pamatė, kad link jų ateina jo draugas D. ir jis nuėjo link jo, o V. Š. liko aiškintis su K. P. Ką jie darė, jis nematė, nes jie liko jam už nugaros, o jis bendravo su V. Š. draugu, norėjo jį pastumti, bet jis pasakė, kad jo draugas truputį išgėręs ir jis tuoj jį pasiims, ir kad jie nieko nedarytų. Tada jis nieko jam nebedarė. Apsisuko ir ėjo link savo mašinos atgal, o V. Š. ėjo link savo mašinos, jie prasilenkė ir viskas. V. Š. ėjo vienas. R. K. ir S. P. matėsi toliau prie salės. Nematė, kas darėsi griovyje tarp V. Š. ir K. P.. Gal M. P. ir V. galėjo matyti. Nematė, kad V. Š. vestų sumuštą.Su S. ir R. matėsi vėliau prie šokių salės.Po susistumdymo susėdo į automobilį ir toliau sėdėjo. Tada atvažiavo D. Ž. su D. P. Matėsi, kad kažkas prasidėjo prie V. Š. automobilio. D. Ž. su juo nesikalbėjo. Išlipo, kai prasidėjo veiksmas prie V. Š. mašinos. Su kuo galėjo kalbėti D. Ž., nežino. Matė, kad veiksmas vyko griovyje tarp D. Ž. ir V. Š. Iš tolo matė, kad V. Š. gulėjo, o D. Ž. jį daužė rankomis. Jis buvo pasilenkęs prie V. Š.. D. R. ir M. M. buvo prie griovio. Kažkuris iš jų ėjo skirti, gerai nematė. Girdėjo, kad merginos D. Ž. šaukė „baik“. Kas patraukė D. Ž., nematė. Matė, kaip V. Š. į mašiną pasodino draugė ir išvažiavo. Nežino, kaip buvo su lankymusi ligoninėje ir pinigais. V. Š. sesė skambino, gal ir buvo susitikę. Nevažiavo kartu su draugais, pinigų pats nemokėjo. Apie K. P. nežino. Po pirmo įvykio V. Š. matė. Neatrodė sumuštas. Po antro įvykio nebuvo nuėjęs prie jo mašinos.Su K. P. yra draugai. Jis nematė, ar K. P. mušė V. Š..Kad mušė D. Ž., suprato iš siluetų. Girdėjo merginų balsus. Vyrų balsų tarpusavyje kalbant negirdėjo. Būtų girdėjęs, jeigu už nugaros jam būtų vykę muštynės.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamąjį D. Ž. pažįsta, yra tolimi giminaičiai, geri draugai, kaltinamąjį K. P. pažįsta ,nukentėjusiojo V. Š. nepažįsta piktumų neturi. Tai buvo 2008-10-24, seniai, tvirtina anksčiau duotus parodymus, nes dabar neatsimena. Jie atvažiavo su D. Ž. jo automobiliu prie Ū. kultūros namų. Nuėjo prie stovinčio žeimeliečių automobilio paklausti, kas čia įvyko, nes matė griovyje gulinį žmogų. Žeimeliečius pažinojo, tai buvo M. P., K. P., M. V.. Merginos jų automobilyje nematė. Žeimeliečiai pasakė, kad V. Š. puolė ant jų automobilio, visi puolė sakyti, kad V. Š. gavo, nes puolė ant mašinos. Nepamena, ar tuo metu kas nors buvo prie V. Š., kuris gulėjo griovyje. Jam niekas nesakė, kuris konkrečiai sudavė V. Š. D. Ž. nuėjo pasižiūrėti prie V. Š., kai jis gulėjo griovyje netoli savo mašinos. D. Ž. pradėjo rėkti R. ir S., kad nustotų, tai jis nieko nebedarė. Jie nematė, kas įvyko prie žeimeliečių mašinos. Nematė, kad D. Ž. darė griovyje. S. ir R. jam pradėjo šaukti „baik“. Jeigu neklysta, V. Š. iš griovio išlipti padėjo D. R. su panele. D. Ž. padėjo užvesti V. Š. automobilį. Jis buvo šiek tiek išgėręs. Nematė, kas padėjo atitraukti D. Ž. nuo V. Š.. Anksčiau davė teisingus parodymus, prašo juos pagarsinti. (I tomas, b. l. 38-39, 40, 122, 159).Teisingi yra jo parodymai teisme ,ikiteisminiame tyrime taip sakė, nes taip liepė tardytoja. S. ir R. D. Ž. sakė „baik“. Nematė, ką D. Ž. darė griovyje. Jo prašė paliudyti D. Ž.. Buvo išgėręs butelį ar du alaus.

Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamąjį D. Ž. pažįsta, jos seneliai ir jis gyvena Ū. kaime, nukentėjusįjį V. Š. ir K. P. pažįsta iš matymo. Piktumų neturi. 2008-10-24 buvo penktadienio vakaras, Ū. kaimo kultūros namuose vyko diskoteka. Po šokių ji stovėjo su R. K. prie kultūros namų, ten švietė didelė lempa, ji griovį apšviečia iki pusės, kelio nepašviečia. Jos stovėjo prie įėjimo į kultūros namus. Girdėjo bei matė, kaip V. Š. su D. R. stovėjo prie savo mašinos bei šūkavo ir blaškėsi. Atstumas nuo jų buvo 10-20 metrų. Gerai nesimatė, kas šūkavo. Anksčiau matė ant kelio V. Š. su drauge ir D. R.. Pasibaigus šokiams, žeimeliečiai buvo išvažiavę iš tos vietos, tačiau vėliau grįžo atgal. Žeimeliečių mašina sustojo prieš V. Š. mašiną ir pašvietė ilgosiomis šviesomis. V. Š. pradėjo eiti link jų mosikuodamas rankomis, žeimeliečiai truputį pavažiavo atgal ir sustojo. Paskui žeimeliečiai išlipo. Jie išlipo dviese. Buvo stumdymosi judesiai, bet ar jie mušėsi, nematė, nes toje vietoje buvo tamsu. Matė, kaip V. Š. įsirideno į griovį, o su juo kartu – K. P. K. P. pradėjo mušti V. Š. Mušė rankomis ir spardė kojomis. Matė tik rankų ir kojų judesius. Ėjo link griovio ir sakė „baik, nebemušk jo“. Kai buvo šalia griovio, matė smūgius ranka ir koja. Pasakė maždaug taip: „Baik, juk matai, kad nesigina“. K. P. išlipo iš griovio. Ji įlipo į griovį prie V. Š., kuris gulėjo turbūt ant šono. Bandė jį pajudinti, jis nereagavo. Pradėjo jį kelti, šaukti jo draugus, kad ateitų. D. R. atbėgo, pasiėmė V. Š. ir nusivedė prie jo automobilio. Ji ėjo iš paskos. Kur tuo metu buvo R. K., nematė. Kai R. priėjo prie kelio, ji priėjo prie jos. D. R. bandė V. Š. įsodinti į automobilį, tačiau abu nusirito į kitą griovį, prie jų mašinos. Tas griovys jų mašinai buvo iš keleivio pusės. Vairuotojo pusė buvo į kelią. Iš tiesų tai tas pats griovys, tik prie skirtingų mašinų. Paskui jos stovėjome su visais, atvažiavo D. Ž. su D. P., sustojo prie žeimeliečių automobilio. D. Ž. su D. P. atbėgę ėmė klausinėti, kas čia įvyko. Jiems sakė, kad V. Š. puolė ant žeimeliečių automobilio ir kilo susistumdymas. D. Ž. puolė ant V. Š., o ji su R. K. – jam iš paskos. Čiupo D. Ž. už pakarpos ir iš karto atitraukė. Ji, R. K. ir D. R. padėjo įsodinti V. Š. į automobilį. D. Ž. V. Š. gal ir galėjo suduoti, ten buvo sekundžių reikalas. Nesimatė, kad V. Š. būtų sumuštas. M. M. stovėjo iš pradžių prie vairuotojo durelių, o kur vėliau stovėjo, nematė. Ji nieko nedarė, nepuolė skirti. V. Š. sumušė K. P..Jeigu ir mušė D. Ž., per sekundę tiek sumušti jis negalėjo. Ji paskui D. Ž. bėgo tam, kad jis nesikištų. Atstumas tarp jos ir D. Ž., kai pradėjo jį vytis, nebuvo didelis.Buvo mintis, kad D. Ž. gali kažką padaryti V. Š., todėl ir vijosi.D. Ž. nebuvo girtas, V. Š. buvo girtas, o apie D. R. nepasakys.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamuosius K. P. ir D. Ž. pažįsta. K. P. pažįsta iš matymo, o D. Ž. yra iš to paties kaimo. Nukentėjusįjį V. Š. pažįsta, mokėsi vienoje mokykloje. Piktumų neturi. 2008-10-24 Ū. kultūros namuose vyko diskoteka. Po diskotekos ji su S. P. stovėjo ant kultūros namų laiptų. Matė, kad N. Š. automobilis stovėjo ant kelio, o jis šalia automobilio šūkavo. Atvažiavo M. V. automobilis. Jis atvažiavo priešpriešiais N. Š. automobiliui. M. V. automobilis paspigino ilgosiomis šviesomis. V. Š. pradėjo bėgti link žeimeliečių (t.y. M. V.) automobilio. Žeimeliečių automobilis atsistūmė atgal 10-20 metrų ir sustojo. Iš mašinos iššoko juo važiavusieji. Neatsimena, kiek jų buvo. Šokiuose jie buvo trise: K. P., M. V. ir M. P. Jie ir išlipo iš automobilio. Jie puolė V. Š., susistumdė ir įstūmė į griovį. Nematė, kas ką mušė. Tiesiog buvo sambrūzdis, vyko konfliktas. Matė, kad V. Š. atsidūrė griovyje prie žeimeliečių automobilio. K. P. ar įšoko, ar įgriuvo į tą griovį, kuriame buvo V. Š.. Jis ne kėlė V. Š., bet smūgiavo rankomis ir kojomis. Negali pasakyti, kiek kartų K. P. smūgiavo V. Š., bet tikrai ne vieną. Jos su S. stovėjo. S. pradėjo rėkti „baik, nebemušk“ ir nubėgo gelbėti N. Š. iki griovio. K. P. tada pasitraukė, išlipo iš griovio. Ji ėjo link kelio takeliu. S. pradėjo kelti V. Š., pradėjo šaukti D. R., kad padėtų, nes jis yra V. Š. draugas. D. R. stovėjo prie V. Š. automobilio. S. baigė iškelti V. Š., atėjo D. R. ir jį nusivedė link automobilio. Ar D. R. S. kiek padėjo vesti V. Š., negali pasakyti. Ji pasakė D. R. vežti V. Š. namo. D. R. bandė V. Š. pasodinti į automobilį, tačiau jis priešinosi, nesėdo ir jie abu įgriuvo į griovį. D. R. bandė jį pakelti. Jie taip griovyje ir tąsėsi. Griovys kuriame buvo N. Š., buvo prie jo automobilio nuo keleivio pusės. D. R. V. Š. nemušė. Tuo metu atvažiavo D. Ž. ir D. P. ir pasistatė automobilį už žeimeliečių automobilio. Jie išlipo iš automobilio ir klausė žeimeliečių, kas čia nutiko. Žeimeliečiai tą įvykį apibūdino ir pasakė „šoko ir gavo“, turėdami omenyje V. Š. D. Ž. ėjo link jų, praėjo pro juos ir ėjo link griovio. V. Š. tada buvo griovyje su D. R. D. R. kėlė V. Š. Jos su S. liepė D. Ž. nelįsti, sakė „ne tavo problemos“. S. čiupo sulaikyti D. Ž.. Buvo sekundžių reikalas, kad D. Ž. įšoko į griovį. Jos abi su S. čiupo ir D. Ž. abi atitraukė. Ji žinojo, kad D. Ž. turėjo problemų su teisėsauga ir todėl norėjo jį apsaugoti nuo problemų.Negali teigti, kad D. Ž. nespėjo suduoti V. Š. Išlipęs iš griovio, D. Ž. nuėjo prie žeimeliečių. Jie visi trys – S., R. ir ji padėjo įkelti V. Š. į automobilį. M. M. nesikišo, ji stovėjo prie V. Š. automobilio durelių. Ar ji verkė, negali pasakyti. Ji iš sesers V. žinojo, kas su kuo atsiskaitė. Pas V. Š. žeimeliečiai važiavo atsiskaityti. Lyg ir 500 Lt sumokėjo. Jai V. Š. sesuo skambino ir sakė: „mes D. Ž. pasodinsim“. Kai V. Š. buvo pasodintas į automobilį, prie vairo sėdo M. M. Kurį laiką ji negalėjo užvesti automobilio. Paskui M. užvedė automobilį. V. Š. sėdėjo automobilio gale. Kai viskas apsibaigė, ji su S., R. ir P. N. dar stovėjo prie kultūros namų. Ikiteisminiame tyrime ji nebuvo apklausiama, nes nenorėjo veltis, bet kai sužinojo, kad žeimeliečiai išsisuko, nors jie primušė Š., o kaltę nori suversti D. Ž., pati nusprendė duoti parodymus. Jai D. Ž. parodė popierius, kuriuose buvo parašyta, kad jis yra kaltinamas, jog sumušė V. Š., tada ji ir nusprendė ateiti į teismą ir pasakyti kaip viskas buvo iš tikrųjų, nes žinojo, kad mušė K., o ne D. Ž., o kaltinimai buvo pateikti vien D. Ž..V. K. buvo žeimeliečių automobilyje. M. M. galėjo matyti, kas vyko griovyje ne prie žeimeliečių automobilio, nes ten buvo apšviesta nuo kultūros namų pusės didele lempa. V. Š. buvo girtas. Ji nebuvo arti prie V. Š. po K. P. sumušimo ir nematė sumušimo žymių. D. Ž. jos iš griovio ištraukė labai greitai. D. Ž. buvo įlipęs į griovį. Kai atitraukė D. Ž., jis nebuvo pasilenkęs. Nepasakys, ar galėjo būti kontaktas tarp V. Š. ir D. Ž..

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamąjį K. P. pažįsta, susipažino per šokius, yra draugai, su kaltinamuoju D. Ž. gyvena viename kaime, santykiai draugiški, su nukentėjusiuoju V. Š. mokėsi vienoje mokykloje, santykiai draugiški. 2008-10-24 K. P., M. P., ir M. V. atvažiavo į šokius Ū. kaime. Jam kažkuris parašė SMS žinutę ir ji atėjo. Susitiko prie kultūros namų salės. Buvo ir į šokius nuėję. Kai šokiai pasibaigė, sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi. Automobilis stovėjo ant kelio netoli keliuko į kultūros namus. Ji sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Kai šnekėjosi, pamatė, kad atvažiuoja priešpriešiais automobilis. Iš jo išlipo V. Š., D. R. ir M. M. Matė, kaip V. Š. spardė kažkokią kuprinę, kėlė triukšmą. M. nusprendė privažiuoti arčiau ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Privažiuodamas arčiau, jis pašvietė ilgosiomis šviesomis. Prie V. Š. priėjo D. R. ir kažką pasakė. Tada V. Š., pamatęs jų automobilį, pradėjo eiti link jų. M. pavarė automobilį atgal. Tada be žodžių visi trys mūsų automobilyje sėdėję vaikinai išlipo lauk. Įvyko susistumdymas su V. Š.. Ji išlipo iš automobilio. Kai išlipo, pamatė, kad K. P. buvo griovyje netoli automobilio. Kuris į griovį įstūmė V. Š., nematė. Matė, kaip K. vieną kartą spyrė V. Š.. S. bėgo link jų ir šaukė: „baikit“. Nematė, į kurią vietą V. Š. įspyrė K. P.. Tuo metu V. Š. buvo sukniubęs. S. šoko jų skirti, tada K. išlipo iš griovio. S. šaukė V. Š. draugams „ateikit ir pasiimkit“. Atėjo D. R. ir padėjo V. Š. išlipti. D. R. vedėsi V. Š., bandė įsodinti į automobilį, bet tas nesėdo. Tada V. Š. ir D. R. susistumdė tarpusavyje ir abu įkrito į griovį prie V. Š. automobilio. Tuo metu atvažiavo D. P. ir D. Ž. Jie tuo metu stovėjo ant kelio. D. P. atsistojo prie jų. D. Ž. paklausė, kas čia vyksta. Vaikinai pasakė, kad girti atvažiavo, užsikabino ir „gavo“. D. Ž. priėjo prie griovyje esančių V. Š. ir D. R.. D. R. liepė nelįsti. D. R. užgulęs laikė V. Š. Jos sesė liepė D. Ž. nelįsti ir atitraukė jį. Jai atrodo, kad D. Ž. norėjo pakelti V. Š. Nematė, kad D. Ž. suduotų V. Š. Nebuvo, už ką. S. sakė: „baik, nelįsk, nesikišk“. D. R. ir S. bandė įsodinti V. Š. į automobilį. Paskui įsodino jį ir išvažiavo. M. automobilio negalėjo užkurti apie 15 minučių, paskui išvažiavo. V. Š. galėjo susižaloti pats, kai krito į griovį. Visi trys žeimeliečiai važiavo lankyti V. Š. ir vežė pinigus. Visų pinigų iš karto nesumokėjo, mokėjo per kelis kartus, iš viso 500 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes nebuvo niekaip susijusi su tuo, paskui sesuo pasakė, kad Darių nori pasodinti už nieką. V. Š. buvo labai girtas, jis nieko negali atsiminti. Anksčiau davė teisingus parodymus, prašo juos pagarsinti.(I tomas, b. l. 159-161). Ji matė, kad K. P. vieną kartą įspyrė. D. Ž. nesudavė V. Š., nes ji to nematė. R. ir S. šaukė D. Ž., kad nelįstų, tuo metu D. Ž. lenkėsi link V. Š., mano, kad norėjo jį kelti ir nespėjo suduoti. K. P. galėjo užduoti V. Š. per susistumdymą. V. Š. prašė D. Ž. pinigų, o kai jis nedavė, apkaltino. Jis pats neprisimena, kas jį mušė ir dabar bando iš visų gauti pinigų.

Liudytojas T. G. parodė, kad jis kaltinamąjį D. Ž. pažįsta, nesipyksta, K. P. nepažįsta, nukentėjusįjį V. Š. šiek tiek pažįsta, piktumų neturi. Muštynių nematė. Galu paliudyti apie tai, kad kai Ū. kaime vyko šokiai, jam išėjus iš salės, pamatė, kad prie salės ginčijasi P. N. ir D. Ž.. D. Ž. turėjo rankose daiktą, panašų į pistoletą. Jis, pamatęs tą ginčą, nusisuko ir grįžo į salę. Nematė, kad D. Ž. būtų įrėmęs tą pistoletą į smilkinį ar kur nors P. N.. P. N. atrodė persigandęs.

Iš 2008-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ,kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone,Ū. k., gatvėje prie kultūros namų (b.l.6-9,t.1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1994/08 (04) matyti, kad V. Š. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos veide ir galvos plaukuotoje dalyje ,tuo V. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1.,b.l.11)

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjęs V. Š. akistatos metu su įtariamuoju D. Ž. savo parodymus patvirtino (t.1.,b.l.52-53).

Iš akistatos protokolo matyti, kad liudytoja M. M. akistatos metu su įtariamuoju D. Ž. savo parodymus patvirtino (t.1.,b.l.54-55).

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr.K G 144/-1994/08 (04) matyti, kad V. Š. galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, išsivystė nuo į galvą suduotų smūgių visumos (t.2.,b.l.6).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojai P. N., M. V., M. M., R. K., S. P. parodė vietas, kuriose įvyko konfliktai V. Š. si K. P. ir D. Ž. (t.2.,b.l. 7-11,12-18,19-25,26-32,34-41).

Iš akistatos protokolo matyti, kad, atlikus akistatą tarp įtariamojo K. P. ir liudytojos S. P., abu pasiliko prie savo parodymų (t.2.,b.l.68-69)

Iš akistatos protokolo matyti, kad, atlikus akistatą tarp įtariamojo K. P. ir liudytojos R. K., abu pasiliko prie savo parodymų (t.2.,b.l.70-71)

Atlikus pokalbio įrašo tarp K. P. ir D. Ž. kompaktinio disko apžiūrą-perklausymą, abu įtariamieji patvirtino, kad įrašytas jų pokalbis (t.2.,b.l.43-46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų K. P. ir D. Ž. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamus nusikaltimus, - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. Š. sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009). Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamojo K. P. veiksmai, įvykdyti 2008 m. spalio 24 d. Pakruojo rajone, Ū. kaime, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. , kaip viešosios tvarkos pažeidimas , kadangi jis viešoje vietoje, Ū. kaime, Pakruojo rajone, gatvėje prie kultūros namų matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais , kurie pasireiškė nukentėjusiojo V. Š. sumušimu ,įstūmimu į griovį, dėl ko V. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniams-nukentėjusiajam, kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo K. P. veiksmai dėl V. Š. sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.2,b.l. 51), tiek teisme vienodai ir nuosekliai paaiškino, kad nukentėjusįjį V. Š. sumušė – sudavė kumščiu į galvą (smilkinį) ir vieną kartą koja į krūtinę V. Š. stumtelėjo nuo savęs, V. Š. susverdėjo, griuvo ir nusirideno į griovį – po to, kai V. Š. pats atėjo prie jų automobilio aiškintis, kodėl jie pašvietė automobilio ilgosiomis šviesomis į juos“ paspigino“, jiems abiems apsižodžiavus, apsistumdžius ,tai yra kilus konfliktui. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais ir juos atmesti, kadangi tokius parodymus patvirtina tiek pats nukentėjusysis V. Š. ,tiek ir liudytojai. Nukentėjęs V. Š. patvirtino, kad jis pats nuėjo prie „žeimeliečių“ mašinos aiškintis, kodėl jie „paspigino“ ilgosiomis šviesomis , jie iš pradžių apsižodžiavo, paskui apsistumdė, jį pastūmė į krūtinę, jis irgi bandė pastumti. Jis teismo posėdyje sutiko taikytis su kaltinamuoju K. P., nes jaučia ir savo kaltę dėl įvykusio konflikto. Liudytojai M. M. ,D. R., kurie į Ū. atvažiavo kartu su V. Š., taip pat patvirtino ,kad priešais stovėjęs automobilis pradėjo spiginti ilgosiomis šviesomis į juos, V. Š. pasakė „ko jie čia spigina?“, išlipo ir ėjo link tos mašinos pasižiūrėti, buvo supykęs. Tas kitas automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, taip pasistūmėjęs keletą metrų, sustojo, iš jo iššoko vairuotojas ir keleivis, jie kažką tarpusavyje kalbėjosi, jie sakė „ko tu čia eini ant mūsų mašinos?“ Vaikinai susistumdė šalikelėje, prie „žeimeliečių“ automobilio. Liudytojai „žeimeliečiai“ M. P. ir M. V. taip pat patvirtino ,kad V. Š. pradėjo eiti link jų automobilio agresyviai, iš jo judesių atrodė, kad jis nori suspirti į automobilio lempas, todėl jie atsistūmė automobilį kokį 50 metrų ,po to sustojo ir išlipo žiūrėti, kas vyksta. V. Š. sukonfliktavo su K. P..

Kadangi nėra paneigta kaltinamojo K. P. versija, kad nukentėjusiojo sveikatą jis sutrikdė po to, kai žodinio konflikto metu, kurį pradėjo nukentėjęs V. Š., jis ir nukentėjęs apsistumdė, tai yra iš asmeninių paskatų, o ne dėl kitų motyvų, kurie galėtų būti traktuojami kaip chuliganiškos paskatos, todėl kaltinamojo K. P. veika dėl nukentėjusiojo V. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK. 138str. 1 d. Vien tai, kad nukentėjusiojo V. Š. sveikata buvo sutrikdyta viešoje vietoje, nėra pagrindas kaltinamojo K. P. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaip jau buvo minėta, viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-136/2008). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamojo K. P. veiksmai nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo V. Š. sveikatą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , nes K. P. nukentėjusįjį V. Š. sumušė iš asmeninių paskatų. ,taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą

Kadangi kaltinamasis K. P. viešoje vietoje , įžūliais veiksmais, sumušdamas nukentėjusįjį ne tik sutrikdė jo sveikatą, bet ir pažeidė viešąją tvarką - demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., sutaptis.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis K. P. nukentėjusiajam V. Š. gulinčiam griovyje sudavė ne mažiau 4 kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis K. P. griovyje mušė nukentėjusįjį V. Š.. Pats kaltinamasis K. P. parodė, kad pradžioje V. Š. pastūmė, paskui sudavė vieną smūgį į galvą, koja spyrė į krūtinę, vaikinas susvyravo ir įkrito į griovį, jis jam griovyje nieko nedarė. Tokius jo parodymus patvirtino ir pats nukentėjęs V. Š., kuris parodė, kad jis su žeimeliečiais iš pradžių apsižodžiavo, paskui apsistumdė, jį pastūmė į krūtinę, jis irgi bandė pastumti, po to jam smūgiavo į galvą vieną kartą, nuo ko jis suklupo kelkraštyje, tada jie nuo jo atsitraukė, buvo įkritęs į griovį, į kurį nuslydo nuo kelkraščio. Tokius kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai. Liudytoja M. M. patvirtino ,kad ji matė, kad žeimeliečiai pastūmė V. Š. į petį, jis suklupo ir jis nuslydo į griovį. Kai V. grįžo prie automobilio, mušimo žymių nebuvo matyti, ji suduodamų smūgių nematė. Liudytojas M. P. patvirtino, kad kažkuris iš išlipusių iš automobilio V. Š. nustūmė į griovį, tai buvo K. P., nes ji konfliktavo su V. Š. Liudytojas D. R. parodė, kad įvyko apsistumdymas, jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jų, V. Š. tuo metu galėjo būti griovyje. Jis nematė, kas jį griovyje mušė. Liudytojas P. N. parodė ,kad tada jie atstumdė V. Š. ir įstūmė jį į griovį. Griovyje jo niekas nemušė. Liudytojas M. V. parodė, kad V. Š. liko aiškintis su K. P., ką jie darė, jis nematė, nes jie liko jam už nugaros. Liudytojas D. P. parodė kad žeimeliečiai pasakė, kad V. Š. gavo, nes puolė ant mašinos, jam niekas nesakė, kuris konkrečiai sudavė V. Š. Liudytoja S. P. parodė, kad buvo stumdymosi judesiai, bet ar jie mušėsi, nematė, nes toje vietoje buvo tamsu, matė, kaip V. Š. įsirideno į griovį, o su juo kartu K. P. Matė tik rankų ir kojų judesius. Liudytoja R. K. parodė, kad matė, kad V. Š. atsidūrė griovyje prie žeimeliečių automobilio, K. P. ar įšoko, ar įgriuvo į tą griovį, kuriame buvo V. Š. Jis ne kėlė V. Š., bet smūgiavo . Liudytoja V. K. parodė, kad įvyko susistumdymas su V. Š., ji pamatė, kad K. P. buvo griovyje netoli automobilio, ji nematė, kuris į griovį įstūmė V. Š., matė, kaip K. vieną kartą spyrė V. Š.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu iš viso neprisipažino ir neigė, sutrikdęs viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojęs V. Š. iš chuliganiškų paskatų. Tačiau jo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti griežtos atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK284str.1d., 138 str. 2 d. 8 p. Pats kaltinamasis D. Ž. parodė ,kad jis tą dieną buvo įvykio vietoje, buvo priėjęs arti V. Š., palietė V. Š. rankomis, susistumdė ,ir tada jį atitraukė abi merginos. Nukentėjusiojo V. Š. jis nemušė. Tokie kaltinamojo D. Ž. parodymai yra paneigti visumos kitų byloje surinktų įrodymų. Kaltinamasis D. Ž., apklaustas 2009-05-05 teisiamajame posėdyje(t.1.,b.l.118) parodė, kad matė V. Š., gulintį griovyje, buvo prie jo priėjęs ,bandė jį kelti, jie susistumdė ,ten dar buvo D. R. Po to jis iš griovio išlipo . Nukentėjusysis V. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kad jį sumušė D. Ž., kuris jam sudavė į galvos bei kaklo sritį, griovyje buvo kojos keliu prispaudęs, mušė ar spardė, ne mažiau 5 ir ne daugiau 10 smūgių. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai M. M. , D. R., P. N.. Liudytoja M. M. parodė, kad D. Ž. puolė ant V., sudavė jam vieną smūgį į galvą, V. nukrito į griovį, ten D. Ž., apžergęs ar keliu prispaudęs V., kumščiais davė jam į galvą. Tada D. R. šoko į jų tarpą ir išskyrė juos .Liudytojas D. R. parodė, kad prie V. Š. automobilio jis kalbėjosi su P. N., atsisukęs pamatė, kad V. nuvirto į griovį. Matė, kad griovyje gulinčiam V. Š. D. Ž. sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Jis įšoko į griovį ir atitraukė D. Ž.. D. Ž. galėjo ir daugiau kartų suduoti V. Š., nes jis visko nematė. D. Ž. buvo palikęs virš V. Š.. Kai atitraukė D. Ž., V. Š. liko gulėti griovyje .Tada priėjo S. ir R. , paėmė D. Ž. už parankių bei jį nusivedė. V. Š. buvo sumuštas, jam bėgo kraujas. Liudytojas P. N. parodė ,kad atėjo D. Ž. ,kilo muštynės, D. Ž. įstūmė V. Š. į griovį, keliu užspaudė krūtinę ir mušė kumščiais kelis kartus į veidą, ar spardė, neatsimena. D. R. juos skyrė. V. Š. buvo kruvinas, kai jį įsodino į mašiną. R. K. ir S. P. nesikišo į konfliktą ,jos nė viena nenutempė D. Ž.. D. R. vienas jį atskyrė nuo V.. V. K. sėdėjo mašinoje. Praėjus savaitei po įvykių, D. Ž. jam buvo įrėmęs pistoletą į smilkinį ir grasino, sakė, kad kišasi, kur nereikia. Liudytojas M. V. parodė, kad matė, kad veiksmas vyko griovyje tarp D. Ž. ir V. Š., kad V. Š. gulėjo, o D. Ž. buvo pasilenkęs prie V. Š. ir jį daužė rankomis D. R. ir M. M. buvo prie griovio. Kažkuris iš jų ėjo skirti, girdėjo, kad merginos D. Ž. šaukė „baik“. Kas patraukė D. Ž., nematė. Kad mušė D. Ž., suprato iš siluetų. Liudytojas D. P. parodė, kad D. Ž. nuėjo pasižiūrėti prie V. Š., kai jis gulėjo griovyje netoli savo mašinos. D. Ž. pradėjo rėkti R. ir S., kad nustotų, tai jis nieko nebedarė. Nematė, ką D. Ž. darė griovyje. S. ir R. jam pradėjo šaukti „baik“. V. Š. iš griovio išlipti padėjo D. R. . Nematė, kas padėjo atitraukti D. Ž. nuo V. Š.. 2009-05-05 teisiamajame posėdyje (t.1.,b.l.122) liudytojas D. P. tvirtino, kad D. Ž. priėjo prie griovyje gulinčio ar sėdinčio V. Š., kažką jie ten kalbėjosi ir apsistumdė. R. ir S. atitraukė Ž. nuo Š.. Liudytoja S. P. parodė, kad atvykę D. Ž. su D. P. žeimeliečių klausė, kas čia įvyko, jiems pasakė, kad V. Š. puolė ant žeimeliečių automobilio ir kilo susistumdymas. Tada D. Ž. puolė ant V. Š., o ji su R. K. – jam iš paskos. Čiupo D. Ž. už pakarpos ir iš karto atitraukė. Ji, R. K. ir D. R. padėjo įsodinti V. Š. į automobilį. D. Ž. V. Š. gal ir galėjo suduoti, ten buvo sekundžių reikalas. Mano ,kad V. Š. sumušė K. P.. Jeigu ir mušė D. Ž., per sekundę tiek sumušti jis negalėjo. Ji paskui D. Ž. bėgo tam, kad jis nesikištų. 2009-08-13 teismo posėdyje S. P. parodė (b.l.162),kad ji su R. K. bėgo paskui D. Ž., ji sušuko „Dariau ,baik, nesikišk“ ,matė „rankų mišką“ ir su R. K. K. atitraukė Ž., kuris jau buvo įlėkęs į griovį. Liudytoja V. K. parodė, kad atvažiavo D. P. ir D. Ž., kuris paklausė, kas čia vyksta. Vaikinai pasakė, kad girti atvažiavo, užsikabino ir „gavo“. D. Ž. priėjo prie griovyje esančių V. Š. ir D. R. Jos sesė liepė D. Ž. nelįsti ir atitraukė jį. Nematė, kad D. Ž. suduotų V. Š.. S. sakė: „baik, nelįsk, nesikišk“ Liudytoja R. K. parodė ,kad D. Ž. ėjo link griovio. V. Š. tada buvo griovyje su D. R.. D. R. kėlė V. Š.. Jos su S. liepė D. Ž. nelįsti, sakė „ne tavo problemos“. Buvo sekundžių reikalas, kad D. Ž. įšoko į griovį. Jos abi su S. čiupo ir D. Ž. abi atitraukė. Ji žinojo, kad D. Ž. turėjo problemų su teisėsauga ir todėl norėjo jį apsaugoti nuo problemų. Negali teigti, kad D. Ž. nespėjo suduoti V. Š..

Teisme apklaustos trys liudytojos S. P., R. K. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų nedavė. Jų iškviesti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu neprašė ir pats kaltinamasis D. Ž.. Kaip nurodė pačios liudytojos, joms apie šią baudžiamąją bylą ir pareikštą kaltinimą papasakojo kaltinamasis D. Ž., kuris davė paskaityti kaltinamąjį aktą. Tada jos sužinojo, kad D. Ž., o ne „žeimeliečiai“, yra kaltinamas V. Š. sumušimu ir nusprendė duoti parodymus. Jos yra iš to paties kaimo, kaltinamojo D. Ž. draugės, todėl liudytojų S. P. ,R. K. ir V. K. parodymai, kad D. Ž. nemušė V. Š., vertintini kritiškai. Tačiau ir šių liudytojų parodymais nustatyta, kad D. Ž. buvo įlėkęs į griovį, kuriame buvo V. Š., puolė ant V. Š., buvo prie jo palinkęs, gal ir galėjo suduoti , jos šaukė „Dariau ,baik, nesikišk“ ,matė „rankų mišką“, negali teigti, kad D. Ž. nespėjo suduoti V. Š.. Kadangi liudytojos įsikišo į šį konfliktą, šaukė ,bandė sulaikyti D. Ž., bei atitraukė kaltinamąjį D. Ž. nuo nukentėjusiojo , D. Ž. elgesys nebuvo tinkamas ,jis elgėsi iššaukiančiai, įžūliai ir savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Iš byloje esančio telefoninio pokalbio įrašo matyti, kad abu kaltinamieji K. P. ir D. Ž. pripažino ,kad čia įrašytas jų pokalbis, kurio metu D. Ž. įkalbinėja K. P. prisipažinti, visiškai nesipiktina, kad K. P. sako neprisiimsiąs atsakomybės, kalbama ,kad kažkas kažką apgavo dėl pinigų, D. Ž. savo prašymą prisipažinti motyvuoja tuo, kad K. P. neturi teistumo (t.2.,b.l.43-46).

Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių nukentėjęs V. Š. ar liudytojai M. M., D. R., P. N. galėtų apkalbėti kaltinamąjį D. Ž. , jam keršyti ar siekti pasipelnyti iš kaltinamojo. Liudytoja M. M. įvykio metu buvo visiškai blaivi, nes vairavo automobilį, ir jos parodymai nuo pat pradžios yra nuoseklūs ,vienodi, jais netikėti teismas pagrindo neturi. Ji patvirtino ,kad būtent po to ,kai D. Ž. griovyje sumušė V. Š. ,šis buvo sužalotas, jam bėgo kraujas, jį reikėjo nešti į mašiną. Tuo tarpu liudytojos R. K., V. K., S. P. ,kurios ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes nenorėjo kištis , į teismą atvyko paprašytos kaltinamojo D. Ž., susipažinusios su jam pateiktu kaltinimu ir nusprendusios D. Ž., kuris yra jų draugas, padėti. Pats įtariamasis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ,nepripažindamas savo kaltės dėl V. Š. sumušimo, nenurodė V. K. ,R. K. ir S. P. kaip liudytojų, kurios patvirtintų jo parodymus. Todėl teismas atmeta liudytojų R. K., V. K., S. P. parodymus, kad kaltinamasis D. Ž. nesumušė nukentėjusiojo V. Š., nes jos ir pačios pripažįsta ,kad D. Ž. gal ir galėjo suduoti V. Š., buvo įlėkęs į griovį paskui V. Š., prie jo palinkęs, jos negali teigti, kad D. Ž. nespėjo suduoti V. Š.. Liudytojoms tik atrodo, kad D. Ž. negalėjo per tokį trumpą laiko tarpą taip smarkiai sužaloti V. Š. Tuo tarpu liudytojas P. N. parodė, kad dėl jo duotų parodymų kaltinamasis D. Ž. jam grasino, dėl ko buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, tik surinkti pakankamai duomenų nepavyko, kad D. Ž. būtų teisiamas už grasinimą nužudyti . Tai matė ir liudytojas T. G., paliudijęs teisme. Todėl galima daryti išvadą, kad D. Ž. bet kokiais būdais stengėsi išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką,nes jis anksčiau buvo teistas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas.

Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. nukentėjusįjį V. Š., gulintį griovyje ,spardė ,t.y. ne mažiau kaip 5 kartų spyrė jam į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinimas tikslintinas, kad kaltinamasis D. Ž. nukentėjusįjį V. Š. griovyje mušė kumščiais, suduodamas ne mažiau 5 smūgius į galvos bei kaklo sritį. Nukentėjęs V. Š. pats parodė, kad pribėgo D. Ž. ir trenkė jam į veidą. Jis trumpam prarado sąmonę. Nusirito į griovį ,kai atsipeikėjo, sulaukė dar kelių smūgių, jam buvo suduota į galvos bei kaklo sritį .Negali daugiau pasakyti, kaip jį mušė ar spardė, nes buvo apsvaigęs, nesuprato, kaip jį muša, bet žino ,kad buvo ne mažiau 5 ir ne daugiau 10 smūgių. Liudytojas D. R. parodė, kad matė, kad griovyje gulinčiam V. Š. D. Ž. sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Liudytoja M. M. parodė ,kad D. Ž. puolė ant V., sudavė jam vieną smūgį į galvą. V. nukrito į griovį. Griovyje V. gulėjo ant nugaros, o D. Ž., apžergęs ar keliu prispaudęs, kumščiais davė jam į galvą. Liudytojas P. N. parodė, kad D. Ž. įstūmė V. Š. į griovį, keliu užspaudė krūtinę ir mušė kumščiais.Ar spardė, nematė.

Kadangi iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr.K G 144/-1994/08 (04) matyti, kad V. Š. galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, išsivystė nuo į galvą suduotų smūgių visumos (t.2.,b.l.6),todėl už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą turi atsakyti abu kaltinamieji kurie sudavė nukentėjusiajam V. Š. į galvą, nes nėra galimybės nustatyti ,nuo kieno smūgių atsirado šis sužalojimas.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamojo D. Ž. veiksmai ,nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo V. Š. sveikatą teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p., nes D. Ž. nukentėjusįjį V. Š. sumušė be jokios svarbios priežasties, matant kitiems ten buvusiems asmenims, tuo parodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nukentėjusysis V. Š. buvo mušamas viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, dėl ko kilo sąmyšis. Visa tai rodo, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Nukentėjusiajam V. Š. dėl kaltinamojo D. Ž. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamojo D. Ž. padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8p. ir BK 284 str. 1 d., sutaptis.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta .

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems K. P. ir D. Ž. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamasis K. P. neteistas (b.l.75), deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (t.2,b.l. 82.), gyvena su motina ir broliu (t.2.,b.l.83),padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (LR BK 11 str.), jis nukentėjusiojo atsiprašė,su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė ,todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (LR BK 38str.1d.). Tačiau teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad K. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų ((LR BK 38str.1d. 4p.) , nes, praėjus tik metams nuo 2008-10-24 nusikaltimo padarymo, 2009-11-27 jis padarė naują analogišką nusikaltimą ,numatytą LR BK 284str.1d., ir 2009-12-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (t.2.,b.l.76), po nusikaltimo padarymo du kartus baustas administracine tvarka: 2008-11-27 pagal LR ATPK 187str.2d.,2008-12-23 pagal LR ATPK 187str.2d. (t.2.,b.l. 77-78.), žalos nukentėjusiajam nė kiek neatlygino ,ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino ,tik baudžiamąją bylą grąžinus ikiteisminiam tyrimui papildyti, kai buvo surinkti papildomi įrodymai, savo kaltę pripažino, todėl nepripažintina jo kaltę lengvinančia aplinkybe ,kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. P. baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48str.).

Kaltinamasis D. Ž. teisiamas trečią kartą, nusikaltimus padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (t.1,b.l.59-60,63-69,70-74,75-77 .), nebaustas administracine tvarka (t.1,b.l. 78-79.), vedęs, augina ir išlaiko mažametį vaiką, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (t.1,b.l. 82.), dirba, du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, (b.l.63-69,70-74 ) kas rodo, kad kaltinamasis D. Ž. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 41str.,56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis D. Ž. įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str.). Bausmės, paskirtos kaltinamajam už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam D. Ž. yra subendrintina su bausme, paskirta 2007-08-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (LR BK 64str.1d.,3d.)..

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis V. Š. dėl kaltinamųjų K. P. ir D. Ž. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, buvo nedarbingas, turėjo nepatogumų, nes gydėsi, gulėjo ligoninėje, turėjo vykti pas ekspertus, į policijos įstaigą, į teismą, kas taip pat nukentėjusiajam sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų K. P. ir D. Ž. kaltę bei jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – K. P. ir D. Ž. padarė po du tyčinius nusikaltimus, taip pat atsižvelgęs į kaltinamųjų materialinę padėtį: D. Ž. vedęs, vienas šeimoje dirba ,išlaiko žmoną ir mažametį vaiką, jokio savo turto neturi, K. P. nedirbantis, savo turto ir pajamų neturintis , taip pat į tai, kad nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, nukentėjusiajam V. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. Š. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 10000 litų – yra per didelis, todėl mažintinas iki 5000 litų. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamųjų K. P. ir D. Ž., nes žala buvo padaryta jų neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 1266 Lt buvo sumokėta VšĮ Pakruojo ligoninė už nukentėjusiajam V. Š., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamųjų K. P. ir D. Ž. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (t.1.,b.l.41-46), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų K. P. ir D. Ž. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjęs V. Š. pateikė prašymą jam priteisti 4500Lt advokato atstovavimo išlaidų, kurios yra pagristos pinigų priėmimo kvitu (t.2.,b.l.60).Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad klientas įsipareigoja sumokėti advokatui honorarą : pagal atskirus susitarimus (t.2.,b.l.61).Atskirų susitarimų už ką sumokėjo V. Š. advokatui pateikta nebuvo. Advokatas N. U. dirbo šioje byloje: ikiteisminiame tyrime 2010-02-24 susipažino su baudžiamąją byla 3val., teismo posėdžiuose dalyvavo: 2010-04-06 30min., 2010-04-19 4val.30min.,2010-05-12 6val., 2010-06-01 2val.,iš viso 16val.Be to, advokatas į ikiteisminį tyrimą ir teismo posėdžius 5 kartus vyko iš Šiaulių m., kelionių išlaidos , kaip nurodė advokatas ,apie 500Lt.Taip pat buvo sugaištas laikas, vykstant į policiją, teismo posėdžius ir atgal. Vadovaujantis LR BPK105str., 106str.2d. iš kaltinamųjų D. Ž. ir K. P. priteistinos nukentėjusiajam V. Š. jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 3000Lt ,atsižvelgiant į advokato darbo (ir kelionės) laiką, kelionių išlaidas, sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį- D. Ž. vienas šeimoje dirba ,išlaiko žmoną ir mažametį vaiką, jokio savo turto neturi, K. P. nedirbantis, savo turto ir pajamų neturintis.Be to, atsižvelgtina ir į tai ,kad kaltinamieji taip pat turi atlyginti civilinį ieškinį nukentėjusiajam už jam padarytą neturtinę žalą bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nuspren džia:

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138str.2d.8p., ir jį nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams

pagal LR BK 138 str. 2 d.8p.laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d.,5d.1p.,bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams .

Vadovaujantis LR BK 64str.1d.,3d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-08-21 nuosprendžiu paskirta 2m laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės -2metų laisvės atėmimo pridedant dalį švelnesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės- 1 metus laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę D. Ž. skirti laisvės atėmimą trejus metus (3m).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo D. Ž. sulaikymo dienos .

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir jį nubausti:

-pagal LR BK 284str.1d. laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant K. P. nuo 23val. iki 6val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu , ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

-pagal LR BK 138str.1d. laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant K. P. nuo 23val. iki 6val. būti savo namuose ,jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2d.,5d.1p.,bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę K. P. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (1m 6mėn.) ,įpareigojant K. P. nuo 23val. iki 6val. būti savo namuose ,jeigu tai nesusiję su darbu , ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

Priteisti solidariai iš D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančio Vilniaus 33-5,Pakruojo m., ir K. P. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio Pakruojo rajone, Ž. mstl., V. D. g.49, Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ,esančiai Kalvarijų g. 147,Vilnius,įmonės kodas 191351679.,atsisakaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini),banko kodas 73000,AB bankas „Hansabankas“ 1266Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt šešių litų) civilinį ieškinį

Priteisti iš D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. Š. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1500Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš K. P. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. Š. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1500Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo V. Š. likusį civilinį ieškinį dėl 1500Lt advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. Š. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. P. a/k (duomenys neskelbtini)gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. Š. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2500 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį dėl 5000Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Kompaktinį diską su telefoninio pokalbio įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė