- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- 1-269-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39578-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. U.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. laisvės apribojimo;
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis,paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2020 m. sausio 21 d.),, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 11.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąją giminaitę - motiną D. Z., t. y. plastikiniu lango apvadu vieną kartą trenkė jai per dešinės rankos žastą ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. U. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, ir parodė, kad su mama apsipyko dėl jo draugės, kai mama pradėjo ją visaip negražiai vadinti. Tada jis ir trenkė mamai. Sudavė jai plastikinio lango apvadu. Jis buvo kambaryje kampe po to kai buvo keistas langas. Pastvėrė jį ir sudavė mamai per ranką. Mama apsiverkė ir tada skambino telefonu pabėgusi į lauką, o jis su dviračiu išvažiavo į kaimo parduotuvę. Po įvykio su mama susitaikė, jos atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. U. kaltė be paties kaltinamojo parodymų yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad ji gyvena kartu su vaikais V. U., J. U., G. Z., I. B.. 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 11.30 val. tarp jos ir sūnaus V. U. kilo konfliktas, nes jis pradėjo žodžiais kabinėtis prie savo mažamečių sesės ir brolio. Ji savo vaikus pradėjo žodžiu ginti ir V. U. pasakė, kad šis išeitų iš namų. Tuomet jis paėmė baltos spalvos lazdą, t. y. plastikinio lango apvadą, ir juo trenkė jai per dešinę ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir toje vietoje buvo paraudimas. Sūnui dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereikš. (b. l. 1-2; 19-20)
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu rasta ir paimta baltos spalvos lazda (plastikinis lango apvadas). (b. l. 1-9) Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta baltos spalvos lazda (plastikinis lango apvadas). (b. l. 33-34)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2869/2019(02) nurodyta, kad D. Z. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos mastas nekvalifikuojamas. (b. l. 28)
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kopija) nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba 2019 m. rugsėjo 14 d. 14.14 val., kviesta į (duomenys neskelbtini), D. Z., kuri atvykusiems medikams nurodė, kad sumušė sūnus, fiksuota dešinės rankos žasto srityje sumušimo raudona žymė. (b. l. 29)
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. U., panaudodamas prieš savo motiną D. Z. smurtą, suduodamas jai per ranką su plastikiniu lango apvadu, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis pats visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, jo parodymai dėl to, kokiu būdu buvo smurtauta, atitinka ir nukentėjusiosios duotus paaiškinimus. Abejoti tuo, kad nukentėjusiajai kaltinamojo V. U. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, nukentėjusiajai D. Z. fiksuota sumušimo raudona žymė dešinės rankos žasto srityje. (b. l. 29) Tai taip pat patvirtina, kad fizinis poveikis buvo į nukentėjusiosios dešinę ranką, bei tai, kad fizinis poveikis buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Todėl veikos padarymo aplinkybės, nurodytos kaltinime teismui nekelia abejonių, nes yra visiškai įrodytos.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis smurto prieš motiną griebėsi supykęs ant jos ir turėjo aišku tikslą smurtaudamas sukelti jai fizinį skausmą ar net sužaloti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes aktyviais veiksmais tokiu pasekmių siekė.
BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. U. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veiką padarė būdamas recidyvistas, nes nauja nusikalstama veika įvykdyta neišnykus teistumui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje. Nusikaltimą įvykdė 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pačios griežčiausios rūšies bausmės – terminuoto laisvės atidėjimo metu. Kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti artimoje aplinkoje ir nusikalsti, nepaiso įstatymo reikalavimo draudžiančio smurtauti. Pažymėtina, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesulaiko ir pritaikytas pačios griežčiausios savo rūšimi bausmės – terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas, kurio metu ir įvykdytas naujas nusikaltimas. Dėl to įvertinus V. U. už ankstesnį teistumą paskirtos bausmės rūšį ir ja kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas, o byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, tai paskirta bausmė privalės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
V. U. nusikaltimą šioje byloje įvykdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį.
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi V. U., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui terminuota laisvės atėmimo bausmė (vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų), tai ji sumažinus skirtiną bausmę dar vienu trečdaliu BK 64¹straipsnio pagrindu, nes kaltinamasis prisipažino kaltu ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, ir subendrinus ją su galutine bausme pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį jam skirtina bausmė neviršytų keturių metų.
Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų V. U. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitinka. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nors veikos padarymo metu jis anksčiau jau buvo teistas du kartus, jam skirta pati griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, neprivertė padaryti teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nes nusikaltimas padarytas būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tai reiškia ne tik, kad neišnykus teistumui, bet ir neatlikus šios griežčiausios savo rūšimi bausmės, kas patvirtina, kad naują nusikaltimą V. U. padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tai nepaneigia jo aiškiai neigiamo požiūrio į įstatymo reikalavimų laikymąsi, bausmės vykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų vykdymą atidėjus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. U. paskirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tik ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, o paskirtoji bausmė nustatytina vykdyti realiai pataisos namuose.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. U. terminuotą laisvės atėmimą 3 mėnesiams 10 dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta galutine ir neatlikta bausme (terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams), prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmės pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo 3 mėnesiams 10 dienų bausmę ir skirti V. U. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 11 mėnesių 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti V. U. nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.
V. U. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą byloje – plastikinį lango apvadą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.