- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- A17.-575-760/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00280-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pažeidėjas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018-06-12 apie 21.26 val., pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad antrą parą namuose vaikai (10 metų ir 12 metų) palikti vieni, be priežiūros. Nurodė, kad mama, I. B. išėjusi pas draugus girtauja ((duomenys neskelbtini)) ir taip elgiasi ne pirmą kartą. Patikrinimo metu nustatyta, kad apie šį įvykį pranešė A. J.. Nuvykus nurodytu adresu ir patikrinus patalpose girtaujančių asmenų nerasta. Patikrinus I. B. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat durų niekas neatidarė, jokio triukšmo nesigirdėjo, šviesa languose nedegė. Taip pat buvo patikrintas adresas, kurį nurodė pranešėjas A. J. kaip galimą I. B. girtavimo vietą t. y. (duomenys neskelbtini), jokio triukšmo nebuvo, durų niekas neatidarė. Protokole nurodyta, kad A. J., kviesdamas specialiąsias tarnybas, žinant, kad pagalba yra nereikalinga, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
A. J. dėl nusižengimo neprisipažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jokių specialiųjų tarnybų nekvietė, jokios melagingos informacijos nenurodė. Jis tik informavo, kad jo mažamečiai anūkai gali būti palikti be priežiūros. Jam paskambino kaimynai ir nurodė, kad jo buvusi marti I. B. girtauja, o vaikai palikti vieni. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), į kaimynų nurodytą vietą, pamatė buvusią marčią su kompanija. Įsitikino, kad ji girtuokliauja ir pranešė telefonu 112 apie paliktus be priežiūros vaikus. Policijos pareigūnams nurodė I. B. buvimo adresą tokį, kurį jam nurodė kaimynė. Vėliau pasirodė, kad jis buvo klaidingas. Anūkų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama I. B., tačiau ji dažnai girtauja, palieka vaikus be priežiūros. Policija ne vieną kartą buvo paėmusi vaikus iš mamos ir atvežę jam. Tai, kad policija nieko nerado namuose, nereiškia, kad nieko nebuvo, nes vaikai išmokyti neatidaryti durų policijos pareigūnams. Tą patį vakarą jis parsivežė vaikus pas save. Anūkai patvirtino, kad jie neatidarė durų policijos pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. savo kaltės nepripažino, rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu jis nurodė, jog specialiųjų tarnybų nekvietė, tik bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad jo anūkai yra palikti be priežiūros, nes jų mama girtauja ir nurodė jos buvimo adresą.
Policijos pareigūnų A. J. ir D. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018-06-12 apie 21.26 val., buvo gautas Tauragės AVPK budėtojo pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur antra para namuose palikti vieni vaikai (10 ir 12 metų) be priežiūros. Jų mama I. B. išėjusi pas draugus girtauja adresu ((duomenys neskelbtini)). Nuvykus pirminiu adresu buto durų niekas neatidarė, namuose jokio triukšmo nebuvo girdėti, namuose nedegė šviesa. Pabendravus su kaimynais jie nurodė, kad I. B. ir jos vaikų nematė. Nuvykus kitu adresu pareigūnai I. B. taip pat nerado. Susiekus su pranešėju jis nurodė, kad I. B. gali būti pas A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten niekas neatidarė durų ir nieko nerado. Visą laiką bandyta susisiekti I. B. telefono numeriu, bet niekas neatsakė.
ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, vadovaujantis šia įstatymo nuostata būtina nustatyti pažeidimo padarymo subjektyvinę pusę – kaltę.
Iš byloje esančių įrodymų visumos, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. J. padarė nusižengimą numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda kai tyčia iškviečiama priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitos specialiosios tarnybos žinant, kad pagalba nereikalinga.
Tiriant įvykio aplinkybes nenustatyta, jog pranešimas apie paliktus mažamečius vaikus be priežiūros buvo melagingas ir, kad vaikams pagalba nebuvo reikalinga. Kaip teigia A. J., dar tą patį vakarą jis su žmona nuvyko į I. B. namus ir pasibeldus į langą, anūkai atidarė duris ir juos parsivežė pas save. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių šiuos A. J. parodymus. Priešingai, nustatyta, kad vaikai iš I. B. dėl vaikų nepriežiūros paimami ne pirmą kartą ir atvežami laikinai prižiūrėti pas A. J.. Šią aplinkybę patvirtina ir A. J. pateiktas 2018-06-04 Vaiko perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo policijos pareigūnai jam perdavė anūką D. J.. Tai, kad nuvykus policijos pareigūnams I. B. ir jos vaikai nebuvo rasti namuose, ar kitose tikrintose vietose, nepatvirtina, kad tuo metu nebuvo kilusi reali grėsmė vaikams, kadangi atliekant tyrimą per visą laiką nebuvo apklausta nei I. B., nei jos vaikai, o remtasi tik pirminėmis įvykio aplinkybėmis, ir faktu, kad nieko nepavyko rasti. Tai, kad A. J. pranešdamas apie paliktus vaikus, neteisingai nurodė adresą, kur galimai buvo I. B., taip pat neįrodo, kad jo informacija buvo melaginga. A. J. nurodė pasakęs tokį adresą, kokį jam pasakė kaimynė. Byloje neįrodyta, kad A. J., aiškiai suvokdamas, jog pagalba nėra reikalinga, skambino bendrojo pagalbos centro numeriu ir pranešė apie paliktus vaikus. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad A. J. būtų iškvietęs policiją. Iš protokolo nustatyta, kad A. J. tik pranešė bendrajam pagalbos centrui apie vaikams reikalingą pagalbą.
Nenustačius būtino ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios, teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną, A. J. nepadarius veikos turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591, 614, 635-637, 646, straipsniais,
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant A. J. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.