Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei advokatei I. S., Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui V. M., institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. (b.l.43).

Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus. Ieškovė su vaikais gyvena ieškovės tėvų namuose. Ieškovė su vaikais naudojasi vienu kambariu. Šiuo metu E. ir A. M. nelanko jokios ugdymo įstaigos. A. M. diagnozuota mažakraujystė pas gydytojus lankosi kas savaitę. S. M. niekur nedirba yra vaiko auginimo atostogose. Atsižvelgiant į tai, kad motinos ir dukrų ryšys yra labai stiprus, kad nuo gimimo dukros gyvena su mama, jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Kadangi atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo ir susidariusio įsiskolinimo. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. M. ir atsakovo V. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Santuokoje gimė du vaikai – dukra E. M. gimusi (duomenys neskelbtini) ir dukra A. M. gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l.18,9). Ieškovė ir atsakovas bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto neturi (b.l.10,11).

Teismas nustatęs, kas šalys faktiškai negyvena nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, bendro ūkio neveda, nepalaiko santuokinių ryšių, yra tvirtai nusprendusios nutraukti santuoką, reikalauja bylą nagrinėti iš esmės, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 str. 4 d.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė M.(CK 3.69 str.1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį numatyti keturi sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos atvejai, vienas iš jų – visiškas nesirūpinimas vaiku ir visa šeima. Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Visiškas nesirūpinimas vaikais ir visa šeima su kuriuo siejama kaltės prezumpcija, faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, t.y. ieškovės paaiškinimai, liudytojų V. J. ir R. K. paaiškinimais, kurios, patvirtino atsakovo netinkamą ir visišką nesirūpinimą vaikais ir sutuoktine, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ne vieną kartą buvo išėjęs iš namų ir palikęs šeimą, laisvą laiką leisdavo su draugais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. M. kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų – dukrų E. M. ir A. M. gyvenamosios vietos. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad motinos ir dukrų ryšys yra labai stiprus, kad nuo gimimo dukros gyvena su mama, jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. (CK 3.178 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečių vaikų E. ir A. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos po 400 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė S. M. yra darbinga, tačiau dabar yra vaiko auginimo atostogose, yra jauno amžiaus, jokios specialybės neturi. Ieškovės gaunamų išmokų nepakanka. Jai padeda jos tėvai, pas kuriuos ji gyvena, savo būsto neturi. Ieškovė gauna socialinę pašalpą 1000,38 Lt ir išmokas vaikams viso 149,50 Lt jai vienai tenka vaikų išlaikymo našta, nes atsakovas visiškai neprisideda. Kad tik viena motina rūpinasi vaiko išlaikymu, patvirtino posėdyje išklausyta liudytoja V. J.. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, o nuo 2014-02-19 dirba UAB ,,Aviatika“ (b.l. 35). Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų patvirtinančių, kad jis turi sveikatos problemų ar neįgalimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais bei atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, amžių, mano, kad iš V. M. priteistinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.).

Vaikams išlaikyti priteistos sumos periodinėmis išmokomis indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė S. M. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė S. M.. (CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Ieškovė ir atsakovas tarpusavio išlaikymo nereikalauja.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str.1d.4p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistina 126 Lt žyminio mokesčio (t.y. 3 proc. pagal bendrą išmokų sumą, kuri apskaičiuojama sekančiai: 350 Lt x 12 mėn. x 3 proc.),22,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei 661,20 Lt už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 40) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. M. palikti M. pavardę. Nustatyti nepilnamečių vaikų dukros E. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus litų), dukrai A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus litų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-02-10, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamas 148,50 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660 ir 661,20 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą, 20 ct.) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.