Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui L. U. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad nuo 2018-04-14 ji įsidarbino UAB „Vikeda“, tačiau tai sezoninis darbas. Kol atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje, ji gaudavo 185 Eur dydžio socialinę išmoką. Šiuo metu gauna tik 45 Eur už vaiką. Su sūnumi ir savo draugu, kuris yra dirbantis, gyvena nuomojamame bute, draugas padeda išlaikyti jos sūnų. Vaiko išlaikymui ji taip pat skolinasi iš giminių. Atsakovas vaikui išlaikymo visiškai nemokėjo nuo jo gimimo, neturi noro nei prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nei bendrauti su sūnumi.

Atsakovas L. U. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti tinkamai (b. l. 15, 24, 34). Atsakovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis nepranešė. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, ieškovės ir jos atstovo prašymu byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė viena augino vaiką iki 3 metų, dėl to negalėjo dirbti, o atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. Ieškovė planuoja sūnų leisti į ugdymo įstaigą, dėl to išlaidos vaiko išlaikymui dar padidės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. U., gimusio 2015 m. gegužės 11 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovė I. B. ir atsakovas L. U. (b. l. 7), šalys santuokos nebuvo sudarę. Ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktomis pažymomis apie šeimos sudėtį ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6, 8), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. VT-1-445 nustatyta, kad nepilnametis A. U. gyvena kartu su ieškove. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. VT-1-445 matyti, kad ieškovė I. B. su sūnumi A. U. ir savo draugu A. S. gyvena nuomojamame 48 kv. m. 2-jų kambarių bute su visais patogumais, esančiame J. B. (duomenys neskelbtini) Gyvenimo ir buities sąlygos geros, namuose švaru ir tvarkinga. I. B. nedirbo, augino vaiką namuose, jos mėnesio pajamos – 45 Eur išmoka vaikui, ją ir sūnų išlaiko dirbantis draugas. Ieškovės paaiškinimais, nuo 2018-04-14 ji įsidarbino UAB „Vikeda“. Pasak I. B., sūnaus A. U. tėvas L. U. 2017 m. lapkričio mėn. grįžo iš įkalinimo įstaigos, tėvas sūnaus nelanko, juo nesidomi, išlaikymo neteikia, sūnų tėvas yra matęs vos kelis kartus, vaiko ir tėvo ryšys nesusiformavęs. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad I. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 11), taip pat savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 12).

Pagal CK 3.169 str., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 str. teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šioje konkrečioje byloje mažametis A. U., gim. 2015-05-11, nesugeba išreikšti savo nuomonės.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas L. U. savo sūnumi A. U., gim. 2015-05-11, nesirūpino nuo pat jo gimimo, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus A. U. auginimo ir auklėjimo – sūnaus gyvenimu nesidomi, neteikia jam materialinio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi savo sūnumi, jį išlaiko, gyvena kartu su sūnumi, yra sudariusi sūnui jo amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, ieškovės šeima neįrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, bei į tai, kad atsakovas nesirūpina vaiku, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, neteikia sūnui materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnamečio sūnaus A. U. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendamas su motina sūnus yra saugus, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko A. U. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina– ieškove I. B. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas yra vaiko A. U., gim. 2015-05-11, tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nedirba (b. l. 30), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. b. l. 32), taip pat savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 31). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų A. U., teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas sūnaus materialiai neremia nuo jo gimimo, sūnų išlaiko ji viena, padedant jos draugui. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 160,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus A. U. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-01-12 iki A. U., gim. 2015-05-11, pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui nuo jo gimimo, iš atsakovo priteistinas sūnaus A. U. išlaikymo įsiskolinimas už 32 mėnesius - 5120,00 Eur (32 mėn. x 160,00 Eur). Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus A. U. išlaikymui priteistą išlaikymą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią tėvo L. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. U. tvarką: L. U. gali bendrauti su vaiku A. U. kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje. Apie ketinimą bendrauti su vaiku L. U. privalo vaiko motinai pranešti prieš vieną dieną. Abipusiu tėvų sutarimu tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvo norą bendrauti su vaiku.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, jos atstovo paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 211,00 Eur žyminio mokesčio (160,00 Eur x 12 mėn. = 1920,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 5120,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) = 7040,00 Eur x 0,03%), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, 3,99 Eur Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 325,00 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U., gimusio 2015-05-11, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. U., gim. 2015-05-11, a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis piniginėmis išmokomis 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. sausio 12 d. iki A. U., gim. 2015-05-11, pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo L. U. a.k. (duomenys neskelbtini) 5120,00 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaikymo A. U., gim. 2015-05-11, įsiskolinimą.

Pavesti lėšas, skirtas vaiko A. U., gim. 2015-05-11, išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. U., gim. 2015-05-11, tvarką: L. U. gali bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, apie ketinimą bendrauti su vaiku L. U. privalo vaiko motinai pranešti prieš vieną dieną, abipusiu tėvų sutarimu tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvo norą bendrauti su vaiku.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. U. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio, 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 325,00 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir dokumentų įteikimo išlaidoms - 5660, įmokos kodas išlaidoms už antrinę teisinę pagalbą - 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.